Nuomonės

2019.09.26 13:52

Indrė Makaraitytė. Greta ir neapykanta: kiek jos iš feisbuko yra mūsų realybėje

Indrė Makaraitytė2019.09.26 13:52

Jungtinių Tautų klimato kaitai skirtame viršūnių susitikime pasisakė švedė mergaitė – šešiolikmetė Greta Thunberg. Į ją akys buvo susmigusios jau gerokai prieš tai – ji sugebėjo pakelti ant kojų minias jaunimo visame pasaulyje protestams prieš politikus, nesiimančius spręsti klimato kaitos problemų. Į Ameriką ji plaukė jachta, o ne skrido lėktuvu, o Jungtinėse Tautose iš tribūnos emocingai pareiškė, kad jei šalių lyderiai nesiims dabar pat spręsti klimato kaitos problemų, jie, jaunoji karta, vaikai, niekada jiems neatleis.

Be to, penkios šalys buvo apkaltintos pažeidusios žmogaus teisių deklaraciją.

Šios mergaitės veikla kelia labai daug diskusijų, tyrinėjama, kas už jos stovi, vieniems ji – simbolis kovos prieš klimato kaitą, kitiems – tėvų ir didelių pinigų išnaudojamas vaikas.

Būtų keista, jei G. Thunberg veikla nesulauktų jokios reakcijos, niekas neanalizuotų, kas ji tokia, kodėl, kaip ir kas.

Bet čia, Lietuvoje, šalia rūpesčio, kas už šio vaiko stovi, socialiniuose tinkluose apstu kiek kitokio turinio komentarų. Po jos kalbos Jungtinėse Tautose pasipylė komentarai, kad ši mergaitė esanti psichiškai nesveika.

„Psichė, durno veidelio, nenormali“.

„Psichiškai neįgalus vaikas daro nesąmones“.

„Turiu planą pilnametystės nesulaukusios durnelės ir nepasiuntinėjus jos po konferencijas?“

„Nepilnametė protiškai neįgali mergina“.

Kur akys bežiūrėtų, vis užkliūva už tokių komentarų.

Komentarų autoriai susipažinę su medžiaga. Jie ne šiaip sau kabina tokias etiketes. Kažkur girdėjo, kažkur pasiskaitė, kad Greta Thunberg turi Aspergerio sindromą. Gal net pasiskaitė ir apie Aspergerio sindromą, taip pat ir autizmą. Ir ne tik tai. Jai diagnozuotas obsesinis kompulsinis sutrikimas bei selektyvus mutizmas, ji sirgo depresija.

Svarbu, kas tai? Nesvarbu. Svarbiausia, kad turi sindromą. Atrodo kitaip. Veido išraiškos susijaudinus kitokios. Kalba kitokia. Vadinasi, yra nesveika.

Ar labai kas nors nauja? Iš esmės nieko, tik taikinys naujas – Greta. Bet jei G. Thunberg nenormali, psichiškai nesveika, protiškai neįgali, tai čia, Lietuvoje, daug tokių nesveikų.

Jei kitoks, tai ir nesveikas. Nenormalus.

Daug kas ragina nekreipti dėmesio į socialinius tinklus, esą jie neatspindi realybės. Tačiau socialiniuose tinkluose žmonės pasako tai, ką galvoja. Ir, kas išties turėtų kelti nerimą bei trikdyti, juose nevaldomai liejasi neapykanta, kiršinimas bei atskirties kūrimas, kai nenormalūs ir kitokie, pagal poreikius ir pomėgius, keliauja į užribį.

Norėčiau klysti, tačiau naivu yra tikėtis, kad socialinių tinklų nuotaikos, reiškiamos pozicijos ir vartojami žodžiai nepersikelia į realų gyvenimą ar jo neatspindi. Kitokių vaikų ir kitokių žmonių gyvenimas Lietuvoje yra sudėtingas. Sindromas yra diagnozė, kuri vis dar paženklina šeimas vienatvei, kai pagalba pati neateina, o jos reikia belstis, prašyti ir dažnu atveju negauti, nors šiems žmonėms dažnu atveju ir nereikia nieko daugiau tik profesionalios pagalbos, patarimų ir laiku, o ne po metų dviejų.

Jei paklaustumėte Autizmo sindromą turinčių asmenų ar tiesiog be konkretaus kitoniškumo įvardijimo vaikų tėvų, per kokius pragarus jiems reikia pereiti, kad jų vaikai ir tėvai gyventų normalų gyvenimą, visai nekeista, kad kitokio vaiko gimimas prilygsta tragedijai.

Lietuvoje kitokie yra užribyje, visi pažymėti nenormalumo žyme. O bet kokį nenormalumą Lietuvoje lydi patyčios. Sisteminės, tylios, garsios, paslėptos ir atviros. Reikėti pagalbos ir jos negauti – taip pat patyčios. Mamoms ir tėvams negalėti dirbti, auginant tokį vaiką – irgi.

Ir yra bent kelios temos, kurios iššaukia tokias neapykantos ir patyčių bangas.

Visi #metoo aktyvistai ir aktyvistės, žydų Lietuvoje tema, homoseksualų teisės – diskusijos socialinėje erdvėje šiomis temomis pasižymi visu spektru neapykantos spalvų. Net Lukiškių kalvelės fragmentas, kuris dabar demonstruojamas, sulaukė epiteto, paniekinančio, žinoma, – „žydų siena“.

Ar socialiniai tinklai šiais klausimais neatspindi realybės?

Ir dar kaip. Buitinis antisemitizmas kol kas sunkiai išraunamas, o politikai taip bijo minios nuomonės, kad jų pozicija – jai pataikaujanti. Prireikė beveik savaitės, kol šiaip ne taip politikai suformulavo poziciją, kad tie, kas išbarstė svastiką iš žemių netoli Žydų bendruomenės patalpų, atliko smerktiną, netoleruotiną veiksmą, o žydų suvarymas į getus Lietuvos intelektualais save vadinančių žmonių yra vertinamas ne kaip blogis, o kaip...gėris, mat taip esą žydus lietuviai gelbėjo nuo žudikų nacių. Prezidento aplinka flirtuoja su „Pro Patria“, o homoseksualai Lietuvoje juk irgi nesveikųjų gretose. Gal jau mažiau manančių, kad juos galima išgydyti tabletėmis, bet kaip ir žydų, lietuvis geriau jau nematytų savo akiratyje.

Tegul sau gyvena, bet toliau nuo mūsų. Ir tuo pačiu džiaugiasi, kad tokios „psichiškai neįgalios aktyvistės veisiasi“ ne Lietuvoje. Ir te nedrįsta.