Muzika

2019.05.18 21:08

Tik LRT.lt: skandalingieji islandai „Hatari“ – apie „Euroviziją“, Lietuvą ir planą sugriauti kapitalizmą

Ramūnas Zilnys, Specialiai LRT.lt iš Tel Avivo2019.05.18 21:08

Šeštadienio vakarą Tel Avivo parodų centre 26 šalių atlikėjai rungsis dėl „Eurovizijos“ konkurso trofėjaus. Tačiau vienos šalies atstovai kovą bent dėl žiniasklaidos dėmesio jau laimėjo.

Islandija niekada nėra laimėjusi „Eurovizijos“ dainų konkurso, tačiau šįmet šalis jį stebi užgniaužusi kvapą.

Į Izraelyje vykstantį renginį islandai išsiuntė „Hatari“ – elektroninės industrinės muzikos grupę, kurią drąsiai galima vadinti skandalingiausiais šių metų „Eurovizijos“ dalyviai.

Jos nariai dėvi sadomazochistinius kostiumus, scenoje šaudo ugnį, kuria siaubo filmą primenantį reginį ir atlieka dainą „Hatrid mun sigra“ – „Neapykanta nugalės“.

Grupės pavadinimas lietuviškai reiškia „nekentėjas“, jos muzikinį stilių kai kas lygina su skandalingųjų vokiečių „Rammstein“. Pirmiausia – dėl įdomiai derančių pagrindinių vokalistų balsų. Kriokiantis, žemas Matthiaso Haraldsono vokalas – visiška svajingas, aukštas natas priedainyje „imančio“ jo pusbrolio Klemenso Hannigano balso priešingybė.

Manieringas, keistas, dramatiškas pasirodymas išties išsiskiria iš visų kitų. Bet daina ir šou – tik viena iš daugelio priežasčių, dėl ko „Hatari“ Tel Avive tenka tiek daug dėmesio.

„Eurovizija 2019“. Islandija. Hatari – „Hatrið mun sigra“

Nors „Eurovizijoje“ draudžiama politikuoti, „Hatari“ neslepia priešiškumo Izraelio politikai, jau pirmosiomis savo viešnagės Izraelyje dienomis apsilankė Palestinoje, remia jos nepriklausomybės siekį.

Dėl to, kalbama, islandų delegacija jau ne sykį turėjo pasiaiškinti „Eurovizijos“ rengėjams, tačiau toliau daro savo ir interviu užsienio žiniasklaidai Izraelį vadina „okupantais“, pabrėždami, kad Palestina, kaip okupuota teritorija, įvardijama bankų dokumentuose.

Apie tai muzikantai šį tą žino - dviejų iš jų tėvai yra aukštas pareigas einantys Islandijos diplomatai, vienas jų - šalies ambasadorius Didžiojoje Britanijoje.

Negana to, grupė turi fantastišką humoro ir ironijos jausmą. Jos nariai (tarp jų – ir Lietuvoje žinomos grupės „Vok“ būgnininkas Einaras Stefanssonas) rimtu veidu tikina, kad yra valdomi korporacijos „Negailestinga apgavystė“, nori sugriauti kapitalizmą ir neva gamina gaivinančius gėrimus, kurių pavadinimas yra Izraelyje populiaraus gėrimo pavadinimo parodija. Iš tiesų, žinoma, visa tai yra pokštai.

Kaip ir jų viešas kvietimas Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu – Tel Avivo centre susirungti tradicinėse islandų imtynėse, kurių metu vyrai vienas kitą bando pargriauti, griebdami už specialių diržų. Rungtis islandai siūlo, stebint Jungtinių Tautų Organizacijos paskirtam teisėjui.

Šią savaitę grupė surengė uždarą vakarėlį Tel Avive – neturtingų žmonių rajone, kuriame taikiai sugyvena žydai ir musulmonai. Prieš renginį islandų delegacijos nariai žaidė futbolą su benamiais, o tada pavaišino juos maistu ir gėrimais.

Nereikia stebėtis, kad kasdien grupė gauna šimtus prašymų duoti interviu – pastarąją savaitę sutinka tai padaryti tik didiesiems žiniasklaidos kanalams, nuo CNN iki BBC. Visų žurnalistų „aptarnauti“ grupė tiesiog nespėja, o ir nenori.

Tačiau LRT televizijai ir portalui LRT.lt grupės įkūrėjai Matthiasas ir Klemensas padarė išimtį – siųsdami lietuviams linkėjimus ir, žinoma, kviesdami balsuoti už Islandiją bei kartu griauti kapitalizmą.

- Papasakokite jūsų grupės istoriją.

Matthiasas: Prieš kelerius metus vieną šviesią vasaros naktį vaikštinėjome po Reikjaviką, svarstydami apie populistinių politinių jėgų iškilimą ir neišvengiamą kapitalizmo pražūtį, kuri tikrai artėja.

Galvojome, kaip geriausia į tai reaguoti. Grupė „Hatari“ atsirado šiuo tikslu.

- Jūs esate giminaičiai?

Klemensas: Taip, pusbroliai. Mano mama ir Matthiaso tėtis – sesuo ir brolis.

- Lengviau ar sunkiau groti grupėje su giminaičiu?

Klemensas: Mūsų su Matthiasu ryšys – labai ypatingas. Jau nuo vaikystės buvo aišku, kad gerai vienas kitą papildome, tad grupė yra natūralus mūsų bendravimo tęsinys.

Matthiasas: Taip, pagal būdą ir elgesį – aš šiurkštus, jis minkštas, aš suvaržytas, jis ekspresyvus, aš gal labiau atitinku tradicinį vyriškumo suvokimą, jis labiau atskleidęs savo moteriškąją pusę. Aš rašau tekstus, jis labiau rūpinasi muzika ir vizualine puse.

- Daugelis žmonių Europoje už jus balsavo, nesuprasdami nė žodžio islandiškai. Apie ką jūsų daina?

Klemensas: Daina vadinasi „Neapykanta nugalės“. Tai distopijos – bauginančios visuomenės atspindys, daina apie galią ir bejėgiškumą. Viltį ir neviltį. Įspėjimas, kad jei nerasime vienybės ir taikos, neapykanta nugalės.

- Ar tikėjotės, kad ši daina laimės Islandijos eurovizinę atranką?

Matthiasas: Ne, visiškai ne.

- Buvo akimirkų, kai galvojote „ką dabar daryti“?

Matthiasas: Daugybė. Kiekviename žingsnyje nustembame, kokiu dideliu ir reikšmingu šis konkursas laikomas.

Bet mes laikomės savo plano – sugriauti kapitalizmą. Kiekvieną rytą gauname instrukcijas iš mūsų holdingo kompanijos „Relentless Scam Inc.“ („Negailestinga apgavystė“ – Red.). Ir kasdien elgiamės pagal tas instrukcijas.

Klemensas: Taip, kapitalizmas priartėjo vienu žingsniu arčiau prie griūties. Mūsų akimis, tai – milžiniškas pasiekimas.

- Ar, atvykus į „Euroviziją“, jūsų nuomonė apie šį konkursą pasikeitė?

Matthiasas: Ne, bet jis tiesiog atrodo didesnis nei maniau.

Klemensas: Turiu prisipažinti, kad nebuvau didelis „Eurovizijos“ gerbėjas. Nors ir neturiu nieko prieš jį, tiesiog pernelyg nesidomėjau. Matau, kad šiame konkurse - daug ištikimybės, vienybės ir pasitikėjimo. Jo gerbėjai – lyg atskira, graži subkultūra.

- Ne paslaptis, kad Islandijoje girdėjosi daug balsų, raginančių boikotuoti šių metų „Euroviziją“. Ar svarstėte galimybę nevykti čia?

Matthiasas: Taip, visą laiką dvejojome. Suprantame tą boikotą, jis paplitęs, reikšmingas, raginimai nevykti skambėjo daugelyje šalių, ne tik Islandijoje.

Bet jaučiame, kad mūsų siūloma tema ir tikslai yra svarbūs šiam konkursui. Kiekvienas atlikėjas tikisi, kad jo idėjos patrauks visuomenės dėmesį. Jei kas kitas būtų vykęs iš mūsų šalies, tai būtų įprastas eurovizinis reikalas. To tikrai nenorėtume.

- Bet yra žmonių, kurie ir dabar sako, kad atvykti buvo klaida ir savo idėją geriau pareikštumėte, boikotuodami šį renginį.

Matthiasas: Akivaizdu, kad mes nesutinkame. Bet suprantame skirtingus požiūrius, kritiką priimame atvirai.

Klemensas: Kritinis mąstymas yra mūsų pasirodymo ir sumanymo dalis. Todėl kritika mums patinka.

- Ar Tel Avive pasijutote laukiami, buvote sutikti maloniai?

Matthiasas: Taip. Žinoma, iš esmės mes gyvename euroviziniame burbule. Kuris yra kitame burbule – Tel Avivo burbule. Visi, kuriuos čia sutikome, visi „Eurovizijos“ darbuotojai yra labai draugiški, paslaugūs ir profesionalūs.

- Kaip „Eurovizija“ pakeis jūsų karjerą? Kone visi didieji pasaulio žiniasklaidos kanalai nori su jumis pasikalbėti, sekėjų skaičius socialiniuose tinkluose drastiškai auga.

Klemensas: Stengiamės pasirodymo šiame konkurse nepainioti su savo emocijomis, svarbiausia – mūsų kompanijos „Negailestinga apgavystė“ tikslai. Kaip minėjome, iš kompanijos kasdien gauname darbų grafiką, viskas vyksta pagal planą.

Kitas žingsnis – šią vasarą koncertuoti, skleisti savo žinią, pribaigti kapitalizmą.

- Ar kapitalizmą apskritai įmanoma pribaigti?

Matthiasas: Taip. Mėgstame sakyti, kad kur kas sunkiau įsivaizduoti pasaulio pabaigą nei kapitalizmo pabaigą. Todėl raginame savo gerbėjus įsivaizduoti pasaulio pabaigą. Pageidautina – bent kartą per dieną.

- Jūs parduodate nuostabius suvenyrus. Pavyzdžiui, galima įsigyti iš lavos pagamintus jūsų biustus po 50 tūkstančių eurų. Bet juk tai – irgi kapitalizmas.

Matthiasas: Biustai, beje, jau parduoti, kiek žinau, į Milaną. Tai buvo staigmena, nežinau, ar juos įsigijo tas pats pirkėjas.

Klemensas: Ir žinoma, kova su kapitalizmu ir prekyba suvenyrais – šiokia tokia priešprieša. Bet nepigu priversti kapitalizmą atsiklaupti. Todėl mums reikia pinigų ir palaikymo. Todėl apsilankykite mūsų interneto svetainėje ir nusipirkite biustą arba marškinėlius.

Matthiasas: Padėkite mums sugriauti kapitalizmą.

- Esate iškvietę Izraelio premjerą tradicinių islandiškų imtynių. Jei jis sutiks, kuris iš jūsų su juo rungsis?

Matthiasas: Mūsų manieringasis šokėjas Andreanas. Jis turi kovos meno taekvondo juodą diržą. Ne, jis tikrai nesmurtaus prieš premjerą. Tai nešiurkštus sportas.

Klemensas: Svarbiausia – laikysena, pusiausvyra. Andreanas – šokėjas, jo puikus sudėjimas, jis gerai laiko pusiausvyrą.

Tikimės, kas jis turi gerų šansų nugalėti Izraelio premjerą – tradicinių islandiškų imtynių, kuriuose varžovai griebia vienas kitam už specialių diržų, kovoje. Tikimės, kad Netanyahu į mūsų iššūkį atsilieps kuo greičiau. Nors žinome, kad jis labai užsiėmęs.

Matthiasas: Netanyahu, galite mums atsakyti mūsų interneto svetainėje.

- Ką žinote apie Lietuvą?

Matthiasas: Didžiuojuosi faktu, kad mes pirmieji pripažinome Lietuvos nepriklausomybę. Kai girdžiu Lietuvos pavadinimą, galvoju apie chorų muziką. Ir, kažkodėl, apie stovyklas rašytojams. Gal dėl to, kad kažkas iš mano pažįstamų tokioje stovykloje lankėsi.

Žinoma, reikėtų atvykti pas jus.

Klemensas: Norėtume atvykti ir surengti koncertą.

Matthiasas: Ir žinau, kad mūsų gerbėjai Lietuvoje sutinka su mūsų tikslu griauti kapitalizmą, tad siūlau - susitikime ir kuo greičiau tai aptarkime.

- Jūs vadinami skandalingiausia šių metų „Eurovizijos“ grupe. Ar jums patiems „Hatari“ pasirodymas ir elgesys atrodo skandalingas?

Matthiasas: Ne, mes tiesiog apibūdiname tikrovę. Elgiamės labai mandagiai ir diplomatiškai. Bet, žinoma, Izraelio ir Palestinos klausimas čia yra karštas ir įskeliantis ginčus.

Bet tai, kad kyla diskusijos, yra gerai. Galbūt tai padės eiti į priekį.

- Izraelyje – labai karšta, o jūs visur vaikščiojate su odos ir latekso drabužiais. Ar tai patogu?

Klemensas: Turime specialius rūbus įvairioms progoms, dabar su jumis kalbamės, vilkėdami chalatus. Visi mūsų drabužiai skirti tam, kad gerai jaustumėmės ir neprarastume teisingos laikysenos. Tad viskas gerai.

- Izraelis garsėja ir klubais, kuriuose dedasi laukiniai dalykai. Neteko lankytis?

Matthiasas: Buvome viename požemyje, kur vyko sadomazochistų vakarėlis.

- Patiko?

Matthiasas: Taip, tai buvo svarbi kultūrinė patirtis.

- Ar tikitės laimėti „Euroviziją“?

Matthiasas: Taip, mes ne tik tikimės, bet ir ketiname laimėti.

- Ką Islandijai reikštų pergalė? Jūsų šalyje – daug nuostabios muzikos, bet esu girdėjęs, kad „Eurovizija“ ten domisi visi.

Matthiasas: Manau, žmonės didžiuotųsi ir būtų laimingi, o mūsų visuomeninis transliuotojas bankrutuotų. Bet tai – mūsų plano dalis.

Klemensas: Tikiu, kad islandai didžiuotųsi, „Eurovizijos“ žiūrovai būtų dar geriau informuoti apie mūsų keliamą diskusiją. Ir dar vienu žingsniu priartėtume prie kapitalizmo pabaigos.

- Klausimas Matthiasui – ar sudėtinga scenoje kriokti tokiu balsu, kaip jūsų?

Matthiasas: Labai sunku, namie to nemėginkite. Treniruojuosi daugybę metų, nuo tada, kai man buvo treji. Reikia žinoti, ką darai, kitaip galite negrįžtamai pažeisti savo balso stygas.

Raginu mūsų gerbėjus atsargiai bandyti dainuoti mūsų kūrinį.

- Kokie jūsų planai po „Eurovizijos“?

Klemensas: Koncertuosime Islandijoje, paskui – Lenkijoje, Švedijoje, Rusijoje. Tikimės rugsėjį išleisti savo pirmąjį albumą.

- Jei jūsų namie 24 valandas veiktų filmavimo kamera, koks jos užfiksuotas vaizdas labiausiai nustebintų „Hatari“ gerbėjus?

Klemensas: Aš, žaidžiantis su savo pusantrų metų dukra. Bendraujantis su savo sužadėtine, kuri aštuntą mėnesį nėščia. Iš tiesų mes – visiškai normalūs žmonės. Dar pamatytumėte Matthiasą, kuris kartais pabūna mano dukters aukle.

Matthiasas: Taip, aš bedarbis, todėl turiu begalę laiko vaikščioti po Reikjaviką ir mąstyti.

- Ar, prižiūrėdamas pusbrolio vaiką, garsiai leidžiate „Hatari“ dainas?

Matthiasas: Ne, jokiu būdu.

Klemensas: Mano dukra pasirodymą pusfinalyje žiūrėjo per televizorių, stovėjo tiesiai prieš ekraną su „Hatari“ marškinėliais, badė pirštu ir šaukė „tėtis“.

Interviu su Islandijos grupe „Hatari“: grupę subūrėme galvodami apie artėjančią kapitalizmo pražūtį
„Eurovizijos“ dienoraštis: didysis Madonos šou ir bandymas atspėti laimėtojus

Taip pat skaitykite