Pirmadienį Turkijoje prasideda kasmetinės Jungtinių Tautų (JT) klimato derybos, planetoje kylančiai temperatūrai didinant būtinybę imtis skubių veiksmų.
Kartu finansiniai suvaržymai ir geopolitinė įtampa sunkina pastangas užtikrinti pasaulinį bendradarbiavimą.
Tikimasi, kad per ateinančias dvi savaites COP31 konferencijoje Viduržemio jūros pakrantės mieste Antalijoje, didžiuliame parodų centre, apsilankys daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
Beveik 200 šalių derybininkų laukia sunkios diskusijos dėl to, kaip paspartinti perėjimą prie švarios energijos ir skirti lėšų besivystančioms šalims, kad šios galėtų susidoroti su aštrėjančia klimato krize.
Tačiau stebėtojai teigia, kad didelių proveržių nesitikima, šalims susiduriant su naftos kainų šoku bei geopolitine įtampa, kurią kursto JAV karas su Iranu ir Rusijos karas Ukrainoje.
Tuo tarpu ekstremali klimato situacija šiais metais toliau sėjo sumaištį: Europą alino pragaištingos karščio bangos, Indonezijoje siautėjo miškų gaisrai, o ledo lūžis Nepale sukėlė pražūtingus potvynius.
Prognozuojama, kad itin stiprus El Ninjo klimato reiškinys piką pasieks vėliau šiais metais, prisidėdamas prie ekstremalių orų ir galimai padėdamas 2026-iesiems arba 2027 metams tapti karščiausiais istorijoje.
Perspektyvos niūrios: JT rugsėjį įspėjo, kad pasaulinė temperatūra viršys ikipramoninio laikotarpio lygį 1,5 laipsnio Celsijaus, taip peržengiant ambicingiausią Paryžiaus susitarimu nustatytą ribą.
„Pasaulio lyderiai privalo atitraukti mus nuo bedugnės krašto ir įsipareigoti sparčiai atsisakyti iškastinio kuro bei plėsti atsinaujinančią energetiką – ši būtinybė dar labiau sustiprėjo dėl dabartinės energijos prieinamumo krizės“, – sakė Susirūpinusių mokslininkų sąjungos klimato programos direktorė Rachel Cleetus.

„Atsinaujinančioji energetika sparčiai plečiasi. Technologijos tobulėja, o švarios energijos ekonominė nauda tampa vis akivaizdesnė – tam jau nebereikia moralinių argumentų. Tai man teikia daug vilties. Žinoma, yra ir kita, labai bauginanti šios istorijos pusė – klimato kaitos padariniai stiprėja gerokai sparčiau, nei į juos sugeba reaguoti mūsų politinės ir finansinės sistemos“, – sako organizacijos „Power Shift Africa“ direktorius Mohamedas Adowas.
„Švari“ elektrifikacija
Pagal neįprastą susitarimą, kuriuo buvo išspręstas ginčas dėl to, kas surengs konferenciją, COP31 pirmininkauja Turkija, o deryboms vadovauja Australija.
Partneriai šį viršūnių susitikimą pavadino „įgyvendinimo COP“, daugiausia dėmesio skirdami įsipareigojimų pavertimui konkrečiais veiksmais po daugelio metų pažadų ir ambicingų pareiškimų.
Kartu su oficialiomis derybomis Turkija skatina „veiksmų darbotvarkę“, kuria šalys raginamos pritarti teisiškai neįpareigojantiems pažadams įvairiais klausimais – nuo dirbtinio intelekto iki atliekų tvarkymo.
Pagrindinis jos akcentas – „elektrifikacijos“ vajus, kuriuo siekiama, kad iki 2035 metų elektra sudarytų 35 proc. viso energijos suvartojimo – palyginus su 20 proc. šiandien.
Tačiau ši iniciatyva gali tapti trinties šaltiniu.
Europos Sąjunga (ES) paragino vykdyti „švarią“ elektrifikaciją – šis terminas gali įžiebti diskusijas dėl iškastinio kuro vaidmens Turkijos pasiūlyme.
Šalys įsipareigojo atsisakyti iškastinio kuro istoriniame COP28 susitarime Dubajuje 2023-iaisiais, tačiau joms sunkiai sekasi susitarti, kaip šį pažadą paversti veiksmais.
COP30 baigėsi susitarimu, kuriame iškastinis kuras aiškiai neminimas, naftą išgaunančioms šalims pasipriešinus tokiai formuluotei.

Vietoj to Brazilija parengė savanoriškas „gaires“ su pasiūlymais dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo, kuriuos kiekviena šalis gali pritaikyti prie savo aplinkybių.
Kova dėl finansų
ES ir kitos išsivysčiusios šalys patiria besivystančių šalių spaudimą vykdyti pažadus skirti lėšų, reikalingų prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių ir atsigauti po ekstremalių orų negandų.
Vienas aukšto rango ES pareigūnas įspėjo, kad papildomiems finansavimo pažadams „politinės valios nebus“.
Afrikos šalys siekia, kad į COP31 darbotvarkę būtų įtrauktos diskusijos dėl finansavimo prisitaikymui prie klimato kaitos patrigubinimo, siekiant padėti skurdesnėms šalims susimokėti už tokias priemones kaip apsauginių pylimų statyba ar sausrai atsparių kultūrų sodinimas.
Klimato diplomatijoje vis dar trūksta svarbaus veikėjo, prezidentui Donaldui Trumpui išvedus JAV iš Paryžiaus susitarimo ir neišsiuntus pareigūnų į COP31.
Tačiau į Antaliją atvyks JAV Kongreso delegacija, demokratams džiūgaujant po praėjusią savaitę pasiektos istorinės pergalės kadencijos vidurio rinkimuose.
Nors derybininkų laukia dvi savaitės varginančių pokalbių, „nuotaikos yra labai geros“, naujienų agentūrai AFP sakė vyriausiasis Azerbaidžano derybininkas Yalchinas Rafiyevas.
Šalys privalo paversti „šią teigiamą dvasią esant palankioje aplinkoje konkrečiais, sėkmingais rezultatais“, teigė Y. Rafiyevas.
Nors dėl konkrečių veiksmų susitarti bus sunku, vis dėlto, kaip pabrėžia klimato ekspertai, vienas svarbiausių šių konferencijų pasiekimų yra tai, kad 194 valstybės kasmet vis dar susirenka prie bendro derybų stalo.
„Šiose konferencijose susitinka šalys, ratifikavusios Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją. Dabar šie susitikimai taip pat suburia valstybes, pasirašiusias 2015 metų Paryžiaus susitarimą, kuriame nustatyti pasauliniai kovos su klimato kaita tikslai. Pagrindinis siekis – iki šio šimtmečio pabaigos, o geriausia – iki jo vidurio, sumažinti metinį grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki nulio“, – sako Granthamo tyrimų instituto politikos direktorius Bobas Wardas.




