Įprastai sportininkų vartojamas kreatinas svarbus ne tik raumenims, bet ir smegenims. Kaip pastebi neuromokslininkė Laura Bojarskaitė, šis vienas labiausiai ištirtų maisto papildų gali būti ypač vertingas vyresnio amžiaus žmonėms bei vegetarams.
L. Bojarskaitė primena, kad mūsų smegenų ląstelės yra vienos didžiausių energijos vartotojų organizme.
„Nors smegenys sudaro vos 2 proc. kūno masės, jos sunaudoja net iki ketvirtadalio visos energijos. Kiekvienas neuroninis impulsas, kiekviena mintis, emocija ar sprendimas – naudoja kūno energijos valiutą dar žinomą kaip ATP molekules. Organizmas jas pagrinde gamina iš gliukozės, t.y., cukraus“, – pasakoja neuromokslininkė.
Tačiau kartais ATP molekulių sumažėja ir tuomet į pagalbą ateina kreatinas, kuris, kai smegenims prireikia daugiau energijos, padeda atkurti ATP kiekį.
„Jis yra padėjėjas ekstra atvejais, energetinis buferis. Kai smegenims staiga prireikia daugiau energijos, pavyzdžiui dirbant itin intensyviai arba ilgą laiką, neišsimiegojus ar pervargus – kreatinas padeda greitai atkurti ATP“, – pažymi L. Bojarskaitė.
Vis dėlto, anot neuromokslininkės, kreatino pernešimas į smegenis vyksta gan lėtai – nors vienkartinė jo dozė gali paveikti raumenis gana greitai, smegenims reikia kelių savaičių, kad jos „prisisotintų“ kreatinu. Magnetinio rezonanso tyrimai rodo, kad po 3–4 savaičių vartojimo, smegenų kreatino kiekis kai kuriuose regionuose padidėja maždaug 5–15 proc.
Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad kreatinas tampa ypač svarbus, kai smegenys patiria energetinį stresą. Pavyzdžiui, vyresniame amžiuje, kai trūksta miego, esant intensyviam protiniam krūviui ar aukštam stresui, kai prastai maitinamės ar vartojame mažai angliavandenių arba net kai laikomės vegetariškos dietos, nes iš augalinio maisto gauname mažiau kreatino.
„Tokiose situacijose papildomas kreatino kiekis gali pagerinti kognityvines funkcijas – atmintį, reakcijos greitį, gebėjimą susikaupti“, – pabrėžia L. Bojarskaitė.
Ji pasakoja, kad viename tyrime su vegetarais, kurie 6 savaites vartojo po 5 gramus kreatino per dieną, tyrėjai nustatė, jog dalyvių darbinė atmintis ir loginis mąstymas pagerėjo, lyginant su placebo grupe.
Kitas tyrimas parodė, kad kreatinas gali iš dalies kompensuoti neišsimiegojimo žalą: žmonės, miegoję vos kelias valandas, ir išgėrę vienkartinę gana didelę kreatino dozę, geriau atliko dėmesio ir greito reagavimo užduotis. Specialios smegenų vaizdavimo technologijos parodė, jog jų smegenyse atsirado daugiau energijos molekulių.
Įdomu ir tai, kad kreatinas gali paveikti ne tik pažinimą, bet ir emocinę būseną.
„Viename klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo depresija sergančios moterys, kreatino papildas kartu su įprastu antidepresantu padėjo greičiau pagerinti nuotaiką ir mažinti depresijos simptomus. Tyrėjai spėja, kad geresnis energijos tiekimas neuronams gali pagerinti serotonino sistemos veiklą ir sinapsių plastiškumą – trumpai tariant, smegenys lengviau atgauna balansą“, – aiškina neuromokslininkė.
Jos teigimu, kreatinas yra vienas labiausiai ištirtų maisto papildų ir, pasak tyrimų, saugus vartoti sveikiems žmonėms.
„Dažniausiai vartojama iki 5 gramų kreatino monohidrato per dieną, nesvarbu kada dienoje ir nesvarbu, ar su maistu, bent jau poveikiui smegenims. Tačiau kaip visada prieš vartojant naują maisto papildą būtina pasitarti su savo gydytoju“, – pažymi L. Bojarskaitė.
„Kreatinas – tai ne tik sportininkų papildas. Tai – smegenų energetinis amortizatorius, padedantis išlaikyti našumą, dėmesį ir nuotaiką, kai gyvenimas reikalauja daugiau nei įprastai. Jo poveikis labiausiai jaučiamas tada, kai smegenys pavargusios, nepakankamai pailsėjusios ar patiriančios stresą. Trumpai tariant: kai kūnas išsikrauna – kreatinas įkrauna“, – priduria ji.
