Karščiausia pastarojo meto kosmoso tema – iš tarpžvaigždinės erdvės į Saulės sistemą įskridęs objektas 3I/ATLAS. Nors moksliniu konsensusu nutarta, jog 3I/ATLAS – kometa, Harvardo mokslininkas Avi Loebas teigia, jog tai gali būti nežemiškos kilmės objektas. „A. Loebas yra rimtas mokslininkas, tad nurašyti jo teiginių pseudomokslui negalima. Bet, iš kitos pusės, jis atrodo labai įsimylėjęs savo idėjas ir nepriima kritikos“, – komentuoja VU astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.
Liepos pradžioje už Jupiterio orbitos aptiktas tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS – trečias toks Saulės sistemoje, greta 2017 m. aptikto 1I/`Oumuamua ir 2019 m. aptikto 2I/Borisov. Kadangi tai – tarpžvaigždinis objektas, susiformavęs giliai kosmoso platybėse, mūsų Saulės sistemoje jis neužsibus. Skaičiuojama, jog 2025 m. spalio 30 d. kometa priartės prie Saulės 210 milijonų kilometrų atstumu. Tačiau tuo metu ji bus priešingoje Saulės pusėje, palyginti su Žeme, o tai reiškia, kad dangaus kūno nematysime. Kometa pasieks mažiausią atstumą nuo Žemės gruodžio mėnesį, tuomet galima tikėtis ją pamatyti.
Mokslininkus kometa domina dėl savo unikalių savybių, pavyzdžiui, itin didelio išskiriamo anglies dioksido (CO2) kiekio. Dauguma iki šiol atliktų stebėjimų rodo, kad tai yra gana įprasta kometa, sudaryta iš ledo, dujų ir dulkių.
Spindi iš vidaus?
Nepaisant mokslinio susitarimo ir esamų įrodymų, kai kuriuos tyrėjus glumina neįtikėtini sutapimai objekto trajektorijoje ir stipri kometos skleidžiama šviesa. Svarstymais apie jos kilmę A. Loebas pasidalino portale „Medium“, keldamas klausimą „Ar 3I/ATLAS generuoja savo paties šviesą?“. Nors teoriją, jog šis tarpžvaigždinis objektas yra susijęs su nežemiškos kilmės technologijomis, palaiko mažuma, Harvardo profesoriaus įžvalgos pritraukė papildomo dėmesio.
Taip pat skaitykite
„Netrukus po 3I/ATLAS atradimo A. Loebas su kolegomis pasiūlė „Loebo skalės“ klasifikacijos schemą, kuri leistų apibendrintai įvardinti tarpžvaigždinių objektų „technologiškumo“ tikimybę. Ši skalė truputį panaši į Torino skalę, kuria įvardijamas asteroidų pavojingumas Žemei. Pagal šią skalę tiek 3I/ATLAS, tiek pirmasis tarpžvaigždinis objektas 1I/`Oumuamua priskiriami ketvirtam lygiui iš dešimties, kuris apibrėžiamas kaip „objektas, pasižymintis anomaliomis savybėmis, kurios gali būti paaiškinamos technologine prigimtimi“, – komentuoja K. Zubovas.
Tuo tarpu antrasis tarpžvaigždinis objektas, 2I/Borisov, pagal šią klasifikaciją priskiriamas nuliniam lygiui, t. y. „akivaizdžiai natūralios kilmės“ kūnams.
„A. Loebas tikrai nėra pseudomokslininkas ar šiaip koks prietranka iš internetų. Jis pastarąjį dešimtmetį daugiausia užsiima tokių gana radikalių hipotezių nagrinėjimu. Pirminė jo idėja iš esmės tokia: objekto trajektorija labai netikėtai sutampa su Saulės sistemos planetų orbitų plokštuma ir pralekia netikėtai arti Jupiterio, Marso ir Veneros. Jei į Saulės sistemą laidytume kometas iš šalies iš įvairių pusių, tikimybė, kad tokių parametrų (arba dar geriau sutampančių) orbitą gausime atsitiktinai, tėra gerokai mažesnė nei 0,005 proc.“, – pasakoja K. Zubovas.
0,005 proc. tikimybė gaunama tikrinant tik priartėjimą prie planetų. Tuo tarpu orbitos plokštumų sutapimas taip pat yra menkai tikėtinas, o bendra šių dviejų savybių tikimybė – dar mažesnė.
„Be to, nors iš objekto veržiasi dulkės, panašu, kad nesiveržia ar beveik nesiveržia dujos – tuo jis labai skiriasi nuo tipinių kometų, kurios daugiausia išmeta dujų – vandens garų, anglies monoksido ir dioksido, ir tik šiek tiek dulkių“, – sako astrofizikas.
Dar viena A. Loebo ir kolegų įvardijama priežastis, kodėl ši kometa gali būti susijusi su nežemiškomis technologijomis, – netikėtai didelis objekto skersmuo, siekiantis apie 20 km.
„Tai buvo pirminiais stebėjimais paremtas vertinimas, kuris vėliau sumažintas iki ne daugiau nei 5,6 km, o greičiausiai išvis mažiau nei 1 km. Tokie objektai nėra anomalūs savo dydžiu“, – pasakoja K. Zubovas.
Tinklaraščio įraše A. Loebas nagrinėjo ir kosminio teleskopo „Hubble“ padarytą 3I/ATLAS nuotrauką, teigdamas, jog joje „matyti švytėjimas, greičiausiai kylantis iš komos (dulkių ir dujų debesies, atsiradusio kometai pradėjus garuoti – LRT ), priešais 3I/ATLAS judėjimo Saulės link kryptį. Priešingoje pusėje ryškios kometinės uodegos požymių nėra. Šis švytėjimas interpretuojamas kaip dulkių išgaravimas iš į Saulę nukreiptos 3I/ATLAS pusės“.
Toliau mokslininkas teigė, jog didžiąją dalį šviesos gali skleisti 3I/ATLAS branduolys, tikrino teorijas, ar 3I/ATLAS nėra juodoji skylė, ir galiausiai užsiminė, jog pats objektas galėtų būti „branduoline energija varomas erdvėlaivis“.
„To negalima atmesti, bet norint, kad ši hipotezė būtų įtikinama, reikia geresnių įrodymų“, – rašė A. Loebas.
K. Zubovo teigimu, A. Loebas nėra pseudomokslininkas, tačiau tai taip pat nereiškia, jog jo idėjos yra teisingos.
„Kaip aš suprantu, „spindesys iš vidaus“ yra tiesiog modelis, galintis paaiškinti kiek netikėtą objekto švytėjimo profilį – spindesio intensyvumo priklausomybę nuo atstumo iki objekto. Tai jokiu būdu nereiškia, kad centrinis švytėjimas tikrai egzistuoja. Be to, spekuliuojant truputį fantastiškai, kokio velnio ateiviams, atskridusiems į Saulės sistemą, įsijungti visus prožektorius? Kaip kitaip paaiškinti švytėjimo profilį? Nežinau. Bet panašu, kad iš tiesų tokio „stataus“ švytėjimo profilio nėra”, – komentuoja astrofizikas.
Tai patvirtina ir kito astronomo pateikta analizė, kurioje švytėjimas aiškinamas Saulės šviesos atsispindėjimu nuo iš objekto skriejančių dulkių.
Anot pašnekovo, Harvardo mokslininkas A. Loebas jau ilgą laiką domisi tarpžvaigždiniais objektais ir jų galimybe būti technologinės kilmės.
„Taip, A. Loebas yra rimtas mokslininkas, tad nurašyti jo teiginių pseudomokslui negalima. Bet, iš kitos pusės, jis atrodo labai įsimylėjęs savo idėjas ir nepriima kritikos. O idėja apie tai, kad tarpžvaigždiniai objektai yra technologinės kilmės, jam patinka seniai, nuo 1I/`Oumuamua laikų. Tam tikra prasme tokių idėjų iškėlimas ir detalus nagrinėjimas yra gerai: net ir radikalios hipotezės vertos mokslinio tyrimo“, – teigia mokslininkas.
Tačiau, anot pašnekovo, tokios hipotezės natūraliai sulaukia labai daug žiniasklaidos dėmesio, tad visuomenėje gali susidaryti klaidingas įspūdis apie tai, ką apskritai galvoja mokslo bendruomenė.
„O mokslo bendruomenė tikrai negalvoja, kad A. Loebas teisus. Išskirtiniai teiginiai – kaip šis, kad į Saulės sistemą atvyko nežemiškos civilizacijos zondas ar erdvėlaivis, – reikalauja išskirtinių įrodymų, o kol kas tokių neturime“, – apibendrina K. Zubovas
