Pabrangus degalams, Lietuvoje dviem mėnesiams Vyriausybė pritaikė 50 proc. nuolaidą traukinių bilietams. Tačiau tuo džiaugiasi tikrai ne visi. Kol keleiviai graibsto bilietus ir planuoja keliones, vežėjai autobusais skaičiuoja sumažėjusius klientų srautus ir pripažįsta – toks valdžios žingsnis sujaukė visą rinką. Verslininkai neneigia dėl to ketinantys kreiptis ir į Konkurencijos tarybą.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Keleivių vežėjai autobusais patiria didelius keleivių srautų sumažėjimus dėl 50 proc. nuolaidos traukinių bilietams, kurią taiko Vyriausybė.
- Autobusų vežėjų kaštai ženkliai išaugo dėl pabrangusių degalų, kurie sudaro apie 35 proc. jų veiklos sąnaudų.
- Nors vežėjai kol kas nedidina bilietų kainų, siekdami išlaikyti keleivius, jie pripažįsta, kad, situacijai negerėjant, kainų didinimas bus neišvengiamas.
- Autobusų vežėjai jaučiasi diskriminuojami dėl Vyriausybės taikomos nuolaidos traukiniams ir svarsto galimybę kreiptis į Konkurencijos tarybą.
- Vežėjai laukia Susisiekimo ministerijos sprendimų ir Vyriausybės paramos, nes be jos gali tekti nutraukti nuostolingus maršrutus.
Skaičiuoja sumažėjusius keleivių srautus
Keleivių vežėjams autobusais – nerimo dienos. Tolimojo susisiekimo įmonės neslepia, kad pastarosiomis savaitėmis keleivių srautai gerokai sumažėję. O to priežastis paprasta – nemaža dalis keleivių srautų tiesiog nutekėjo į traukinius, mat jiems nuo balandžio iki birželio taikoma 50 proc. nuolaida. Tą nusprendė Vyriausybė.
„Jaučiame tą poveikį, sprendimas suteikti 50 proc. nuolaidą traukinių bilietams išbalansavo mūsų rinką, gaunasi tokios perturbacijos ir nėra tvarumo. Padarė tą nuolaidą dviem mėnesiams, dabar vėl niekas neaišku, ar bus tai pratęsta, ar nebus“, – LRT.lt pasakojo „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Anot pašnekovo, vien maršrute Kaunas–Vilnius keleivių srautai sumažėjo maždaug 26–30 procentų. Marijampolės kryptimi keleivių praradimai svyruoja 18–20 procentų. Šiaurės Lietuvos kryptis paveikta mažiau – ten keleivių, pasak L. Skardžiuko, sumažėję maždaug dešimtadaliu.
Ne ką geresnėmis nuotaikos gyvena ir bendrovės TOKS verslo plėtros vadovas Jonas Algirdas Kučinskas. Anot jo, pastebima, kad keleiviai pastaruoju metu dažniau renkasi traukinius, nes jiems patrauklios valstybės subsidijuojamos nuolaidos.
„Tokiomis sąlygomis, kai Vyriausybė vienai įmonei visų mokesčių mokėtojų sąskaita sukuria labai reikšmingą konkurencinį pranašumą, keleivių vežėjams autobusais konkuruoti kainomis sudėtinga. Keleivių skaičiaus mažėjimą autobusuose galima matyti analizuojant Vilniaus–Kauno maršrutą. Šiuo maršrutu važiuojančių mūsų autobusais keleivių skaičius balandį sumažėjo 31 procentu“, – tikino J. A. Kučinskas.
Kaštai auga dėl pabrangusių bilietų
Verslo atstovai neslėpė, kad iššūkiu tapo ne tik sumažėję keleivių srautai, bet ir smarkiai išaugusios degalų kainos.
„Kalbant apie keleivių vežimo autobusais veiklos kaštus, reikia konstatuoti, kad pastaruoju metu stebimi degalų kainų svyravimai turi tiesioginę įtaką paslaugų savikainai. Degalų kaina mūsų veiklos sąnaudų struktūroje sudaro apie 35 procentus. Skaičiuojant, kad dyzelinas pabrango apie 30 procentų, bendros sąnaudos padidėjo apie 10–12 procentų“, – portalui kalbėjo TOKS atstovas.
„Kautros“ vadovas L. Skardžiukas taip pat kalbėjo, kad iki degalų pabrangimo degalų cisterną iš tiekėjo įsigydavo už maždaug 46 tūkst. eurų, dabar ši kaina jau siekia apie 63–65 tūkstančius.
„Brangimas gaunasi virš 20 procentų. Natūralu, kad visa tai turi įtakos mūsų verslui, kaštų eilutė didėja“, – pridūrė pašnekovas.
Gali tekti kelti kainas
Vežėjai pripažįsta, kad nors situacija prasta – bilietų kainų keleiviams nedidina. Bent kol kas. Pasak L. Skardžiuko, tiesiog bandoma laukti, kol keleiviai vėl persės į autobusus.
„Mūsų verslas bendrai yra labai inertiškas. Mes negalime spazmuoti ir iškart daryti kažkokių išvadų bei susilaikome nuo skubotų sprendimų. Todėl, pavyzdžiui, mes bilietų kainų vis dar nepakėlėme. Jeigu mes keltume kainas taip pat kaip degalinės ir jos taip stipriai svyruotų, tai mes turbūt keleivius išvarytume iš proto.
<...> Mes stebime tokią tendenciją, kad, kai būdavo ryškus degalų kainų augimas, mes stengdavomės išlaikyti senas bilietų kainas. Ir dabar tą patį darome, nors išaugo kaštai dėl degalų ir panašiai, bet tiesiog laukiame, kol pas mus sugrįš keleiviai. Įprastai, kai žmonėms pasidaro brangiau važiuoti automobiliu, dalis jų keliauja viešuoju transportu. Aišku, tai nebūna didelė dalis, gal 5 procentai. Jeigu jau būna kokie 10 procentų, tai būna kosminis rezultatas. Tai mes laukiame tų grįžtančių keleivių, bet nuolaida traukiniams išmušė viską iš vėžių“, – kalbėjo „Kautros“ vadovas.
TOKS atstovo J. A. Kučinsko teigimu, jei situacija ir toliau nesikeis į gerąją pusę, bilietų kainų didinimas yra neišvengiamas.
„Kol kas bilietų kainų nekeičiame savo pelno sąskaita, tačiau tokia situacija ilgai tęstis tikrai negalės. Degalų kainoms negrįžus į prieškrizinį lygį, artimiausiu metu būsime priversti proporcingai padidinti bilietų kainas“, – tikino pašnekovas.
Situacija prasta visame sektoriuje
Su iššūkiais, panašu, susiduria ne tik „Kautra“ ir TOKS. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) vadovas Gintaras Nakutis LRT.lt teigė, kad ten, kur autobusų ir traukinių maršrutų trasos sutampa, keleivių tolimojo susisiekimo maršrutais vežančiuose autobusuose sumažėjo ženkliai.
„Kai kur – net 20 ar 30 procentų, ypač – tarp didžiųjų miestų. Mažiau važiuoja ir priemiestiniais autobusų maršrutais. Šiuo atveju išlaidos degalams padidėjo apie 20–30 proc. Tai brangina keleivių keliones tolimojo susisiekimo maršrutais vidutiniškai 9–11 proc. Dar reikėtų įvertinti prarastus keleivius, kurie pasirinko pigesnes keliones traukiniais. Degalų kainos ir keleivių sumažėjimas – tai dvigubas neigiamas poveikis“, – dėstė G. Nakutis.
Nepaisant to, anot asociacijos vadovo, įmonės neskuba mažinti reisų ar maršrutų skaičiaus, taip pat siekia išlaikyti darbuotojus. Bet kiek ilgai tą bus galima daryti, pašnekovo teigimu, prognozuoti yra sunku.
„Vežėjai neskuba [priimti sprendimų], įvertins balandžio mėnesio finansinius pokyčius, įdėmiai stebės situaciją gegužę. Daug kas priklauso nuo Susisiekimo ministerijos sprendimų ir nuo Vyriausybės paramos politikos keleivių vežimo sektoriui.
Jei paramos nebus, jei bus taikomos nuolaidos ne visiems keleiviams, jei traukiniais žmonės ir toliau galės važiuoti pigiau, vežėjai autobusais gali būti priversti nutraukti ar sustabdyti nuostolingus tapusius maršrutus“, – aiškino G. Nakutis.
Atsakymo nesulaukė
LRT.lt primena, kad Vyriausybei paskelbus apie 50 proc. nuolaidą traukinių bilietams, vežėjai autobusais taip pat kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydami taikyti tokio paties dydžio kompensaciją ir autobusų bilietams, siekiant suvienodinti konkurencinę aplinką su traukiniais.
„Susisiekimo ministerija surengė susitikimą, pateikėme skaičiavimus, kiek biudžeto lėšų reikėtų 50 procentų nuolaidai tolimajame ir kiek kainuotų akcizo nuolaida vietiniame. Atsakymo dar negavome“, – nurodė LKVA vadovas G. Nakutis.
Anot „Kautros“ vadovo L. Skardžiuko, kadangi atsakymo iš valdžios atstovų nesulaukta, vežėjai kol kas palikti nežinomybėje. Neatmetama, kad dėl to teks kreiptis į Konkurencijos tarybą.
„Vertinant teisiškai, tai yra visiškas konkurencijos įstatymo pažeidimas. Tolimasis susisiekimas nėra subsidijuojamas valstybės, mums tenka ieškoti kažkokių rinkodarinių sprendimų ir t. t. Čia yra visiška diskriminacija mūsų atžvilgiu.
<...> Dabar situaciją tik stebime, bet jeigu situacija nesikeis... Toliau kalbėsime su Vyriausybe ir, jeigu nematysime pokyčių, tikrai neatmetu galimybės, kad vežėjai, matydami diskriminacinę situaciją, kreipsis į Konkurencijos tarybą. Juk jei mes įstatymus pažeistume, visi žino, kuo tai baigtųsi, bet tie patys įstatymai galioja ir Vyriausybei, Seimui, visiems. Mūsų galva, negalima iškraipyti teisinės doktrinos ir pačios rinkos“, – kalbėjo L. Skardžiukas.
Vertina galimybes
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas anksčiau yra teigęs, kad yra vertinama galimybė laikinai taikyti nuolaidas autobusų bilietams. Vis tik jis akcentavo, kad jų maršrutus vykdo ne valstybinės bendrovės, o privatūs vežėjai. Anot ministro, ankstesni skaičiavimai parodė, kad tokia priemonė būtų brangi.
„Geležinkeliai pasirinkti, visų pirma, todėl, kad tai yra valstybinė bendrovė ir tą yra labai lengva padaryti iš karto. Buvo lengva paskaičiuoti, kiek tai kainuos. Viešojo transporto nuolaidos yra ganėtinai brangi priemonė. Mes šiuo metu bandome įsivertinti, kiek kainuotų, jei taikytume bent daliai autobusų, kadangi tai yra privatūs parkai, ypač tarp miestų važinėjantys, ne miestų viduje“, – dar balandžio pradžioje teigė K. Vaitiekūnas.
„Vertiname. Tačiau per praeitą krizę tai jau buvo vertinta ir vis dėlto buvo įvertinta, kad šios priemonės yra brangios. Traukiniai nėra tokie brangūs, nes, suprantama, jų nėra labai daug“, – pridūrė ministras.
