„Dar yra galvojančių, jog kalbame rusiškai, iš tiesų turime savo kalbą – labai seną, labai gražią ir melodingą“, – spaudos konferencijoje su užsienio žurnalistais kalbėjo Lietuvos atstovė „Eurovizijoje“. Monika Liu dar kartą patikino, kad svarbiausias jos tikslas – atvežti į „Euroviziją“ lietuvių kalbą. Beje, po konferencijos jos laukė ypatinga staigmena – ukrainiečių padėka už jos palaikymą karo purtomai šaliai.
Trečiadienį mūsų šalies atstovė į eurovizinę sceną lipo antrą kartą, o po repeticijos turėjo atiduoti duoklę žiniasklaidai – pirmiausia užsienio žurnalistams.
Jos kalba yra seniausia Europoje, todėl ir dainą „Eurovizijai“ ji parašė gimtąja kalba. Taip Moniką pristatė konkurso rengėjai, būtent lietuvių kalba eurovizinėje scenoje vis dar labai domina ir žurnalistus. „Norėčiau, kad „Eurovizija“ grąžintų taisyklę dainuoti gimtąja kalba, o taip pat ir orkestrą“, – šyptelėjo Monika.
Ji dar kartą pabrėžė, kad lietuvių kalba jau senokai skambėjo konkurse, tad metas ir vėl ją priminti Europai. „Beje, dar yra galvojančių, jog kalbame rusiškai, iš tiesų turime savo kalbą – labai seną, labai gražią ir melodingą. Noriu, kad ją girdėdami tokiame renginyje viso pasaulio lietuviai didžiuotųsi, – patikino ji. – Be to, aš geriau dainuoju, kai dainuoju lietuviškai, labiau įsijaučiu. Atrodo, kad mano protėviai man padeda.“
Nors lietuvių kalba labai melodinga, ją supranta toli gražu ne visi, tad kai kurie žurnalistai teiravosi, ar po konkurso pasirodys ir angliška dainos versija. „Kai savo dainą išverčiau pati, ji neskambėjo taip gerai, gal tik „Tuk tuk“ galima pakeisti į „knock knock“, bet toliau... Angliška versija atsiras nebent, jei kas nors atsiųs gerą vertimą“, – šyptelėjo atlikėja, nuo penktadienio gyvenanti „Eurovizijos“ ritmu.
Svarbiausias konkurso etapas dar priešaky, tačiau atlikėja tikino, kad tai jau dabar nuostabus nuotykis, tad visiems atlikėjams, kurie dar abejoja, ar verta į jį leistis, Monika sakė abejones stumti šalin.
„Žinoma, pasirodyti šiame konkurse reikia drąsos, tačiau gyveni tik kartą. Pati paraišką nacionalinei atrankai pateikiau, kai susirgusi koronavirusine infekcija namuose viena praleidau dvi savaites. Supratau, kad gailėčiausi, jei niekada taip ir neišvažiuočiau į šį konkursą. Tai išties nuostabi ir nepakartojama patirtis“, – dėstė Monika. Anot jos, dabar bene smagiausias eurovizinio šurmulio akcentas – susitikimai su kitų šalių atstovais.
Tiesa, tai ne vien šventė – pirmiausia tai kruopštus darbas su įtampos prieskoniu. Repeticijose buvo ir šiokių tokių nesklandumų, tad mūsų šalies atstovė pasakojo, kad geriausiai atsipalaiduoti padeda gilus kvėpavimas: „Įkvėpiau, iškvėpiau ir priminiau sau, kodėl čia esu. Atvykau dainuoti, dainuoti lietuviškai.“
Susitikime su žiniasklaida daugelis žarstė Monikai komplimentus ir gyrė jos gebėjimą užmegzti ryšį su publika. Antradienį per pasirodymą pirmajame konkurso pusfinalyje ji tikisi kalbėtis su publika ne tik savo daina, bet ir akimis. Ji tikisi, kad tai padės prisibelsti į žiūrovų širdis. Be to, kiekviena daina – kaip jos dienoraštis. „Kurdama paprastai negalvoju apie tai, ką noriu pasakyti daina, tačiau kai ją sukuriu, suprantu, jog ji – apie mane. Tai labai intymus procesas – viskas keliauja iš mano širdies. Esu sentimentali“, – pridūrė ji.
Paklausta, kam pati jaučia didžiausius sentimentus, mūsų šalies atstovė nesvarstydama atsakė, kad savo vaikystės laikams, kai gyvenimas buvo daug paprastesnis ir lengvesnis. Vis tik ji pasidžiaugė, kad toji maža mergaitė, kadaise dainavusi į plaukų šepetį, šiandien gali pasirodyti tokioje didelėje scenoje prieš visą Europą.
Sulaukusi kroatų žurnalistės klausimo, Monika perdavė linkėjimus savo bendrakursei iš Berklio muzikos koledžo – 2018-aisiais „Eurovizijos“ scenoje pasirodžiusi Franka yra gera Monikos bičiulė iš studijų laikų. „Pasaulis mažas! Franka mane pasveikino sužinojusi, kad šiemet aš leisiuosi į eurovizinį nuotykį“, – tikino Monika.
Dabar lietuvės mintys sukasi apie pirmąjį pusfinalį ir pasirodymą, tad grožėtis Italija nėra kada, vis dėlto ji sakė, kad norėdama atsikvėpti mielai išeina paklaidžioti Turino gatvėmis. Juolab kad būtent vaikštant jai kyla daugiausia idėjų. „O taip pat labai gerai atpalaiduoja juokas, tad labai mėgstu susitikti su draugais ir gerai pasijuokti“, – atskleidė mūsų šalies atstovė.
Pasibaigus konferencijai Monikos laukė staigmena – ukrainiečių žurnalistė įteikė jai statulėlę su užrašu „Girl Power“. „Ji padėkojo už tai, kad palaikau Ukrainą, tačiau nesijaučiu to palaikymo verta – man atrodo, kad darau per mažai. Lietuvoje turiu labai daug pažįstamų, kurie jau kelis mėnesius stengiasi padėti ir palaikyti karo purtomą šalį, tad ukrainietės įteiktą statulėlę perduosiu jiems“, – portalui LRT.lt sakė Monika, iškart po susitikimo su užsienio žiniasklaida nuskubėjusi į Lietuvos delegacijos kambarėlį, kur jos laukė Ramūnas Zilnys. Jų pokalbis – vaizdo įraše.
