Harvardo universiteto pirmadienį paskelbto tyrimo duomenimis, 400 didžiausių JAV duomenų centrų per metus į atmosferą išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei visa Danija. Be to, šie duomenys surinkti dar prieš prasidedant tikrajam dirbtinio intelekto (DI) bumui.
Tuo metu pirmadienį Antalijoje, Turkijoje, vykusioje Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencijoje COP31 derybininkai pristatė savanorišką įsipareigojimą, kuriuo šalys ir bendrovės raginamos pasaulio duomenų centrus aprūpinti švaria energija ir skaidriau skelbti informaciją apie jų elektros bei vandens suvartojimą ir išmetamus teršalus.
„Negalime šiandien prašyti žmonių susitaikyti su didesnėmis sąskaitomis, didesne planetą šildančių teršalų tarša ir dar didesne nelygybe mainais į pažadus apie geresnį rytojų, – pirmadienį pristatant įsipareigojimą sakė JT klimato politikos vadovas Simonas Stiellas. – Pažadai ateityje sumažinti išmetamų teršalų kiekį negali pateisinti dabartinio taršos didėjimo, kuris dar labiau sunkina klimato katastrofų padarinius.“
Įsipareigojimu taip pat raginama panaudoti dirbtinio intelekto galimybes sprendžiant iki šiol sunkiai įveikiamą klimato kaitos problemą. Jis atspindi didėjantį susirūpinimą dėl nuolat augančio DI poveikio aplinkai. Nepasitenkinimas šia plėtra jau atsispindėjo JAV rinkimų rezultatuose ir vietos bendruomenių protestuose prieš naujų duomenų centrų statybą.
Sparčiai daugėjant naujų ir planuojamų duomenų centrų, didėja ir poreikis ieškoti papildomų elektros gamybos šaltinių. Išaugus elektros suvartojimui, didžiausioms technologijų bendrovėms sunkiau siekti savo klimato tikslų: 2022–2025 m. jų elektros suvartojimas padidėjo 240 proc., teigiama naujoje organizacijos „Climate Action Against Disinformation“ ataskaitoje.
Tyrimo metu įvertintas didžiųjų duomenų centrų taršos mastas
Harvardo mokslininkai remdamiesi turimais duomenimis ir modeliais išanalizavo 403 didžiausius 2024 m. gegužės – 2025 m. balandžio laikotarpio JAV duomenų centrus, kad įvertintų jų elektros suvartojimą bei išmetamų teršalų kiekį. Žurnale „Nature Sustainability“ pirmadienį paskelbto tyrimo duomenimis, dėl šių centrų suvartojamos elektros į atmosferą išmetama apie 28,3 mln. tonų anglies dioksido.

Mokslininkai nustatė, kad daugiau kaip pusė iš 82 teravatvalandžių elektros energijos, kurią suvartojo šie duomenų centrai (tokio kiekio pakaktų elektra metus aprūpinti beveik 7 mln. namų ūkių), buvo pagaminta iš iškastinio kuro, kuris yra pagrindinė pasaulinio atšilimo priežastis.
Tyrimui vadovavusios Harvardo biostatistikos profesorės Francescos Dominici teigimu, apskaičiuotas išmetamųjų teršalų kiekis yra du ar tris kartus didesnis nei nurodyta ankstesniuose tyrimuose.
„Tai prilygsta CO2 kiekiui, kurį išmeta visa Mičigano valstija arba nedidelė Europos šalis“, – sakė F. Dominici. Ji pridūrė, kad planai pastatyti dar 2 tūkst. duomenų centrų kelia papildomą nerimą dėl ateities.
„Tolstame nuo tikslo kontroliuoti CO2 išmetimą“, – paaiškino mokslininkė.
Keli nepriklausomi klimato, energetikos ir dirbtinio intelekto ekspertai teigė, kad pirmadienį paskelbtas tyrimas pagrįstas, o jo išvados – realistiškos. Jie taip pat pabrėžė, kad modeliavimas buvo tinkamas metodas tyrimui atlikti, nes bendrovės duomenų apie elektros suvartojimą ir taršą neviešina.
„Negalime veiksmingai valdyti poveikio aplinkai neturėdami patikimų matavimų ir viešai skelbiamų duomenų, – sakė tyrime nedalyvavęs Kornelio universiteto energetikos sistemų mokslininkas Fengqi You. – Galiausiai DI poveikis aplinkai nėra nekintamas. Jis priklauso nuo to, kur statome duomenų centrus, kaip efektyviai jie veikia ir iš kokių šaltinių gaunama jiems reikalinga elektra.“

Klimato konferencijoje pristatytas savanoriškas įsipareigojimas
Turkijos, kurioje vyksta JT klimato konferencija, ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos pristatytame „Antalijos dirbtinio intelekto įsipareigojime“ numatyta, kad duomenų centrai turėtų naudoti švarią energiją ir efektyvias elektros bei vandens sistemas.
Įsipareigojime taip pat raginama atsakingai kurti ir valdyti DI sistemas, laikytis aplinkosaugos standartų, pakartotinai naudoti infrastruktūrą bei įrangą arba ją perdirbti. Jame numatoma vertinti ir viešinti duomenų centrų poveikį aplinkai, o pasirašiusios šalys ir bendrovės įsipareigotų remti DI naudojimą sprendžiant klimato kaitos problemas.
COP31 pirmininkas Muratas Kurumas sakė, kad konferencijos dalyviai turi atvirai aptarti didėjantį DI energijos poreikį ir pradėti nustatyti jo reguliavimo principus.
DI didina taršą, bet teikia ir vilčių
Buvęs JAV viceprezidentas Alas Gore'as, aktyviai kovojantis su klimato kaita, sakė, kad duomenų centrus būtina aprūpinti anglies dioksido neišskiriančia energija. Vis dėlto DI išmetamų teršalų poveikis jam kelia mažiau nerimo nei kai kuriems kitiems. Jis tikisi, kad DI skaičiavimo pajėgumai padės rasti naujų būdų kovoti su klimato kaita.
Duodamas interviu naujienų agentūrai AP A. Gore'as citavo žymaus britų ekonomisto ir kovos su klimato kaita šalininko Nicholaso Sterno tyrimą. Jame prognozuojama, kad iki 2030 m. „šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas sumažės 6–9 proc., nes pažangus DI padės rasti naujų būdų daug efektyviau naudoti medžiagas ir energiją“.

„DI ne tik padės išspręsti duomenų centrų energijos suvartojimo problemas, bet ir atvers kelią daugeliui šiuo metu dar nežinomų mokslo ir technologijų pasiekimų, kurie padės spręsti klimato kaitos problemas ir pagerins žmonių gyvenimą. Suprantu susirūpinimą dėl duomenų centrų energijos ir vandens suvartojimo, tačiau baimės gali būti perdėtos“, – teigė Nacionalinės dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Calebas Maxas.
Tačiau organizacijos „Climate Action Against Disinformation“ atstovas Philipas Newellas į šiuos pažadus žvelgė skeptiškai.
„Vienoje rankoje laikome viltį, o kitoje – žalą, – sakė P. Newellas. – Mums pristatoma viltis, o žala nuo mūsų slepiama.“
Duomenų centrų išskiriamos šilumos panaudojimas
Duomenų centrų kompiuterinė įranga išskiria daug perteklinės šilumos, kuri paprastai išleidžiama į atmosferą. Vienas iš būdų mažinti duomenų centrų poveikį aplinkai – surinkti šią šilumą ir panaudoti netoliese esantiems namams bei įmonėms šildyti.
Danijos inžinerijos ir gamybos bendrovė „Danfoss“ teigia, kad perteklinė šiluma yra „didžiausias pasaulyje neišnaudotas energijos šaltinis“, o ją pakartotinai naudojant galima pakeisti gamtines dujas kaip šilumos šaltinį. Bendrovė duomenų centrus įvardijo kaip reikšmingą nuolatinės šilumos šaltinį, ypač didėjant jų elektros suvartojimui.
Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, iki 2030 m. duomenų centrai galėtų pagaminti šilumos, kurios užtektų maždaug 10 proc. Europos namų ūkių, jei tokia šiluma būtų visiškai integruota į centralizuoto šildymo sistemas, tiekiančias gyventojams šilumą ir karštą vandenį.
Per COP31 transliuotame pasisakyme už energetiką ir būstą atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jorgensenas sakė, kad Europa turėtų atsisakyti importuojamo iškastinio kuro, panaudodama šiuo metu iššvaistomą šilumą ir geoterminę energiją.
Dar vienas tokio požiūrio pavyzdys – pramonės plėtros bendrovė „BaRupOn“ Teksase stato pažangios gamybos kompleksą, kuriame surinkta perteklinė šiluma bus naudojama papildomai elektros energijai gaminti, sakė bendrovės vadovas Balaji Tammabattula. Šiaurės Dakotoje bendrovė planuoja statyti duomenų centrą, kurio išskiriama šiluma galėtų būti tiekiama vietos bendruomenei.
Kolorado universiteto Boulderio padalinio profesorius Gregoras Henze sakė, kad tai puikus derinys, nes šiuolaikiniai duomenų centrai, kuriuose naudojamas aušinimas skysčiu, o ne oru, yra gana pastovus tinkamos temperatūros šilumos šaltinis šilumos tinklams.





