Grupė JAV ir Ispanijos mokslininkų užfiksavo daugiau nei 500 giluminių žemės drebėjimų po Antarktida. Šiame regione nėra jokių tektoninių plokščių ribų, paprastai sukeliančių žemės drebėjimus iššaukiančią trintį. Tad mokslininkai dabar bando rasti paaiškinimus, kurie atitiktų gautus duomenis, skelbia „ScienceAlert“.
Giluminis seisminis aktyvumas atsiranda tuomet, kai minkštesnė, šiltesnė uoliena iš apačios įkaitina ir išlenkia kietą, trapų žemės plutos sluoksnį.
Vis dėlto naujasis tyrimas rodo, kad po Antarktida iš tiesų vyksta plokščių vidiniai žemės drebėjimai; panašūs mįslingi seisminės veiklos protrūkiai stebimi ir tokiose vietose kaip Afganistanas, Marokas bei Rumunija.
„Viduplokštiniai žemės drebėjimai (reiškiniai, vykstantys plokščių viduje, toli nuo aktyvių pakraščių) verčia abejoti tradicine plokščių tektonikos paradigma, pagal kurią plokščių viduje turėtų vykti tik nedidelės deformacijos“, – rašo mokslininkai savo straipsnyje.
Tyrėjai surinko duomenis iš 49 seisminių stebėjimo stočių visoje Rytų Antarktidoje, o vėliau, pasinaudodami giluminio mokymosi dirbtinio intelekto metodu, juos išanalizavo ir iš bendro triukšmo fono išskyrė žemės drebėjimus.

Mokslininkai iš viso nustatė 510 vidutinio gylio žemės drebėjimus, susitelkusius maždaug 100–150 kilometrų gylyje po Deivido ledynu.
Šių žemės drebėjimų vietinis stiprumas svyravo nuo 1,6 iki 3,5 balo, t. y. buvo palyginti nedidelis.
Tačiau natūraliai kyla klausimas – kas sukelia šiuos žemės drebėjimus?
Nors šis regionas nėra ties tektoninių plokščių pakraščiu, jis yra netoli litosferos ribos, kur susiliečia dvi skirtingo tankio uolienų plokštės. Konkrečiai – stora, šalta Rytų Antarktidos plokštė ir plonesnė, karštesnė Vakarų Antarktidos plokštė.
Mokslininkų teigimu, dėl šio susidūrimo uolienų struktūra šioje vietoje tampa pažeidžiama. Atsižvelgus į įtampą, kurią sukelia į viršų stumiantis karštas mantijos sluoksnis ir į apačią spaudžiantis šaltas ledynas, būtų galima rasti paaiškinimą užfiksuotiems žemės drebėjimams.
Tyrimas: https://www.science.org/doi/10.1126/science.aea9895



