Muzika

2019.09.18 14:56

Kaune koncertuosiantis Salvadoras Sobralis – apie „Euroviziją“, lietuvius skriaudusį Ronaldo ir savo vestuves

Ramūnas Zilnys, LRT.lt2019.09.18 14:56

Prieš beveik metus „Eurovizijos“ laimėtojas Salvadoras Sobralis Lietuvos publiką sujaudino iki ašarų. Sekmadienį portugalų atlikėjas vėl dainuos mūsų šalyje – šįsyk jis grįžta su naujienomis ir staigmenomis.

Pernai festivalio „Kaunas Jazz“ surengtas jausmingojo dainininko pasirodymas Vilniuje sulaukė tokio susidomėjimo, kad jau po kelių dienų buvo sukirsta rankomis dėl jo sugrįžimo į mūsų šalį.

Tąsyk S. Sobralio gerbėjams net pritrūko bilietų – į Vilniaus salę „Compensa“ netilpo visi norintys jį išgirsti, o internete po koncerto liejosi susižavėjimo kupini komentarai.

S. Sobralis tada pademonstravo, kad džiazas jam yra itin artima širdžiai muzika, o jo arsenale yra kur kas daugiau ginklų, nei 2017-aisiais „Eurovizijoje“ triumfavusi lyriška daina „Amar pelos dois“.

Tikra interneto sensacija virto LRT nufilmuoto koncerto ištrauka, kurioje S. Sobralis lietuviškai sudainavo kūrinį „Paukščiai“. Buvo aišku – vieno jo vizito Lietuvoje tikrai nepakaks.

Šį sekmadienį S. Sobralis vėl dainuos „Kaunas Jazz“ – šįkart Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Į Lietuvą jis grįžta, džiaugdamasis smagiais pokyčiais, nutikusiais po ankstesnės viešnagės Lietuvoje.

Ši istorija jau aprašyta šimtus kartų – S. Sobralis „Euroviziją“ laimėjo, būdamas fiziškai silpnas ir turėdamas labai rimtų sveikatos problemų. Apie kurias, tiesa, tuo metu nemėgo kalbėti.

Praėjus pusmečiui po „Eurovizijos“, Salvadorui buvo atlikta širdies persodinimo operacija, po kurios jis pernai sugrįžo į sceną. Pasirodymas Vilniuje pernai lapkritį tapo pirmuoju Salvadoro gyvenime koncertu, surengtu už gimtosios Portugalijos ir Ispanijos ribų.

Į Vilnių S. Sobralis tada atvyko su savo mergina – prancūzų aktore Jenna Thiam, su kuria draugavo, dar prieš išgarsėdamas visoje Europoje.

Jau tada savo mylimąją žmona vadinęs Salvadoras po mėnesio ją vedė – praėjusių metų paskutinėmis dienomis pora susituokė Lisabonoje.

Šių metų pavasarį S. Sobralis išleido antrąjį savo albumą „Paris, Lisboa“, įrašytą net keturiomis kalbomis.

Jo dainos – švelnios, lyriškos ir romantiškos. Net pavadinime („Paryžius, Lisabona“) yra užuomina į S. Sobralio asmeninį gyvenimą – juk jame paminėtas Paryžius, o Prancūzija – jo sutuoktinės šalis.

Į S. Sobralio veidą po operacijos sugrįžo raudonis, dainininkas tvirtina, kad jaučiasi puikiai ir yra kupinas optimizmo. Jis vis dažniau koncertuoja visoje Europoje ir net pradėjo kiek švelniau kalbėti apie „Euroviziją“, kurią dar neseniai negailestingai pliekė, vadindamas nevykusiu konkursu, kuriame niekas po jo pergalės nepasikeitė.

Tačiau niekas nepasiginčys – S. Sobralis yra vienas įdomiausių ir labiausiai neįprastų „Eurovizijos“ laimėtojų per pastarąjį dešimtmetį.

„Muzika – ne fejerverkai. Muzika yra jausmas“, – laimėjęs didžiausią Europos dainų konkursą, scenoje ištarė portugalas.

Šie jo žodžiai nepamiršti – „Eurovizijos“ užkulisiuose kalbama, kad šiame renginyje padidėjęs baladžių skaičius susijęs būtent su noru pakartoti S. Sobralio formulę. Tik štai padaryti tai – iš esmės beveik neįmanoma.

Muzikalus, keistai charizmatiškas, socialinių tinklų nemėgstantis, senu „neišmaniu“ telefonu besinaudojantis S. Sobralis – lyg hipis, persikėlęs iš praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio. Jis tiesiog yra visiškai kitoks nei armija kasmet besirikiuojančių prie „Eurovizijos“ starto linijos dainininkų.

Išvengti „Eurovizijos“ temos, kalbantis su juo, neįmanoma, ir S. Sobralis tai pats supranta. Tačiau portalui LRT.lt jis prieš koncertą Kaune pasakojo ne tik apie tai.

Beje, kad nepamiršo Lietuvos, dainininkas priminė jau pirmą pokalbio akimirką. „Labas vakaras“, – savo namuose pakėlęs ragelį, žvaliai lietuvių kalba pasisveikino portugalas.

– Pernai dainavote Vilniuje, šią savaitę atvykstate į Kauną. Kokį įspūdį jums paliko pirmoji viešnagė Lietuvoje?

– Tai buvo vienas geriausių koncertų mano karjeroje. Juk iki tol neturėjome jokios pasirodymų už Portugalijos ir Ispanijos ribų patirties.

Niekad nemanėme, kad kitose šalyse turime auditoriją. Žinojau, kad žmonės buvo matę pasirodymą „Eurovizijoje“, bet neįsivaizdavau, kad jų Lietuvoje į koncertą ateis tiek daug.

Pamenu, kad negalėjau patikėti – atvykome iš Portugalijos, niekad taip toli negroję, o didžiulė salė buvo visiškai pilna.

Žmonės buvo tokie atviri, pasiruošę džiaugtis ir mėgautis, atlikėjas visada pajunta, kai taip yra. Kaip ir tai, kai žmonės yra įtarūs ir nepasitikintys. Žmonės Lietuvoje mus įsileido į širdį, dar neprasidėjus koncertui.

– Kuo šį sekmadienį vyksiantis koncertas skirsis nuo ankstesnio?

– Jau turbūt supratote iš mūsų ankstesnio pasirodymo – niekada iš anksto nežinome, ką grosime. Tikriausiai bus dainų iš naujausio mano albumo, bet ir tokių, kurios dar net neįrašytos, skambės trečiajame albume. Jų dar niekur negirdėjote.

– Pernai visus sužavėjote, lietuviškai padainavęs kūrinį „Paukščiai“. Ar šiam kartui jau repetuojate kitą lietuvišką dainą?

– Tegul žmonės ateina į koncertą ir patys išgirs. (Juokiasi).

– Kaip apibūdintumėte naujausią savo albumą „Paris, Lisboa“?

– Norėjau, kad jis atspindėtų mano dabartinę nuotaiką ir jausmus. Manau, albumas kupinas džiaugsmo ir šviesos. Albumas, kuriame atsispindi laimė. Išskyrus pirmą dainą, kuri atspindi mano patirtus sunkumus, sveikatos problemas, širdies persodinimo operaciją. Ta daina – lyg katarsis, o tada prasideda džiaugsmas.

– Kuri daina iš albumo – jūsų mėgstamiausia?

– Galbūt „La Souffleouse“. Toks gražus valsas. Man labai patinka ją dainuoti koncertuose (dainai žodžius prancūzų kalba parašė S. Sobralio žmona, kuri įraše ištaria ir kelis žodžius – Red.).

– Albume dainuojate keliomis kalbomis. Kuria dainuoti sunkiausia?

– Nė viena, nes visas tas dainas labai myliu. Portugalų kalba – mano gimtoji, bet šiaip kalba – tik įrankis perteikti muzikai.

Gitaristai turi efektų pedalus, klavišininkai – garso efektus, mano papildomas efektas – skirtingos kalbos, kuriomis dainuoju. Štai taip žiūriu į kalbas – kaip į atskirą instrumentą.

– Pernai pasakojote, kad ketinate mėnesiui keliauti į Švediją ir mokytis švedų kalbos. Ar pavyko?

– Taip. Bet jau pamiršau viską, ko išmokau. (Juokiasi). Nes nesikartoju žodžių. Esu pametęs galvą dėl režisieriaus Ingmaro Bergmano filmų, patinka juose skambančių žodžių skambesys.

Po muzikos, kalbos – mano didžiausia aistra. Pasišoviau išmokti švedų kalbą, visą vasario mėnesį nekoncertavau, nedirbau, tik sėdėjau ir intensyviai mokiausi. O vakarais po kursų Švedijoje eidavau į džiazo barus, bendraudavau su žmonėmis.

Ir, žinoma, po to mėnesio užgriuvo darbai, nebuvo kada toliau mokytis. Bet nieko – kitų metų vasarį vėl keliausiu į Švediją ir mokysiuosi toliau, lankysiu antrą kursą.

– Albumo pavadinimas – „Paryžius, Lisabona“. Abu miestai – nuostabūs. Bet jei reikėtų pasirinkti tik vieną, kuris jums arčiau širdies?

– Turėčiau rinktis Lisaboną, nes ji – šalia vandenyno. Negaliu gyventi be jūros. Esu gyvenęs Lisabonoje, San Diege, Barselonoje, Maljorkoje – visi šie miestai prie jūros. Neįsivaizduoju savęs kitokioje vietoje.

– Nuo praėjusios viešnagės Lietuvoje jau surengėte koncertus daugelyje Europos miestų. Kas labiausiai įsiminė?

– Patyriau daug staigmenų. Pavyzdžiui, koncertavome Vokietijoje. Daugelis europiečių įsivaizduoja, kad Vokietija – šalta ir griežta šalis. Bet nieko panašaus. Koncertai buvo lyg ritualas – žiūrovai laikėsi už rankų, verkė kartu, tai buvo mistinė patirtis.

Lenkijoje koncertavome gražiose salėse. Suomijoje pamačiau gražiausią gamtą per visą savo gyvenimą.

Portugalai didžiuojasi savo virtuve. Keliaujant teko ragauti maisto, kuris man nebūtinai patiko, bet pabandyti buvo įdomu. Priminkite, ką mes valgėme Lietuvoje, kai kartu ėjome į restoraną? Sriubą?

– Taip, ir dar cepelinus.

– Sakykim taip – sriuba man patiko. (Juokiasi).

– Ar žiūrėjote Lietuvos – Portugalijos futbolo rungtynes?

– Tas, kuriose Cristiano Ronaldo įmušė keturis įvarčius? Taip, aš kaip tik tuo metu pats su draugais žaidžiau futbolą, darau tai penkis kartus per savaitę. Lyg tyčia žaidėme aikštelėje, kur buvo ir televizorius, tai vis pribėgdavome pasižiūrėti rezultato.

Mačiau visus įvarčius. Juokingiausia, kad nežinojau, jog rungtynės vyksta Lietuvoje. Maniau, kad žaidžia Portugalijoje. Keturi įvarčiai, nuostabu. Gal kas sakys, jog tai reiškia, kad Lietuvos rinktinė silpna. Bet gal iš tiesų tai reiškia, kad Ronaldo yra labai stiprus.

– Šįkart į Lietuvą atvykstate jau susituokęs. Ar santuoka kaip nors pakeitė jūsų gyvenimą?

– Juokinga, nes aną sykį Lietuvoje buvome kartu, dar nesusituokę. O šįkart mes jau susituokę, bet žmona kartu neatvyks, nes turi daug darbų.

Tad atvykstu kaip susituokęs vyras, bet būsiu vienas. (Juokiasi). Niekas smarkiai nepasikeitė – matomės ne itin dažnai, ir aš, ir ji nuolat dirbame.

Bet kai susitinkame, būna nuostabu. Vestuvės buvo tiesiog smagus vakarėlis, proga pasikviesti visus draugus, švęsti meilę ir gyvenimą.

Juk mums per pastaruosius metus teko išgyventi tiek mėšlo. Todėl nusprendėme pasilinksminti, pasidžiaugti meile ir sveikata.

Draugai susirinko iš Ispanijos, Prancūzijos, atvyko žmonos giminaičiai iš Senegalo. Buvo smagu. Bet niekas nepasikeitė.

– Noriu paklausti apie jūsų sveikatą. Viskas sekasi puikiai?

– Taip, vis dar turiu lankytis pas gydytojus, patikrinti, ar viskas gerai. Bet vis rečiau. Turiu tikrintis kraują, gerti vaistus.

Kai pernai viešėjau Lietuvoje, jaučiausi puikiai, bet dabar viskas – dar geriau. Dažnai žaidžiu futbolą, daug dirbu, kuriu dainas. Gal net per daug dirbu – bet dabar tiesiog labai norisi tai daryti, lyg gavus antrą šansą gyvenime. Manau, pamažu aprimsiu ir gyvensiu lėtesniu tempu.

– Dar prieš pusantrų metų labai skeptiškai kalbėjote apie „Euroviziją“. Dabar, regis, esate nusiteikęs ramiau šio konkurso atžvilgiu. Ar žiūrėjote šių metų „Euroviziją“?

– Ne, nemačiau. Bet susitaikiau su „Eurovizija“. Kurį laiką buvo sudėtinga – išgarsėjau, žmonės ištisai klausinėjo apie mano sveikatą, o aš net negalėjau koncertuoti. Bet dabar viskas aprimo. Ir liko tik teigiami dalykai, už kuriuos esu dėkingas „Eurovizijai“.

Juk ne kasdien gauni progą per televizorių pasirodyti 200 milijonų žmonių. Jei ne „Eurovizija“, aš juk nebūčiau du sykius pakviestas dainuoti Lietuvoje. Todėl dabar mano požiūris į „Euroviziją“ – sveikas ir pozityvus.

Kai sakiau, kad dalyvauti šiame konkurse yra prostitucija, aš juokavau, noriau sukelti skandalą žiniasklaidoje, paerzinti. Tikiuosi, žmonės tai suprato. Gal ir nesuprato.

– Kas toliau? Ką veiksite 2020-aisiais?

– Man labiau patinka koncertuoti, o ne kurti albumus. Gal po metų ar poros išleisiu naują albumą, bet laikai pasikeitė, dabar albumai jau net nelabai reikalingi, visi tiesiog leidžia dainas.

Turiu naują projektą, kuriame atliksiu garsaus belgų atlikėjo Jacques’o Brelio dainas, nes dievinu jas. Taip pat kuriu muziką su grupe iš Pietų Amerikos, jos albumas pasirodys spalį. Tad turiu daug reikalų, ir labai džiaugiuosi.

Taip pat skaitykite