Mėnulio kilmė iki šiol kelia nesutarimų. Populiariausia teorija teigia, kad prieš 4,5 milijardo metų, netrukus po Žemės susiformavimo, į planetą trenkėsi Marso dydžio kūnas, vadinamas Tėja. Smūgio išsvaidytos medžiagos skeveldros vėliau sukibo į Mėnulį. Tačiau ši teorija susiduria su problema: „Apollo“ misijų pargabentų Mėnulio uolienų izotopinė sudėtis beveik identiška Žemės mantijos ir plutos uolienoms.
Jei Mėnulis būtų susidėjęs daugiausiai iš Tėjos medžiagos, kaip prognozuoja modeliai, jų sudėtys turėtų skirtis. Kur dingo Tėja? Alternatyvi hipotezė, pasiūlyta dar 19 amžiuje George`o Darwino (evoliucijos teorijos kūrėjo sūnaus), teigia, kad Mėnulis atskilo nuo greitai besisukančios Žemės.
Ši idėja puikiai paaiškina izotopinę sudėtį, nes Mėnulis būtų kilęs vien iš Žemės medžiagos. Tačiau ji susiduria su judesio kiekio momento tvermės problema: tam, kad Žemė suirtų, reikalinga keturis kartus didesnė sukimosi energija, nei turi dabartinė Žemės ir Mėnulio sistema.
Dabar mokslininkai pasiūlė naują modelį, kuriame Mėnulis susidarė iš medžiagos, išsiveržusios po katastrofinio sprogimo Žemės gelmėse. Pagal šį modelį, Žemės branduolyje formavimosi metu susikaupusi šiluma sukūrė du sutankėjimus ties branduolio ir mantijos riba, priešingose planetos pusėse. Jie galėjo būti dabartinių didelių mažo greičio sričių (LLVP) po Ramiuoju vandenynu ir Afrika pirmtakai.
Šiose struktūrose susikaupė lengvų cheminių elementų ir energijos. Tuo metu Žemė greičiausiai neturėjo tektoninių plokščių, tad gelmių energija į paviršių kilo tik karštais mantijos burbulais, kurie formavosi ties sutankėjimais. Visgi šių burbulų nepakako besikaupiančiam karščiui gelmėse pašalinti; jie tik suminkštino mantiją ir plutą priešingose Žemės pusėse. Galiausiai po Ramiuoju vandenynu įvyko milžiniškas sprogimas.
Truputį panašūs sprogimai kartais Žemėje vyksta ir dabar, jie vadinami kimberlito išsiveržimais. Sprogimas išsviedė mantijos, plutos ir LLVP medžiagą į žemąją Žemės orbitą, kur ji sukibo į Mėnulį. Naujoji hipotezė greičiausiai greitai nepakeis nusistovėjusios, tačiau iškeltos idėjos gali padėti praplėsti ir Tėjos modelį bei padėti paaiškinti Mėnulio uolienų kilmę.
Tyrimas čia.
