Nuomonės

2019.09.03 10:23

Indrė Makaraitytė. Du lenkų ministrai ir Palionis: ką jie turi padaryti, kad Nausėdai nepatiktų?

Indrė Makaraitytė2019.09.03 10:23

Pirmasis išbandymas prezidentui Gitanui Nausėdai atėjo su naujaisiais ministrais. Kol buvo derinamos kandidatūros, naujasis šalies vadovas siuntė įvairius ženklus: kad geriausių ministrų „suvalgyti“ jis tikrai neleis. Bet štai praėjo kiek laiko, ir ne vienas atsilošė išvydęs dviejose ministerijose porą Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų.

Prezidento principų užteko tik vieninteliam – krašto apsaugos ministrui išlaikyti.

Dabar iš Daukanto aikštės sklinda kitokio pobūdžio naujiena – kad kitaip būti negalėjo, o Nausėda akylai prižiūrės naujuosius ministrus ir neleis nukrypti nuo kurso.

Nuo kokio gi kurso – štai kur klausimas. Prezidento kurso ar šios valdančiosios daugumos kurso? Ramūno Karbauskio ar Sauliaus Skvernelio kurso? Ir koks kurio kursas?

Kas yra ir kur yra atskaitos taškas, tos raudonosios linijos, kurias peržengus, pavyzdžiui, mes aiškiai suprastume, kad to ar ano ministro karjera yra pakibusi ant plauko?

Štai naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad nereikėtų kelti Žemės ūkio ministerijos į Kauną. Prezidentas jį remia, tačiau perkėlimas yra Vyriausybės plane. A. Palionis taip pat stabdo garsiąją vadinamųjų vaučerių (kuponų) programą, kuri buvo vienas iš ankstesniojo – „valstiečių“ – žemės ūkio ministro darbų.

S. Skvernelio kabinetą remontuoja, sušlubavo jo sveikata, bet jis yra Lietuvos premjeras. Tai kaip tie „vaučeriai“ ir Žemės ūkio ministerija – jie jo Vyriausybės programos dalis ar jau nebe?

Tiesa, S. Skvernelis neseniai aiškiai pasakė, kad ministerija, net jei ministro pozicija kitokia, vis tiek bus keliama į Kauną. Bet šiame kelyje yra tiek administracinių trukdžių, kad Vyriausybės planas kaip tik atrodo kuo toliau, tuo kvailesnis, o ne racionalesnis.

S. Skvernelio kabinetą remontuoja, sušlubavo jo sveikata, bet jis yra Lietuvos premjeras. Tai kaip tie „vaučeriai“ ir Žemės ūkio ministerija – jie jo Vyriausybės programos dalis ar jau nebe?

Kaunas buvo rinkimų pažadas, bet ir „vaučerių“ programa rėmėsi S. Skvernelio rinkimų kampanija, jos kūrimui ir pristatymui buvo pasitelkta tiek daug resursų, kad kurį laiką jo patarėjai dirbo tik ties šiuo klausimu ir buvo pasiruošę gultis ant ešafoto, bet nepasiduoti nė vienam argumentui „prieš“.

Viskas, nebeįdomu?

Kelkimės į kitą ministeriją.

Naujojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, „valstiečio“, tos pačios valdančiosios partijos deleguoto, vienas pirmųjų darbų buvo atsikratyti Valstybinių miškų urėdijos vadovo. Įmonės, kuri buvo įsteigta vykdant urėdijų reformą, o reformą vykdė patys „valstiečiai“ ir jų deleguotas ankstesnis ministras. Marius Pulkauninkas laimėjo viešą konkursą, tačiau naujasis ministras nusprendė, kad šis nebetinka ir tiek – reikia ir naujo konkurso, ir naujo vadovo.

Prisiminkime, kad Vyriausybei vis dar vadovauja tas pats S. Skvernelis ir valdančioji dauguma vis dar – tų pačių „valstiečių“ rankose.

To paties premjero rankose esančios Vyriausybės ministro K. Mažeikos paskelbtas konkursas Valstybinių miškų urėdijos vadovo postui užimti jau kitoks – keičiamos jo sąlygos. Dabar į jas įrašomas dar labiau įmonės vadovo pasirinkimą siaurinantis reikalavimas – turėti ne mažiau kaip trejų metų patirtį miškininkystės sektoriuje.

Kadangi Vyriausybei toliau vadovauja tas pats premjeras, ar reikia tikėtis, kad keisis ir kiti, „valstiečių“ valdymo laikais naujai atėję, valstybinių įmonių vadovai? „Lietuvos geležinkeliams“ vadovauti bus atrinktas tik turintis patirtį geležinkelininkas, „Lietuvos energijai“ – tik keletą metų padirbėjęs elektriku?

Bet iš pradžių vis dėlto norėtųsi išgirsti, kodėl vadovauti Valstybinių miškų urėdijai netinka visiškai su tuo sektoriumi nesusijęs vadovas, kas reikštų, kad ši vieta nėra numatyta nė vienam iš artimų žmonių, ir būtų išvengta net numanomo interesų konflikto.

R. Karbauskis draskosi, bet S. Skvernelis tyli, nes supranta, kad tyla – auksas. Tik taip jis gali išlaukti ir nepatirti didžiulės gėdos, kad jis vis dar tuose pačiuose ratuose su R. Karbauskiu, kad ir kaip vaidintų kitokį.

Tačiau ilgai tylėti šiais klausimais G. Nausėdai gali ir nepavykti.

G. Nausėda, gindamas savo poziciją, prasitarė, kad R. Masiulis neturėjo ne tik Seimo Kultūros komiteto, bet ir Vyriausybės vadovo palaikymo, o pikti liežuviai plaka, kad užkulisiuose naujam ministrui iškeltas uždavinys grąžinti į postą R. Masiulio atleistą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų.

Gali žiūrėti iš visų pusių, bet susisiekimo ministrą Roką Masiulį pakeitė ne kas kitas, o Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos ministras Jaroslavas Narkevičius. Partijos, kurios koaliciją su Rusų aljansu ir Irina Rozova kurpė Rusijos atstovybės čia, Lietuvoje, darbuotojai. S. Skvernelis gal ir gali apsimesti, kad VSD medžiaga yra tik apie I. Rozovą, bet Prezidentas turėtų aiškiai suprasti, kad tai – jo pralaimėjimas.

Jis neturi svertų ne tik išsaugoti ministrus, o net ir sužinoti, kokią užduotį jiems patikėjo valdantieji.

G. Nausėda, gindamas savo poziciją, prasitarė, kad R. Masiulis neturėjo ne tik Seimo Kultūros komiteto, bet ir Vyriausybės vadovo palaikymo, o pikti liežuviai plaka, kad užkulisiuose naujam ministrui iškeltas uždavinys grąžinti į postą R. Masiulio atleistą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų.

R. Masiulis jį atleido už akivaizdų interesų konfliktą ir politinės korupcijos schemą ir jei pikti liežuviai plaka teisingai, įdomu, kaip šį egzaminą, „atidavęs“ ministrą, ketina išlaikyti naujasis Prezidentas.

A. Vaitkaus grąžinimas bus raudonoji linija ar vis dėlto ne? Ir koks Prezidento kursas šiuo klausimu?

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.