„Euroviziją“ laimėjo Nyderlandai, islandams ir Madonnai – nemalonumai dėl Palestinos vėliavų

64-asis „Eurovizijos“ dainų konkursas pasiekė kulminaciją. Šeštadienio vakarą Tel Avivo parodų centre vyko jo didysis finalas, kuriame dėl nugalėtojo trofėjaus rungėsi 26 šalių atlikėjai. Laurus čia nuskynė Nyderlandų atstovas Duncanas Laurence'as. Netrūko ir politinių manifestų – Palestinos vėliavas demonstravo islandai ir Madonna. Už tai iškart sulaukė organizatorių kirčių.

Tarp pretendentų laimėti nebuvo Lietuvos atstovo Jurijaus Veklenko – jo atliekama daina „Run With The Lions“ ketvirtadienį neperžengė antrojo „Eurovizijos“ pusfinalio barjero.

Konkurso finale, kuriame dainas vertina 41 šalies žiūrovai ir komisija, dėl „Eurovizijos“ laimėtojų titulo grūmėsi šios šalys: Malta, Albanija, Čekija, Vokietija, Rusija, Danija, San Marinas, Šiaurės Makedonija, Švedija, Slovėnija, Kipras, Nyderlandai, Graikija, Izraelis, Norvegija, Didžioji Britanija, Islandija, Estija, Baltarusija, Azerbaidžanas, Prancūzija, Italija, Serbija, Šveicarija, Australija ir Ispanija.

Sustabdžius balsavimą pradėti skelbti balsai. Pirmiausiai paaiškėjo, kaip balsavo šalių komisijos. 

Pagal komisijos balsus ilgą laiką pirmavo Šiaurės Makedonijos atstovė Tamara Todevska. Tiesa, Lietuvos komisija jai taškų visai neskyrė.

Maksimalius 12 taškų Lietuvos komisija atidavė Nyderlandų atstovui Duncanui Laurence‘ui. 10 taškų iš Lietuvos komisijos gavo Azerbaidžanas, 8 – Švedija, 7 – Čekija, 6 – Islandija, 5 – Vokietija, 4 – Slovėnija, 3 – Italija, 2 – Australija ir 1 – Rusija.

Lietuvos balsus pranešė LRT RADIJO departamento vadovas Giedrius Masalskis. 

Paskelbus visų šalių komisijos balsus lentelės viršuje atsidūrė Švedija, antroje vietoje liko Šiaurės Makedonija, o Nyderlandai – trečioje vietoje. 

Tiesa, žiūrovų balsai dažnai visą balsavimą apverčia aukštyn kojomis. Taip buvo iš šį sykį. Susumavus žiūrovų balsus paaiškėjo, kad visus aplenkė ir konkursą laimėjo Nyderlandų atstovas Dunacanas Laurence'as.

Antroje vietoje liko Italija, trečioje – Rusija. 

Skelbiant balsus manisfestą surengė Izraelio politiką kritikuojantys islandai, grupė „Hatari“. Į juos atsisukus kamerai, skandalistai ištiesė Palestinos vėliavėlęs. Jas organizatoriai netrukus užkulisiuose konfiskavo.

Palestinos vėliava buvo matyti ir per Madonnos pasirodymą. Ant scenos pasirodžius šokėjų porai, vieno iš jų nugarą puošė Izraelio vėliava, kito – Palestinos. Jie išsiskyrė ir pasuko į skirtingas scenos puses, o Madonna tuo metus dainavo žodžius „Wake up“, reiškiančius „Atsibusk“.

„Eurovizijoje“ politikuoti yra draudžiama. 

Po finalo renginio organizatoriai pareiškė, kad per generalines repeticijas šios scenos nebuvo ir ji nėra suderinta nei su Europos transliuotojų sąjunga (EBU), nei su Izraelio visuomeniniu transliuotoju KAN. 

O dabar grįžkime į renginio pradžią – visos 26 finale dalyvusio šalys buvo pristatytos įspūdingai. Vakarą pradėjo pritrenkiantys vaizdai – pernykščio konkurso laimėtoja Netta filmuotuose kadruose pilotavo lėktuvą, o tada jį „nuleido“ „Eurovizijos“ scenoje.

Iš įspūdingais vaizdo efektais sukurto lėktuvo iššoko skrydžio palydovai – šokėjai, kurie mojuodami švytinčiomis lazdelėmis „įsukdavo“ kiekvienos šalies vėliavą, pristatydami besišypsančius dainininkus, kurie scenoje žingsniavo lyg olimpiečių parade.

Į jį buvo įpinti Izraelio žvaigždžių pasirodymai ir žinomos dainos. Pavyzdžiui, scenoje pasigirdo dainos „Im Ninalu“, kadaise įrašyta 1983 metais „Eurovizijoje“ dalyvavusios Izraelio žvaigždės Ofros Hazos, kurios jau nebėra tarp gyvųjų.

Žiūrovus sveikino ir prieš 21 metus „Euroviziją“ laimėjusi dainininkė Dana International, 1973-aisiais Izraeliui pirmąsyk „Eurovizijoje“ atstovavusi dainininkė Ilanit, prieš ketverius metus konkurse žibėjęs dainininkas Nadavas Guedjas.

Pirmoji konkursantė scenoje – 18-metė maltietė Michela, pernai pirmą rimtą karjeros proveržį patyrusi Lietuvoje, kur laimėjo konkursą „Muzikos talentų lyga“.

Šįmet ir Maltos TV šou „X faktorius“ triumfavusi mergina turi ritmingą, smagią dainą „Chameleon“ ir puikų scenos šou su ekranais, kurio esmė – kambarys, virstantis tai baseinu (su jame „plaukiojančiais“ šokėjais), tai džiunglėmis.

Spalvinga, traukia akį, tačiau skeptikai sako, kad pirmasis pasirodymo numeris itin nepalankus, net ir tokiai, įsimenantį motyvą turinčiai dainai apie gebėjimą prisitaikyti prie įvairių gyvenimo situacijų. Ar Michelai tai sutrukdys siekti aukštos vietos, kurią jai prognozavo lažybininkai?

Albanės Jonidos Maliqi patekimas į finalą daug kam buvo staigmena – daina „Ktheju tokes“ yra dramatiška, atlikėjos balsas – stiprus, bet ar tikrai šis pasirodymas atrodo kažkuo išskirtinis? Kaip bebūtų, moters pasirodymas su ugnimi ir auksu spindinčiomis suknelės detalėmis pusfinalyje, kuriame ji išstūmė iš kovos Jurijų, akivaizdžiai patiko ne tik albanams. Kaip bus finale?

Čekai „Lake Malawi“ žaidžia su scenoje pastatytais, įvairiomis spalvomis spindinčiais kambariais, naivus, bet mielas vokalisto veidas ir išties šiuolaikiška, smagi popdaina „Friend Of A Friend“ palieka malonų įspūdį. Kaip jau pastebėjo ne vienas „Eurovizijos“ gerbėjas, kadaise „Eurovizijoje“ neblizgėjusi ir net iš šio konkurso pasitraukusi šalis jau antrus metus atsiunčia stiprų pasirodymą. Panašu, kad šios šalies popscenoje išties netrūksta talentų.

Vokietija, kaip ir Italija, Izraelis, Ispanija, Didžioji Britanija, Prancūzija, į finalą pateko be pusfinalio. Kodėl? Nes „Eurovizijai“ skiria daug pinigų, tad žiūrėti finalą be savo šalies pasirodymo vokiečiams būtų mažų mažiausiai neįdomu.

Į konkursą ši šalis pasiuntė duetą „S!sters”, suburtą specialiai dėl šių metų „Eurovizijos“. Daina „Sister“ – pakili, melodinga, gal niekuo ir neypatinga. Pasirodymas – irgi gana santūrus.

Dainininkės Laurita Spinelli ir Carlotta Truman tiesiog traukia savo dainą, stovėdamos scenoje, ekrane rodomos jų nuotraukos, galiausiai viską vainikuoja fejerverkų lietus. Per repeticijas merginos dainavo gerokai pro šalį, finale joms irgi sunkiai sekėsi tvarkytis su nervais – po dainos veiduose atsispindėjo palengvėjimas.

Rusas Sergejus Lazarevas dramatišką dainą „Scream“ atlieka, apsuptas ekranų, kurie dar aštuonis kartus „padaugina“ jo atvaizdą, o tada dainuoja stiklo patalpoje su lietaus lašais, internautų juokais pramintame dušo kabina.

Balsas – puikus, atlikėjas – artistiškas, rusai tvirtai tiki, kad kitais metais „Eurovizija“ kelsis į Maskvą ar Sankt Peterburgą. Už praėjusių metų fiasko su Julijos Samoilovos netvirtai atlikta daina ir nepatekimu į finalą jau atsirevanšuota, bet ar „Scream“ – tikrai tokia įtaigi daina, kad gali pasiekti pirmąją vietą?

Danijos dainininkė ir šokėja ant ledo Leonora į finalą pateko su kūriniu „Love Is Forever“, kurią geriausia apibūdinti kaip tiesiog lengvą, ramią, mielą ir jaukią. Dainininkė su bičiulėmis sėdi ant gigantiškomis kėdės, už nugaros slenkant animaciniams debesims, mataruoja kojomis, kukliai šypsosi ir atrodo visiškai nesijaudinanti. Paprasta ir patrauklu, ypač – tiems, kurie pavargsta nuo eurovizinės pompastikos.

Kai San Marinui atstovaujantis (beje, jau antrą sykį) turkas Serhatas su daina „Say Na Na Na“ pateko į finalą, Lietuvos feisbuke netrūko pašaipų. Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis – San Marinas antrą sykį per visą savo eurovizinę istoriją dalyvauja finale, sniego baltumo kostiumu pasidabinęs Serhatas dainuoja savo senamadišką „disco“ šlagerį. Kuris, nepaneigsi, nors ir atrodo skirtas 1979-iesiems, o ne 2019-iesiems, turi įkyriai įsimenantį priedainį. Net jei Serhatas ne visada pataiko į natas.

Pastaruosius šešerius metus Šiaurės Makedonija nė sykio nepateko į „Eurovizijos“ finalą. Tad, kai ketvirtadienį tai padarė dainininkė Tamara Todevska, šalyje pradėta švęsti. Kūrinys „Proud“ – dramatiškas ir melodingas, ekrane rodomos dainininkės ir jos dukters nuotraukos. Pagrindinė dainos idėja – įkvėpti moterims daugiau stiprybės ir pasitikėjimo savimi.

Švedas Johnas Lundvikas, kurio šaknys – Afrikoje, turi bene įsimintiniausią vakaro melodiją, ir dėl to beveik niekas „Eurovizijoje“ nesiginčija. Daina „Too Late For Love“ – šviesi, pakili, šou – paprastas ir skoningas, Johnas tiesiog dainuoja kūrinį, padedamas keturių puikių gospelo vokalisčių.

Kad ir kaip keistai skambėtų, vienintelė priežastis, dėl kurios „Eurovizijos“ specialistai mano, kad daina nelaimės – „nes Švedija jau ir taip per dažnai laimi ir tai žiūrovams atsibodo“. Šiame dešimtmetyje švedai „Euroviziją“ jau laimėjo dusyk. Jei Johnas laimėtų, šalis savo sąskaitoje turėtų septynias pergales ir šiuo skaičiumi pasivytų lyderiaujančią Airiją.

Slovėnų dainininkės Zalos Kralj ir muzikanto Gašpero Šantlo duetas „Eurovizijoje“ turi dviprasmę reputaciją. Jie nekuria jokio šou, tiesiog scenoje stovi vienas prieš kitą ir žiūri į akis, visiškai nekreipdami dėmesio į žiūrovus, Zalai atliekant keistai hipnotizuojančią dainą „Sebi“. Toks „pasibučiuos jie ar ne“ pasirodymas, nors iš esmės šie mergina ir vaikinas atrodo netgi visiškai nesusidomėję vienas kitu.

Visa tai gal ir niekam netrukdytų, bet „Eurovizijos“ gerbėjams užkliuvo keli dueto interviu, kuriame slovėnai atrodė pasipūtę, piktinosi nuobodžiais klausimais ir apskritai leido suprasti, kad konkursas jiems nerūpi. Pasigirdo net raginimų juos šalinti iš konkurso, bet visiškai nėra už ką. Gal tai – tiesiog alternatyviai scenai save priskiriančių atlikėjų ironiška laikysena.

Kipro atstovė Tamta iš tiesų yra gruzinė, gyvenanti Graikijoje ir žiniasklaidą dominanti dėl savo gana neįprastos istorijos. Mat dar būdama keturiolikos, ji susilaukė vaiko, bet tai nesutrukdė vėliau padaryti sėkmingą karjerą. Jos dainos „Replay“ pristatymas su šokėjais – bene seksualiausia vakaro akimirka, jei jums patinka mažai apsirengusios moterys.

Tamta žino, kad turi puikią figūrą, ir noriai tai demonstruoja, atlikdama lengvo striptizo elementus. Balsą ji irgi turi, bet kažkodėl po pusfinalio daugiau buvo šnekama apie erotiką scenoje, o ne apie dainą.

Jei tikite lažybininkais, visų kitų šalių atlikėjai galėtų sutaupyti žiūrovams laiko ir krautis lagaminus, palikdami sceną olandui Duncanui Laurence‘ui. Jo daina „Arcade“ finalo prognozių lentelėse taip smarkiai atitrūkusi nuo kitų, kad net kiek neoru. Daina – romantiška, lengvai skaudi, Duncanas scenoje – tiesiog romantiškas vaikinas, įsitaisęs prie klavišinių ir iš širdies plėšiantis kūrinį. Kuris skamba kaip kažkas, ką įrašė britų grupė „Coldplay“, bet paskui paliko studijos stalčiuje, nes daina jiems pasirodė per liūdna. Amsterdamas 2020-aisiais? Visai gali būti.

Graikė Katerine Duska (gimusi ir užaugusi Kanadoje) vadinama viena tų atlikėjų, kurie į „Eurovizijos“ sceną neša padorias popdainas ir gana modernų skambesį. Kūrinį „Better Love“ ji dainuoja prie spalvingų dekoracijų, aplink judant šokėjoms su špagomis. Tiesą sakant, daina atrodo skoningesnė nei vaizdas. Bet esmės tai nekeičia – kūrinys tikrai atrodo vienas įsimintiniausių šių metų „Eurovizijoje“.

Izraelietis Kobi Marimi puikiai žino, kad galimybių laimėti turi nedaug. Žaibas retai dvejus metus iš eilės „Eurovizijoje“ trenkia į tą pačią vietą. Tiesa, Tel Avive užrašai, linkintys jam sėkmės, šviečia net mašinų stovėjimo aikštelių ir degalinių švieslentėse.

Kuklus, mielas vyriškis, iš širdies dainuojantis lyrišką dainą „Home“ – Izraelis savo namų aikštelei parinko ramų, solidų pasirodymo variantą. Su laužytų formų ekranuose rodomis nuotraukomis ir į sceną su Kobi žengiančiais pritariančiais vokalistais. Paprasta, gražu, tvarkinga – daugiau nieko ir nepridursi.

Trys skirtingų žanrų Norvegijos atlikėjai, susibūrę į grupę „KEiiNO“ specialiai dėl šių metų „Eurovizijos“, gerokai pakaitino savo šalies publikos viltis. Trijų šalies žvaigždžių rinktinė turi plačias šypsenas, daug pasitikėjimo savimi scenoje, ekrane spindinčius žvaigždynus ir pakilią dainą „Spirit In The Sky“, pagal kurią smagu šokti „Eurovizijos“ klube. Ar to pakanka, kad laimėtum „Euroviziją“? Vargu, bet kodėl gi nepasvajojus dar kelias valandas.

Britas Michaelas Rice‘as atrodo kaip nuoširdus studentas, atėjęs į talentų vakarą ir tiesiog nusprendęs padainuoti gražią dainą. Pernelyg nesiruošęs, bet pakankamai balsingas, kad „ir taip būtų gerai“. Dainą „Bigger Than Us“ nesunku įsivaizduoti populiarių Lietuvos radijo stočių, šiaip jau privengiančių „Eurovizijos“, eteryje. Jungtinė Karalystė tikrai nelaimės. Bet niekam toje šalyje dėl šio pasirodymo neturėtų būti gėda ar nejauku.

Skandalingiausių šių metų konkursantų – Izraelio politiką peikiančių, kapitalizmą griauti juokais žadančių, apie neapykantos triumfą dainuojančių Islandijos „sadomazochistų“ (kabutėse, nes tai tik įvaizdis) iš Islandijos „Hatari“ eilė.

Aršus elektroninis skambesys, latekso drabužiai, kaukė su spygliais, fejerverkai, kriokiančio ir angeliškai švelnaus vokalo dvikova, ekrane suspindintis baisus neapykantos veidas, vienas vokalistas, pasirodymo pabaigoje kito parklupdytas masyviu batu – pasirodymas, kurį daug kas jau matė ir ne sykį peržiūrėjo internete.

„Mes ketiname laimėti šį konkursą“, – LRT.lt sakė kūrinį „Hatrid mun sigra“ dainuojanti grupė. Net jei nelaimės, šio pasirodymo ištraukos ateityje dar ne sykį bus rodomos kaip viena įdomiausių konkurso akimirkų. Dėl to net neverta ginčytis.

Estija – vienintelė Baltijos šalis, šįmet patekusi į finalą. Ir tai – ne savo šalies atlikėjo, o švedų dainininko Victoro Crone‘o dėka. Daina „Storm“ – perauganti iš paprasto akustinio kūrinio į šokių muzikos ritmą. Victoras – tipinis simpatiškas popscenos gražuoliukas, tiesa, turintis malonų ausiai balsą, odinę striukę ir gitarą. Lyg ir nieko ypatingo, bet viskas atrodo ir skamba gerai.

Akivaizdu, kad „Eurovizijos“ publikai tai pasirodė įdomiau nei lietuvio pasirodymas. Kita vertus, Victoras į finalą žengė iš kur kas silpnesnio pirmojo pusfinalio.

Baltarusės ZENOS šokėjai „Eurovizijoje“ turbūt yra talentingiausi – jų šuolis į orą, žemyn galva susiliečiant batais, daug ką verčia aikščioti.

Daina „Like It“, spalvingas baltarusės įvaizdis, fejerverkai, chaosas ekranuose ir Britney Spears primenantis stilius sužavi kur kas mažiau, bet baltarusės prodiuseriai įsitikinę, kad šįmet ji gali šauti aukštai ir gal net laimėti visą konkursą. Skamba naivokai, atlikėja atrodo stokojanti charizmos, bet nepaneigsi – jėgų (ir pinigų) į pasirodymą sudėta per akis.

Azerbaidžano atstovas Čingizas turi vieną brangiausių pasirodymų šių metų konkurse – nuo robotų, kurie lazeriu piešia širdį ant jo krūtinės, iki gigantiškame ekrane rodomo moters veido ir filmavimo efekto, kuriame jo „siela“ iškyla kaip ugnies stulpas, o tada grįžta į atlikėjo kūną.

Nepaisant to, panašu, jog ryškiausias jo koziris – kūrinys „Truth“ su uždegančiu ritmu. Ir, žinoma, paties Čingizo stiprus balsas ir išvaizda, tirpdanti merginų širdis.

Prancūzijos pasiūlymas „Eurovizijai“ – ekstravagantiškas dainininkas ir „YouTube“ žvaigždė Bilalas Hassani. Iš Maroko kilęs dainininkas dėvi moteriškus drabužius, teigia, kad žmonių skirstymas pagal lytį apskritai yra pasenęs ir nereikalingas.

Jausmingą jo dainą „Roi“, kuri neša lygybės, tolerancijos ir kovos su patyčiomis žinią, lydi efektingas šou. Su užrašais ekranuose – pavyzdžiui, „jie bandė mane vertinti pagal nuotrauką“ ir „visi mes karaliai“. Ir netipiškomis talkininkėmis – apkūnia balerina ir kurčia šokėja. Galingas, įsimenantis, prasmingas pasirodymas.

Italijai atstovauja arabų kilmės dainininkas Mahmoodas, kurio kūrinys „Soldi“ turi stiprų hiphopo atspalvį ir efektingai išnaudoja vietas, kuriose publika išprovokuojama ploti. Ekrane rodomas sudūžtantis Mahmoodo veidas, krinantys banknotai – užuomina į dainos temą, kuri atspindi paties Mahmoodo patirtą dramą. Mat kūrinys yra apie jo tėvą, palikusį šeimą, nes jam labiau rūpėjo pinigai.  Publika salėje ošia, o kaip prie TV ekranų?

Serbė Nevena Božovič atitinka „galingo balso artistės iš Balkanų, išplėšiančios sau iš krūtinės širdį ir dainuojančios labai garsiai“ įvaizdį. Daina „Kruna“ – kaip ir šimtai kitų kūrinių, kuriuos Pietų Europos šalys siunčia į „Euroviziją“. Kad tai labai įdomu, nepasakysi, tačiau bent pora buvusios Jugoslavijos šalių finale – tai jau duotybė ir dėl to nebeverta ginčytis.

Šveicaras Luca Hanni vadinamas „Eurovizijos“ pilkuoju arkliuku. Kitaip tariant – artistas, kuriam pirmosios vietos lyg ir niekas nežada, bet jo energingos dainos „She Got Me“ numeris – toks efektingas ir nušlifuotas, jog nenustebtum, jei vakaro pabaigoje jis pateiktų staigmeną ir laimėtų. Šokio judesiai – nepriekaištingi, Lucos daina – seksuali ir įsimenanti.

Žiūri ir atrodo, kad scenoje – šveicariškas Donatas Montvydas. Taip, tai tipiška komercinė popmuzika, lyg ir be įdomesnio prieskonio, bet ar jis tikrai „Eurovizijoje“ toks jau būtinas?

„Reikia būti gerokai išgėrus ar išprotėjus, kad sugalvotum Australijos pasirodymą“, – taip apie Kate Miller-Heidke dainą „Zero Gravity“ kalbama „Eurovizijoje“. Užuominos į operinį vokalą ir labai keistas šou – virš ekranuose rodomo Žemės rutulio Kate ir dvi jos šokėjos supasi, pritaisytos prie karčių, lyg skraidydamos kosmose virš mūsų planetos. Vaizdas, kuris užburia, net jei atrodo visiškai keistas. Eilinį sykį vaizdas nustelbia dainą.

Paskutinis pretendentų eilėje – ispanas Miki. Linksma daina „La Venda“, čekų jau naudoti kambariai, išdėstyti dviem aukštais, daug spalvų, rankoje spaudžiama mažytė filmavimo kamera (nesuprasi, kam), galiausiai į sceną lėlininko išvedamas gigantiškas žmogeliukas. Suvokti, apie ką tai, neįmanoma. Linksmybės Barselonos gatvėje, ir tiek.

Po konkursantų pasirodymų – vienas iš įspūdingų „Eurovizijos“ rengėjų sumanymų. Į Tel Avivą jie pakvietė kelias ankstesnių konkursų žvaigždes – pernai antrąją vietą laimėjusią kiprietę Eleni Foureirą, 2015-aisiais „Eurovizijoje“ triumfavusį Mansą Zelmerlową, metais anksčiau triumfavusią austrę Conchitą ir 2007-aisiais „Eurovizijoje“ žibėjusią ukrainietę Verką Serdiučką (ir taip, dvi pastarosios „atlikėjos“ iš tiesų yra vyrai).

Visos šios garsenybės sutiko padainuoti kitų eurovizininkų kūrinius. Conchita sudainavo Manso „Hero“, šis – Eleni dainą „Fuego“, Eleni – Verkos „Dancing Lasha Tumbai“, o Verka – pernai triumfavusią Nettos dainą „Toy“.

Sumanymas – įdomus, nors scenoje kiek priminė bičiulių susirinkimą karaokės klube. Tačiau tada nutiko dar šis tas įdomaus – visi išvardyti artistai prisijungė prie 1979-aisiais Jeruzalėje „Euroviziją“ laimėjusios dainininkės Gali Atari ir sudainavo prieš 40 metų triumfavusią dainą „Hallelujah“.

Po visų dalyvių pasirodymų, scenoje pasirodė ir popkaralienė Madonna. Jos pasirodymas tapo bene labiausiai aptarinėjamu konkurso pasirodymu dar likus porai mėnesių iki „Eurovizijos“. Ir konkurso organizatoriai, ir gerbėjai ilgai suko galvas nežinodami, ar finale tikrai išvysime atlikėjos pasirodymą.

Vis dėlto, ilgai bandžiusi visų kantrybę ir atsiriekusi nemažai dėmesio sau Madonnna ant scenos pasirodė, o prieš tai trumpam užsuko ir į žaliąjį kambarį, kur buvo pasitikta griausmingomis ovacijomis. 

Ją kalbinęs vedėjas Assis Azaras primadoną pasveikino su nauju albumu „Madam X“ ir dainos „Like a Prayer“ trisdešimtmečiu. Tuo tarpu Madonna sveikino konkurso dalyvius:

„Nesvarbu, kas laimės, jūs visi jau esate nugalėtojai. Patekti čia, kur esate šįvakar nebuvo lengva. Pirmiausia turėjote svajonę, kuria turėjote tikėti, turėjote kažko atsisakyti, kažką paaukoti, kad pelnytumėte vietą šiame finale. Mano nuomone, tai jau laimėjimas, nesvarbu, kas nutiks vakaro pabaigoje.“ 

Ji ragino niekada nenuvertinti muzikos galimybės suburti žmones – juk būtent muzikos dėka šį vakar Tel Avive susirinko tiek delegacijų iš skirtingų pasaulio kampelių, būtent muzikos dėka ir ji aplankė tiek daug šalių. „Music makes the people come together“, – savo dainos priedainį traukė drauge su visų finale dalyvaujančių šalių delegacijomis.

Savo pasirodymą Madonna pradėjo daina „Like a Prayer“. Tiesa, popkaralienės balsas buvo gerokai pasilpęs, atlikėja vietomis traukė pro šoną, o pabaigoje gerokai nusidainavo.

Dėmesį pritraukė ir ant scenos pasirodžiusi šokėjų pora, vieno iš šokėjų nugarą puošė Izraelio vėliava, kito – Palestinos. Jie išsiskyrė ir pasuko į skirtingas scenos puses, o Madonna tuo metus dainavo žodžius „Wake up“, reiškiančius „Atsibusk“.