Šeštadienio vakaras Šveicarijos mieste Bazelyje vainikavo 69-ąjį „Eurovizijos“ dainų konkursą. Laimėjo Austrijos atstovas Johannesas Pietschas, arba JJ, su daina „Wasted Love“, o Lietuva liko 16-oje vietoje.
Antroje vietoje liko Izraelis, trečioje – Estija, taip pat į penketuką pateko Švedija ir Italija.
Didžiajame konkurso finale į kovą stojo 26 šalių dainininkai ir grupės. 20 iš jų, tarp jų – ir Lietuvos grupė „Katarsis“, į finalą pateko dviejuose šią savaitę surengtuose pusfinaliuose. Dar šešių šalių atstovai iš karto gavo garantuotas vietas finale. Tai – konkurso šeimininkė Šveicarija, taip pat didžiosios „Eurovizijos“ rėmėjos – Jungtinė Karalystė, Italija, Ispanija, Prancūzija, Vokietija.
Finale dainas vertino visų 37 šįmet „Eurovizijoje“ dalyvavusių šalių (taigi, taip pat – ir jau iškritusių iš kovos) žiūrovai bei profesionalų komisijos, kurių balsai po lygiai nulėmė galutinį rezultatą. Žiūrovų iš kitų pasaulio šalių balsai buvo įskaityti kaip vienos papildomos šalies žiūrovų balai.
Visos transliacijos įrašą galite matyti čia.
Lietuvai balų skyrė šių šalių komisijos: Nyderlandai (4 balus), San Marinas (3 balus), Latvija (7 balus), Lenkijai (6 balus), Juodkalnija (3 balus), Čekija (5 balus), Jungtinė Karalystė (6 balus).
Žiūrovai Lietuvai skyrė 62 balus.
Lietuvos žiuri balsus Europai skelbė praėjusių metų atstovas „Eurovizijoje“ dainininkas Silvester Belt, Europai atlikęs dainą „Luktelk“. Lietuvos komisija 12 balų skyrė Latvijos atstovėms, 10 – Italijai, 8 – Nyderlandams, 7 – Estijai, 6 – Portugalijai, 5 – Vokietijai, 4 – Austrijai, 3 – Šveicarijai, 2 – Ukrainai, 1 – Švedijai.
Finalo vakaras prasidėjo humoristine nata – filmuku, kaip į Šveicariją gabenamas iš naujo pagamintas praėjusių metų „Eurovizijos“ trofėjus. Kaip pamena konkurso gerbėjai, pernai šį krištolinį apdovanojimą „Euroviziją“ laimėjusi Šveicarijos žvaigždė Nemo sudaužė scenoje.
Būtent Nemo pasirodymas – pirmasis šių metų finalo scenoje. Efektingai atlikta daina „The Code“, pernai triumfavusi „Eurovizijoje“, nepaliko abejingų.
Po tokios įžangos į sceną žengė visi šių metų finalininkai, nešini savo šalių vėliavomis.
Vakaro vedėjos, komikė Hazel Brugger, dainininkė Sandra Studer ir prie jų finalui prisijungusi TV laidų vedėja Michelle Hunziker, pristatė balsavimo tvarką – finale balsuoti galima jau nuo pirmosios dainos pradžios.
Pirmoji scenoje – Norvegija. Jai atstovavo 19-metis ispano ir norvegės sūnus Kyle’as Alessandro, kuris yra jauniausias šių metų konkurso dalyvis.
Daina „Lighter“ – pakili, energinga, lydima šokio ir pirotechnikos efektų. Tačiau ją įkvėpė skaudūs išgyvenimai.
Dainininko mamai buvo diagnozuota agresyvi vėžio forma – medikai jai pasakė, jog gyventi liko šeši mėnesiai. Mama ragino sūnų, kas benutiktų, siekti savo svajonių.
Galiausiai mama pasveiko, o dainininkas atvyko į „Euroviziją“, kurioje pasirodo su šarvais, simbolizuojančiais mamos drąsą ir vidinę stiprybę.
Liuksemburgas pernai po ilgos pertraukos sugrįžo į „Euroviziją“, kurioje jam ir toliau puikiai sekasi – antrus metus šalis pateko į finalą.
Šalies atstovė Laura Thorn yra muzikos mokytoja ir dainininkė, į konkursą atvykusi su nuotaikinga daina „La Poupee Monte Le Son“.
Ši daina – tai užuomina į legendinės prancūzų dainininkės France Gall dainą „Poupée de cire, poupée de son”, kuri prieš 60 metų laimėjo pergalę Liuksemburgui. Ji, beje, trumpai parodoma ir šių metų pasirodymo metu.
Spalvingoje scenoje dainininkė kartu su šokėjais įkūnijo lėlę, o dainos tekste yra švelnios ironijos – kūrinys būtent apie savarankiškumą ir tai, jog niekas neturi teisės jo herojės laikyti lėle.
Estijos atstovas Tommy Cashas – tarptautinėje scenoje žinomas atlikėjas, pagarsėjęs provokuojančiais vaizdo klipais ir fotosesijomis ir neslepiantis ambicijų laimėti „Euroviziją“: „Estijai metas vėl tai padaryti“.
Į konkursą jis atvyko su mėlynu kostiumu, lyg spagečiai judančiomis kojomis, per ilgu kaklaraiščiu ir nuotaikinga daina „Espresso Macchiato“, kuri sukėlė ir skandalą Italijoje.
Mat šios šalies gyventojams pasirodė, kad Tommy savo dainos tekstu pašiepia juos ir jų gyvenimo būdą. Estas atsiprašė italų per šalies žiniasklaidą, o prieš pat „Euroviziją“ Milane surengė akciją, kurios metu vaišino praeivius kava.
Scenoje jį lydėjo keturi šokėjai – „apsaugininkai“, antroje dainos dalyje pakartojamas pusfinalyje matytas triukas: į sceną įsiveržė gerbėja, kuri apsikabino atlikėją, pašoko su juo, o tada tų pačių apsaugininkų buvo išvaryta.
Izraelio dainininkė Yuval Raphael – su išties skaudžia ir išskirtine istorija. 2023 m. spalį, kai „Hamas“ teroristai Izraelyje nužudė daugiau nei 370 į muzikos festivalį „Nova“ susirinkusių žiūrovų, dainininkei pavyko išsigelbėti, pasislėpus po krūva lavonų.
Izraelio dalyvavimą „Eurovizijoje“ lydi protestai, tačiau Yuval scenoje atrodo tvirtai. Kalbama, jog prieš konkursą ji repetavo pasirodymą ypatingomis sąlygomis, kad iš vėžių neišmuštų jokie žiūrovų šūksniai ar bandymai trukdyti.
Dramatišką dainą „New Day Will Rise“ anglų, prancūzų ir hebrajų kalbomis Yuval dainuoja, kildama į bokštą laiptais, jos pasirodymą lydi fejerverkai.
Pirotechnika kėlė nemažą nerimą po Yuval pasirodančiai grupei „Katarsis“. Jau per pirmąją finalo repeticiją grupės nariai atkreipė dėmesį į scenoje liekančius dūmus ir parako kvapą, kurie trukdo dainuoti ir kelia riziką kosėti pasirodymo metu.
Atsižvelgę į pastabas, konkurso rengėjai po izraelietės pasirodymo į scenarijų įdėjo papildomą pertraukėlę, kad dūmai kiek išsisklaidytų, tačiau „Katarsio“ dainininkas Lukas Radzevičius prieš finalą sakė, kad problemos tai neišsprendžia.
Į sceną lietuviai žengė penktuoju numeriu – ir dar sykį sudainavo melancholiškai dramatišką kūrinį „Tavo akys“, kurio patekimas į finalą dar labiau sustiprino Lietuvos reputaciją „Eurovizijoje“.
Mat mūsų šalis į finalą pateko penkis sykius iš eilės. Daugiau sykių iš eilės į finalą yra patekusios tik trys „Eurovizijoje“ dalyvaujančios šalys.
Šeštuoju numeriu į sceną žengė Ispanijos atstovė Melody – dar vaikystėje išgarsėjusi dainininkė, kuri į „Euroviziją“ atvyko su daina „Esa Diva“.
Stilinga skrybėlė, siluetas baltame fone, mikrofonas su kristalais, o tada – raudona užuolaida, blizganti suknelė, ugnies lietus ir akrobatinis triukas su šokėjais.
Melody pasirodymas – iš tiesų ugningas ir tęsiantis panašaus atspalvio Ispanijos eurovizinių numerių tradiciją, kurią galima įžvelgti jau kelerius metus. Tačiau dainos žinutė nebuvo lėkšta – anot ispanės, ji skirta šlovinti moterų stiprybei ir nepriklausomybei.
Septintuoju numeriu pasirodžiusi Ukraina į „Euroviziją“, muzikos kritikų nuomone, atsiuntė vieną sudėtingiausių šių metų konkurso dainų.
Ukrainai „Eurovizijai“ atstovavo grupė „Ziferblat“ – alternatyvios muzikos trijulė, kurios dainininkas ir gitaristas yra neidentiški dvyniai.
Konkurse grupė atliko artroko elementais persmelktą dainą „Bird Of Pray“ – apie šviesą ir viltį, kurios šiandien taip reikia Ukrainos žmonėms.
Pasirodyme – ryškūs kostiumai, švelnūs folklorinio dainavimo elementai, švytinčios grupės narių figūros ir įspūdingas vokalisto balsas.
„Trokštame teisingos taikos“, – užkulisiuose LRT.lt sakė grupės nariai, kurių patekimas į finalą pratęsė sėkmingų Ukrainos pasirodymų seriją.
Jungtinė Karalystė į „Euroviziją“ atsiuntė merginų trijulę „Remember Monday“ – prieš šešerius metus viename muzikiniame TV šou išgarsėjusias Lauren Byrne, Holly-Anne Hull ir Charlotte Steele.
Kūrinys „What The Hell Just Happened?“ pasakojo apie jausmą po audringo vakarėlio su draugais.
Scenoje dainininkės pasirodė stilizuotoje spintoje, imitavo, kad karstosi ant puošnaus kandeliabro, galiausiai dainuodamos nusiplėšė sijonus.
Negailestinga britų spauda jau sukritikavo grupės pasirodymą kaip „pagirias po vakarėlio, kurias norisi kuo greičiau pamiršti“, tačiau lažybininkai prieš finalą grupei prognozavo visai neblogą vietą lentelėje.
Austras Johannesas Pietschas, arba JJ, laikytas vienu svarbiausių vakaro favoritų, kuriam daug simpatijų turėtų pajusti komisijos.
Mat šio kontratenoro, sujungiančio operinį ir popmuzikos dainavimą, balsas iš tiesų įspūdingas, o pasirodymas – efektingas ir vizualiai.
Jaunas dainininkas „Eurovizijoje“ atliko kūrinį „Wasted Love“ – apie asmeninę patirtį, susijusią su iššvaistyta meile be atsako.
Austro sceninis vaizdas – vienas įspūdingiausių šių metų „Eurovizijoje“. Juodai ir baltai nufilmuotame pasirodyme JJ sėdėjo stilizuotame laive, matėme švyturį, audrą, į ranką nusileidžiantį popierinį laivelį.
„Scenografija padaryta iš daiktų, kuriuos paėmiau iš namų. Rėmeliai, antklodė, patalynė, knygos, dėžės, tarsi skirtos sudėti daiktus ir išsikraustyti iš šios iššvaistytos meilės situacijos”, – pasirodymo, kuris arenoje sukėlė ovacijas, idėją LRT.lt pasakojo JJ.
Jis džiaugėsi, kad yra tarp favoritų: „Buvo daugybė žmonių, kurie netikėjo, kad su tokiu skambesiu „Eurovizijoje“ galima kažką gero nuveikti“.
Islandija po dviejų nesėkmingų startų sugrįžo į „Eurovizijos“ finalą – ir padarė tai su repo daina gimtąja kalba.
Duetas „Væb“ – blizgančiais sidabro spalvos kostiumais pasidabinę broliai, „Eurovizijoje“ atlikę repo dainą „Roa“.
Tai – vienintelis repo kūrinys konkurse šįmet, o jo įspūdį sustiprino scenoje atsirandantis laivelis, grindimis „plaukiantys“ šokėjai ir jų rankose atsirandantys smuikai, taip pat – vizualinės užuominos į populiarų kompiuterinį žaidimą.
„Irkluoju dieną, irkluoju naktį, niekas manęs nesustabdys“, – priedainyje gimtąja kalba šūkavo duetas. Tai – metafora, jog gyvenime galima įveikti visus sunkumus.
Latvija į konkursą atsiuntė šešias dainininkes „Tautumeitas“, ne sykį koncertavusias Lietuvoje (taip pat ir Baltijos kelio metinėms skirtame koncerte Katedros aikštėje pernai).
Dainininkės įspūdingai derina folklorinio dainavimo elementus ir modernų skambesį.
„Eurovizijoje“ jos dainavo kūrinį savo kalba „Bur man laimi“, skambantį kaip mistiškas užkeikimas – „burk man laimę“.
Šešiais balsais apie tai, jog jokie burtai negali jų nugalėti, dainuojančios latvės scenoje atrodė kaip tikros fėjos – pasirodyme žaidė su užuolaida ir besikeičiančiomis spalvomis, stebino įspūdingais galvos apdangalais, grimu ir vaizdo projekcijomis, kuriose joms išdygsta uodegos.
Kaip pasakojo atlikėjos, kiekvienai jų grimas ir šukuosenos šiam pasirodymui užtrunka apie dvi valandas.
Iš Kongo kilęs Nyderlandų atstovas Claude‘as į „Euroviziją“ atvyko su daina „C‘est la vie“, įkvėpta jo mamos.
„Ji visada mane mokė, kad gyvenime reikia įžvelgti pozityvius dalykus, net kai būna sunku. Gyvenimas ne visada paprastas ir šviesus, bet tuo jis ir nuostabus“, – sakė atlikėjas, scenoje filmuojamas iš arti, o pasirodymo pabaigoje žvelgiantis į savo vaikystės atvaizdą veidrodyje.
Melodinga daina su įsimenančiu priedainiu „Eurovizijoje“ vertinta puikiai – o prie jautrios istorijos prisidėjo ir faktas, kad vaikystėje Claude‘ui Nyderlanduose ilgai teko gyventi pabėgėlių centre.
Suomijos atstovė Erika Vikman su daina „Ich Komme“ vadinama viena labiausiai provokuojančių šio konkurso dalyvių.
Kūrinio tekste yra aiškios užuominos į orgazmą, dainininkė kūrinį atlieka, pasipuošusi juodo latekso rūbais, o esminė šou akimirka – jos pakilimas virš scenos, įsitaisius ant gigantiško mikrofono su fejerverku.
Tiesa, per generalinę repeticiją mikrofonas nesuveikė taip, kaip reikia, ir dainininkei dėl to net teko kartoti pasirodymą – tad į konkurso sceną ji žengė šiek tiek nerimaudama.
Italijai šįmet atstovavo Lucio Corsi – 70-ųjų glemroko eros įkvėptas dainininkas ryškiai baltu grimu ir šviesios nuotaikos daina „Volevo Essere Un Duro“.
Įdomu tai, jog Sanremo festivalyje, kuriame renkamas atstovas „Eurovizijai“, jis užėmė antrąją vietą, tačiau kelialapį į Bazelį gavo po savaitės, kai vykti į konkursą atsisakė festivalio laimėtojas Olly.
Scenoje Lucio grojo fortepijonu ir gitara, žavėjo Davidą Bowie ir kitus senuosius roko dievus primenančia apranga, o kūrinys žavėjo lengvumu ir lengvai įsimenančia melodija – kad žiūrovai geriau ją suprastų, ekrane rodytas ir dainos teksto vertimas į anglų kalbą.
Dar prieš metus apie L. Corsi mažai kas žinojo net Italijoje, o dabar jis jau buvo įvardijamas kaip pretendentas užimti aukštą vietą „Eurovizijoje“.
Toliau scenoje – vyriausia šių metų „Eurovizijos“ dalyvė, po 30 metų pertraukos į konkursą sugrįžusi 52-ejų Lenkijos popžvaigždė Justyna Steczkowska.
Pasirodymas efektingas – scenoje žaibai, fejerverkai, Justyna dainavo ir gulėdama scenoje, ir pakibusi ant lynų. Viename vaizdų ją vijosi grėsmingas slibinas, o dainininkė bėgo į scenos priekį.
Kūrinys „Gaja“, anot Justynos, yra apie mūsų planetą, kuriai jau atsibodo, jog su ja elgiamės labai neatsakingai. O pats jos dalyvavimas konkurse yra priminimas ir įrodymas, jog „Eurovizija“ – tikrai ne vien jaunimui.
Dar viena „didžiojo penketuko“ šalis – Vokietija. Jai atstovavo vengrų kilmės austrai – brolis ir sesuo Aboras ir Tynna.
Ritmingą, šokių muzikos dainą brolis ir sesuo atliko scenoje, primenančioje didelį muzikos grotuvą, Aboras pasirodymo metu groja švytinčia violončele.
Scena tada virto naktinio klubo rūsiu, atsirado šokėjai, daina „Baller“ finišavo, perkeldama publiką į didelę diskoteką.
„Atvykome į „Eurovizijos“ atranką Vokietijoje, nes Austrijoje viešos atrankos nėra“, – LRT.lt sakė duetas. Panašu, kad Vokietijoje dėl to tikrai niekas nesupyko.
17-oji šalis vakaro dalyvių eilėje – Graikija, kuriai atstovavo dainininkė Klavdia su kūriniu „Asteromáta“.
Dainininkė išgarsėjo kaip populiaraus Graikijos muzikinio TV šou finalininkė (ten jos mokytoja buvo „Eurovizijos“ laimėtoja Helena Paparizou).
Kūrinys „Asteromata“ („Mergaitė žvaigždėtomis akimis“) pasakojaoapie išsiskyrimą ir žmones, priverstus palikti savo šalį. Tai – tarsi poetiškas mamos ir nuo jos atskirtos dukros dialogas.
Pasirodymo metu Klavdia stovėjo ant uolos – ekrane ryškėjo ugnies stulpas ir nuodėguliai.
Dramatišką dainą su folkloro motyvais sustiprino ekrane užsidegantis medis ir skraidantys balandžiai, o pasirodymo pabaigoje Klavdia nusiplėšė suknelę ir liko su kukliu baltu rūbu.
Armėnas Pargas daug laiko užkulisiuose praleidžia iki pusės nuogas – toks jo sceninis įvaizdis.
Taip jis scenoje dainavo ir kūrinį „Survivor“ – vaikščiodamas ir lakstydamas ant tarp liepsnų scenoje sumontuoto bėgimo takelio.
Trankią dainą „Survivor“, kurią kritikai lygino su JAV grupės „Imagine Dragons“ kūryba, parašė net dešimt autorių, tarp jų – pernai pergalę nuskynusios Nemo dainos „The Code“ bendraautoris Benji Alasu bei Loreen eurovizinių hitų bendraautoris Thomas G:sonas.
Konkurso šeimininkei Šveicarijai atstovavo dainininkė Zoë Më. Jos daina „Voyage“ – apie gerumą ir meilę. Kūrinio sceninis pastatymas – jaukus ir lyriškas, didžiąją jo dalį dainininkė prietemoje filmuojama iš arti, tiesa, kulminacijai pasitelkti dramatiškesni vaizdai.
Beje, ši atlikėja yra gimusi Bazelyje – ir tai labai retas atvejis, kai „Eurovizijos“ dalyvis rungiasi gimtajame mieste.
Nors konkurso šeimininkų galimybės dažniausiai vertinamos skeptiškai (esą, konkurso gerbėjai nelabai nori dvejus metus iš eilės palaikyti tą pačią šalį), prieš finalą šveicarei buvo prognozuojama vieta lyderių dešimtuke.
Maltietės Mirianos Conte pasirodyme netrūko seksualių užuominų – jų kupina ir daina „Serving“, kuri iš pradžių vadinosi „Kant“ (kol britai neužprotestavo, kad jų kalba šis žodis skamba nepadoriai).
Didžiulių lūpų įrėmintas spindintis rutulys, nuogi žmonės ir gėlės ekrane, šokėjai, dūmų pliūpsniai, Mirianos nuo kūno nusiplėšiami rūbai, galiausiai – sėdėjimas ant didelių guminių rutulių.
Akivaizdžiai Lady Gagos ir kitų ekstravagantiškų artisčių įkvėpta Miriana į „Euroviziją“ pateko penktuoju bandymu – ir neslėpė, jog svajojo savo gimtinei pagaliau iškovoti taip trokštamą pergalę.
Portugalija į „Euroviziją“ išrinko roko grupę „Napa“, kuri kalnų fone dainuoja ilgesingą kūrinį „Deslocado“ – apie gimtinės ir namų ilgesį, kai atsiduri toli.
Švelni ir paprasta daina tapo pirmojo „Eurovizijos“ pusfinalio staigmena – mažai kas tikėjosi, kad ji pateks į finalą. Grupės vokalisto balsas ir maniera kiek priminė „Eurovizijos“ laimėtojo Salvadoro Sobralio.
Mėlynu triko pasidabinusi Danijos atstovė Sissal šią šalį į „Eurovizijos“ finalą sugrąžino po ketverių metų pertraukos.
Beje, ji – pirmoji iš Farerų salų kilusi atlikėja, patekusi į „Eurovizijos“ finalą.
„Eurovizijoje“ ji – su šokių muzikos kūriniu „Hallucination“, kurį pradėjo prietemoje, tada iš už užuolaidų prie jos prisijungė šokėjai ir nuvilko dalį rūbų.
Įdomu tai, kad per repeticijas prieš finalą Sissal nedainavo aukščiausių natų – taupė balsą, kurį „prarėkė“ džiaugdamasi dėl sėkmės pusfinalyje.
Toliau scenoje – ryškiausi šių metų eurovizinių lažybininkų favoritai. Švedijai atstovaujanti grupė KAJ – komikų trijulė iš Suomijos, į sceną atsigabenusi pirtį, kurioje pasirodymo metu kaitinosi jos šokėjai.
Būtent apie pirties malonumus yra grupės daina „Bara Bada Bastu“, kuri internete jau tapo sensacija ir sulaukė didelio populiarumo.
Likus porai valandų iki finalo, lažybininkai neabejojo, jog kitais metais „Eurovizija“ keliaus į Stokholmą ar kitą Švedijos miestą (tiesa, pernykštį konkursą laimėjusi Malmė dėl viso pikto jau pareiškė, kad pergalės atveju tikrai nepretenduos šį konkursą rengti).
Tarp šių metų favoritų buvo ir Prancūzijos popmuzikos žvaigždė bei aktorė Louane. Jautri daina „Maman“ įkvėpta jos asmeninės istorijos.
2014-aisiais nuo vėžio mirė dainininkės mama – Louane tuo metu buvo 17 metų. Kaip pasakoja dainininkė, jos jau mirusi mama svajojo, kad dukra dalyvaus „Eurovizijoje“. Louane nusprendė išpildyti mamos svajonę. Daina „Maman“ – apie mamos ilgesį ir laiko, kuris bėga per greitai, tėkmę.
Dainos nuotaiką atspindėjo vaizdas scenoje – prietema, joje prancūzė žaidė su smiltimis, krentančiomis ant jos kaip smėlio lietus (iš tiesų šiam šou elementui naudojami smulkinti kamščio trupiniai).
San Marino šių metų dalyvavimo istorija – neįprasta. Mažytei šaliai atstovauvo Gabry Ponte – garsus italų didžėjus ir prodiuseris, praeityje grojęs hitu „Blue (Da Ba Dee)“ išgarsėjusioje grupėje „Eiffel 65”.
Šįmet jis išleido dainą „Tutta L’ Italia”, kuri tapo populiariojo Sanremo festivalio garso takeliu. Išgirdę kūrinį, San Marino transliuotojo atstovai pasiūlė Gabry dalyvauti savo atrankoje. Šokių muzikos kūrinys, kuriame vardijami įvairūs Italijos gyvenimo akcentai, atranką laimėjo.
Scenoje Gabry stovėjo prie didžėjaus pulto, jam talkino kaukėti dainininkai ir šokėjai su instrumentais, o pagrindinis šio šou akcentas – rožinį kramtomos gumos burbulą pučianti garsioji Dovydo skulptūra.
Vainikuoti varžybas patikėta Albanijai. Paskutinis besirungiantis kūrinys – Italijoje gyvenančio albanų emigrantų dueto „Shkodra Elektronike“.
Ir Lietuvoje koncertavęs duetas „Eurovizijoje“ atlieka kūrinį „Zjerm“ (lietuviškai tai reiškia ugnį). Folkloro ir elektroninės popmuzikos garsų derinys – su tekstu apie kiekviename žmoguje vykstančią priešingų pradų ir emocijų kovą.
Pasirodyme dominavo raudona ir juoda spalvos, šaltas grupės nario Kole Laca žvilgsnis ir prakalba tiesiog hipnotizavo – albanai konkurso gerbėjų buvo minimi tarp šių metų favoritų.
Pasibaigus konkurso dalyvių pasirodymams ir parodžius jų ištraukas, scenoje – specialūs konkurso svečių numeriai.
Vienas iš jų – kelionė per Šveicarijos dalyvavimo „Eurovizijoje“ istoriją ir prisiminimus.
Scenoje pasirodė net keletas ankstesnių metų dalyvių – net keturis sykius konkurse dalyvavusi (paskutinį sykį – 1981-aisiais) grupė „Peter, Sue and Marc“, 2021-aisiais šaliai atstovavęs dainininkas Gjon‘s Tears, 2019-aisiais dalyvavęs Luca Hänni, 1980-aisiais dainavusi Paola.
Dar vienas ypatingas numeris – bendras dviejų atlikėjų, pernai ir užpernai „Eurovizijoje“ užėmusių antrąsias vietas, pasirodymas.
Suomis Käärijä ir kroatas Baby Lasagna susirungė simboliniame bokso ringe – jų dainos „Cha Cha Cha“ ir „Rim Tim Tagi Dim“ susijungė į bendrą kūrinį, o galiausiai duetas pristatė ir šįmet kartu įrašytą dainą.
Tuo džiugios staigmenos nesibaigė – į sceną dar sykį žengė Šveicarijos žvaigždė Nemo – su aukštakulniais ir triko atliko naują kūrinį „Unexplainable“. Jautrią dainą apie savosios tapatybės paiešką sustiprino vaizdas scenoje – švytinčios kopėčios, kuriomis į viršų kilti bandė ši viena ryškiausių šių dienų Šveicarijos scenos asmenybių.
Daugiau naujienų apie šių metų „Euroviziją“ rasite čia.
