Jungtinių Tautų (JT) derybų dėl klimato kaitos Turkijoje užkulisiuose auga adrenalinas ir jaudulys, teigia derybininkai, beveik 200 valstybių pasiuntiniams ginčijantis dėl kiekvieno žodžio ir kablelio prieš penktadienį laukiamus susitarimus.
Kuriami aljansai, pasitelkiamas dirbtinis intelektas (DI), derybininkams iš viso pasaulio naršant po kalbų katilą, o sportbačiai yra mėgstamiausia avalynė didžiulėje COP31 konferencijos vietoje Antalijoje.
„Jaučiamas beprotiškas adrenalino antplūdis, nes esame tikrame jaudulio burbule. Mus nuolat supa žmonės, o miegame labai mažai – daugiausia penkias valandas per parą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Belgijos derybininkė Catherine Windey. – Per paskutines dvi COP konferencijas susirgau dėl nuovargio ir oro kondicionierių derybų kambariuose.“
Kasmetinėmis derybomis siekiama suburti šalis, kad jos peržiūrėtų, išplėtotų ir įgyvendintų pagrindinius klimato kaitos susitarimus.
Viena iš rengėjų Australija pirmadienį pristatė pirmąjį plataus politinio susitarimo projektą, kuriame išdėstytos labai skirtingos pozicijos klimato politikos klausimais ir raginama greičiau atsisakyti iškastinio kuro.

Išsamus 18 puslapių pasiūlymas parodo prarają, kurią beveik 200 valstybių turi įveikti, kad penktadienį pasiektų konsensusą.
Procesui įsibėgėjant, tempas tik intensyvėja, ypač mažesnėms ir skurdesnėms šalims, kurios dažnai labiausiai kenčia nuo klimato kaitos ir kurioms tenka nelengva užduotis išsiskirti triukšme.
„Tai vargina, bet mes esame čia tam, kad užtikrintume, jog Afrikos balsas būtų išgirstas“, – sako Džibučio atstovė Hamda Amin.
DI įrankiai
Kaip visada, aljansai yra svarbiausias dalykas, tačiau dirbtinis intelektas tampa labai svarbiu įrankiu.
Anglų kalba yra COP kalba, o kitomis kalbomis kalbantys derybininkai naudojasi internetiniais vertėjais.
Vokietijos plėtros agentūra GIZ sukūrė DI pagrįstą įrankį „NegotiateCOP“, skirtą peržiūrėti didelės apimties dokumentus, juos apibendrinti ir nustatyti potencialius sąjungininkus, užėmusius tas pačias pozicijas.
Asmeniniai ryšiai turi didžiulę reikšmę. Derybininkai dažnai atvyksta iš savo šalių klimato ministerijų ir yra labai atsidavę šiam tikslui.
„Užsimezga tikri emociniai ryšiai“, – sako 2015 metų Paryžiaus COP viena iš architekčių Laurence Tubiana.
Tais metais dalyvavusios valstybės priėmė Paryžiaus susitarimą, kuriuo siekiama, kad pasaulinis atšilimas būtų „gerokai mažesnis“ nei 2 Celsijaus laipsniai, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kartu dedant pastangas apriboti jį iki 1,5 laipsnio, kad būtų išvengta blogiausių visuotinio atšilimo padarinių.
Lūkesčiai dėl šios COP yra labiau riboti, nes naftą išgaunančios valstybės, tokios kaip Saudo Arabija, nepritaria tam, kad būtų atsisakyta iškastinio kuro.
„Geopolitika derybose vaidina didžiulį vaidmenį. Atmosfera gali šiek tiek liūdinti, bet yra vilties prošvaisčių“, – sako Belgijos derybininkė C. Windey.
Ji specializuojasi gyventojų rėmimo, jiems susiduriant su ekologinės pereigos finansiniais iššūkiais, srityje.
Tai specifinė sritis, kurioje visi derybininkai vienas kitą pažįsta, o tai leidžia pasiekti pažangą, nors ji gali neatsispindėti galutinėse oficialiose deklaracijose, teigia C. Windey.
„Per neoficialias derybas galime kalbėti atvirai“, – sako ji.



