Nuomonės

2020.03.20 17:26

Samanta Galinaitytė. Mahatma Gandi Lietuvos istorijos atmintyje

Samanta Galinaitytė2020.03.20 17:26

Praėjusių metų spalio 2-ąją buvo minimas Indijos nacionalinio išsivadavimo lyderio Mahatmos Gandžio 150-osios gimimo metinės. 1947 metais išvedęs Indiją iš Didžiosios Britanijos imperijos jungo, M. Gandi tapo taikaus pasipriešinimo simboliu visame pasaulyje. Minint Indijos ikonos gimimo metines, pasauliui primenama traumuota Indijos pasipriešinimo istorija prieš kolonialistinį imperializmą, į kurią įspaustas ir lietuvio Hermanno Kallenbacho vardas.

Nuo 2015 metų vienintelėje Lietuvos saloje Rusnėje, Atmatos krantinėje, stovi Romualdo Kvinto paminklas, skirtas dviejų tautų draugystei – Indijos tautinio išsivadavimo lyderiui Mahatmai Gandžiui ir jo artimam draugui, architektui, augusiam Mažojoje Lietuvoje – Hermannui Kallenbachui. Lietuvai minint Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį ir Baltijos kelio trisdešimtmetį, šiais metais buvo paminėtos ir 150-osios Mahatmos Gandžio gimimo metinės. Ši iškili asmenybė Lietuvoje buvo pagerbta istoriniu Indijos viceprezidento Venkaiah Naidu vizitu. Lietuvai – tai pirmas tokio aukšto lygmens oficialus Indijos vizitas. XX amžiuje užsimezgusi unikali draugystė tarp rusniškio H. Kallenbacho ir M. Gandžio šiandieną laikoma laisvės ir nepriklausomybės simboliu.

pasauliui primenama traumuota Indijos pasipriešinimo istorija prieš kolonialistinį imperializmą, į kurią įspaustas ir lietuvio Hermanno Kallenbacho vardas

Hermannas Kallenbachas 1871 metais gimė Žemaičių Naumiestyje, Rytų Prūsijoje, apie 30 kilometrų nuo Rusnės miestelio. Ankstyvoje vaikystėje Hermanno tėvai persikėlė gyventi į Rusnę, Mažąją Lietuvą, kur prabėgo jo jaunystė. Pabaigęs Tilžės gimnaziją, Kallenbachas išvyko į Štutgartą studijuoti architektūrą. Iš savo giminaičių sulaukęs pakvietimo persikelti gyventi į Pietų Afriką, 1896 metais atvyksta į Johanesburgo miestą, kur sėkmingai pradeda savo, kaip architekto, kelią. Būtent šiame mieste užsimezga unikali dviejų vyrų bičiulystė. Jaunas ir sėkmingai architekto karjerą pradėjęs H. Kallenbachas 1903 metais Pietų Afrikoje sutinka ambicingą Indijos teisininką Mohandą Karamchand Gandį. M. Gandis, 1891 metais pabaigęs teisės studijas Londone, 1893 metais išvyksta į Pietų Afriką teikti teisines konsultacijas ten gyvenantiems indų kilmės verslininkams.

Gyvendamas svetimoje ir menkai pažįstamoje šalyje, M. Gandis Pietų Afrikoje susiduria su aršia rasine indų imigrantų diskriminacija, kuri paskatina jį inicijuoti politinę kovą už savo tautiečių religines ir politines teises. 1894 metais jo iniciatyva sukuriama politinė organizacija „Natalio indų kongresas“ (angl. Natal Indian Congress), apjungusi įvairių indų bendruomenių narius kovai prieš rasizmą, bandė sustabdyti neteisėtų įstatymų veikimą, kuriais buvo siekiama suvaržyti Pietų Afrikoje gyvenančių indų teises. Praėjus dvejiems metams, M. Gandis inicijuoja nesmurtinio pasipriešinimo koncepciją, kovos būdą satyagrahą, kurios tikslas – raginti žmones atsisakyti paklusti neteisėtai politinei tvarkai bei bet kokiam bendradarbiavimui su vietine valdžia.

Būtent per nesmurtinio pasipriešinimo koncepcijos formavimąsi 1903 metais jaunas ir sėkmingai architekto karjerą pradėjęs H. Kallenbachas sutinka ambicingą Indijos teisininką M. Gandhį. Netrukus H. Kallenbachas tampa jo dvasinių ir asketiško gyvenimo būdo eksperimentų partneriu, nuosekliai remia jo politinę veiklą, tampa M. Gandžio pasaulėžiūros pasekėju. Be visa to, jis tampa pagrindiniu finansiniu rėmėju, kartu pradeda organizuoti taikaus protesto akcijas bei jose dalyvauja pirmose linijose. H. Kallenbachas viename iš savo laiškų šeimos nariams Mažojoje Lietuvoje papasakoja apie netikėtas savo gyvenimo permainas Pietų Afrikoje:

Ponas Gandis – brangus draugas, kuriam esu labai dėkingas – kartu su manimi dalinasi vienu stalu virtuvėje ir rašo. Ponas Gandis pastaruosius tris mėnesius gyvena kartu su manimi. Jau penktoji savaitė kaip gyvename be vietinio patarnautojo, todėl patys atliekame visus namų ūkio darbus [...]. Mes pradėjome gyventi neįprastą gyvenimą, kuris padeda žmogui būti savarankiškesniu ir tapti geresniu žmogumi [...]. Paskutinius du metus atsisakiau mėsos valgymo [...], paskutiniuosius aštuoniolika mėnesių atsisakiau lytinio gyvenimo [...], aš pakeičiau savo kasdienį gyvenimą norėdamas jį supaprastinti, ir aš supratau, kad tai man padėjo...

Viena iš priežasčių, suvedusių H. Kallenbachą ir M. Gandį, buvo ypatingas susižavėjimas Levo Tolstojaus pacifistinėmis idėjomis. Pats H. Kallenbachas, būdamas labai pasiturintis žmogus, susižavi Gandžio kuklaus ir asketiško gyvenimo būdo principais ir nusprendžia atsiduoti nesmurtinio prasipriešinimo idėjai, smerkdamas bet kokią prievartą, nukreiptą prieš žmogų. H. Kallenbachas, išreikšdamas savo lojalumą M. Gandžiui, 1910 metais asmeninėmis lėšomis nuperka žemės sklypą netoli Johanesburgo miesto, kuriame įkuriama pirmoji žemdirbių gyvenvietė, vėliau tapusią ašramo prototipu. Įkvėptas Levo Tolstojaus pacifistinėmis idėjų, H. Kallebanchas kreipiasi į jį, prašydamas suteikti leidimą gyvenvietę pavadinti jo vardu. Jam sutikus, tų pačių metų liepos mėnesį M. Gandis ir H. Kallenbachas persikelia gyventi į pirmąjį Mahatmos Gandžio „Tolstojaus ūkį“ (angl. Tolstoy Farm) Pietų Afrikoje.

Ilgai nelaukęs H. Kallenbachas suprojektuoja ir pats savomis rankomis pastato gyvenamuosius namus, mokyklas, dirbtuves, parduotuvę. Tai buvo patys svarbiausi M. Gandžio ir H. Kallenbacho asmenybių ir jų idėjų formavimosi metai Pietų Afrikoje. Tolstojaus ūkyje M. Gandis įvairiais būdais bandė išmėginti, kaip taikaus pasipriešinimo koncepcija veikia praktikoje, kaip doroviniai principai gali apspręsti žmogaus veiksmus. H. Kallenbachas buvo pagrindinis partneris, visada pasiruošęs išmėginti ir įgyvendinti kiekvieną jo idėją: M. Gandžiui sužinojus, kad pieno vartojimas nėra sveika, tą pačią akimirką H. Kallenbachas pasiūlo nebegerti pieno. M. Gandis nuolat sakydavo, kad reikia atsisakyti įvairių gyvenimo turtų. Tą pačią akimirką H. Kallenbachas, būdamas labai pasiturintis žmogus, jų atsisakydavo. Tolstojaus ūkyje besiformuojantis bendruomeninis gyvenimo būdas leido jo gyventojams išsilaikyti iš savo natūrinio ūkio, kuri buvo savotiška parama kovotojams prieš indų priespaudą Pietų Afrikoje.

Pagal L. Tolstojaus doktriną, savarankiškas darbas buvo esminis pacifizmo principas, todėl H. Kallenbachas įvairiais būdais Tolstojaus ūkyje bandė įgyvendinti vis naujas idėjas. Savarankiškai pradėjęs mokytis batsiuvio amato, H. Kallenbachas savomis rankomis pagamina pirmuosius sandalus, kuriuos padovanoja M. Gandžiui. M. Gandis, susižavėjęs jo idėja ir atsidavimu, prisideda ir pradeda gaminti šlepetes, taip L. Tolstojaus ūkio gyventojams demonstruodamas amatų svarbą ūkio bendruomenėje. Taip M. Gandis tapo egalitarizmo ir savarankiškumo pavyzdžiu visai Indijos visuomenei.

Per visus gyvenimo metus Pietų Afrikoje H. Kallenbachui jo kilmės klausimas niekada nebuvo iškilęs. Visą dėmesį sutelkęs kovai už indų pilietines teises Pietų Afrikoje, atsigręžia į savo kultūrines ir religines šaknis. Nacistiniam režimui įsitvirtinus Vokietijos ir Klaipėdos krašte, po didelių pastangų įtikina savo šeimos narius, likusius Mažojoje Lietuvoje, persikelti gyventi į Pietų Afriką. Ilgai kovojęs už savo religinę kilmę, 1937 metais prašo M. Gandžio viešo pritarimo jo apsigyvenimui Palestinoje. Tačiau 1945 metų kovo mėnesį H. Kallenbachas netikėtai miršta, savo turtą palikdamas sionistų organizacijai. Ši žinia ypač sukrečia M. Gandį. Savo atsiminimuose ne sykį minėjęs bei rašęs apie savo ištikimiausią bendražygį, M. Gandis H. Kallenbachą vadino sielos draugu – jis jam buvo žmogus, kuriuo jis labiausiai asmeniškai pasitikėjo iki pat gyvenimo baigties:

Pietų Afrika neteko kilniaširdžio piliečio, o šio žemyno indai – ypatingai šilto draugo... Hermanno Kallenbacho mirtimi praradau labai artimą ir brangų draugą. Jis man dažnai sakydavo, kad kai mane apleis pasaulis, aš suprasiu, kad jis yra tikras draugas, keliaujantis su manimi, o jei reikės – ir į žemės pakraščius bandant surasti tiesą.

Šiandieną Lietuvos saloje, Rusnės miestelyje, įsikūrusi unikali ir vienintelė pasaulyje skulptūra, skirta H. Kallenbacho ir M. Gandžio draugystės įamžinimui. Tarpkultūriniai M. Gandžio ir H. Kallenbacho santykių aspektai suvienija net tolimiausias pasaulio tautas: Lietuvą, Pietų Afriką, Indiją ir Izraelį, atskleisdami XX amžiaus pirmosios pusės dramatiškas gyvenimo istorijas. Šių dviejų vyrų istorija tapo kultūriniu ir istoriniu tolerancijos monumentu, raginančiu atsigręžti į kultūrinį ir religinį tautų dialogą, o šiais metais minimos Indijos nepriklausomybės judėjimo lyderio M. Gandžio 150-osios gimimo metinės ragina nepamiršti savo istorinio, etninio ir tautinio identiteto, drauge išliekant atviriems kitoms kultūroms ir jų žmonėms.

Autorė yra Pietų Azijos antropologė, Indijos visuomenės ir politikos tyrinėtoja, 2017-2019 metais tyrimo lauke daugiausiai dėmesio skyrusi marginalizuotų ir pažeidžiamų grupių tyrinėjimams Vakarų Bengalijos valstijoje, Indijoje.