Drėgnoje oloje po Albanijos ir Graikijos siena mokslininkai aptiko voratinklį, kuris techniškai yra pakankamai didelis, kad sugautų banginį. 106 kvadratinių metrų ploto voratinklis yra tikriausiai didžiausias kada nors rastas tokio tipo voratinklis, skelbia „IFLScience“.
Tyrėjai apskaičiavo, kad voratinklį numezgė maždaug 111 000 vorų. Be to, jie nėra tik vienos rūšies atstovai.
Iš tinklo paimti genetiniai mėginiai rodo, kad jame gyveno apie 69 000 naminių kampavorių (Tegenaria domestica) ir daugiau nei 42 000 Prinerigone vagans rūšies vorų. Tyrimo autoriai pažymi, kad šis atradimas yra „pirmasis užfiksuotas šių rūšių kolonijinio tinklo susidarymo atvejis“ – paprastai paviršiuje rūšys nėra linkusios sąveikauti.
Šie atradimai padaryti „Sulfur Cave“ (liet. Sieros urve), vingiuotoje oloje, kuri su išoriniu pasauliu jungiasi šiaurės Graikijoje. Kartu su dviem netoliese esančiais urvais ji sudaro požeminį labirintą.
Tunelius išgremžė Sarandaporo upė, ji suformavo tai, kas dabar vadinama Vromoner kanjonu (pavadinimas Vromoner graikų kalboje pažodžiui reiškia „smirdantis vanduo“). Giliai urvo viduje iš natūralių šaltinių trykšta sieros turtingas vanduo, kuris kvepia supuvusiais kiaušiniais. Sieros turintis upelis teka per visą urvą ir galiausiai išsilieja į Sarandaporo upę prie įėjimo.
Dauguma ekosistemų priklauso nuo fotosintezės, kai augalai ir dumbliai naudoja saulės šviesą energijai gauti, taip pradėdami maisto grandinę. Tačiau Sieros urve gyvena mikroorganizmai, kurie energijai gauti pasitelkia neorganines medžiagas, pavyzdžiui, sieros junginius.
Didelis kiekis sierą mėgstančių bakterijų sukuria lipnią bioplėvelę, kuri dengia dalį urvo. Šis gleivingas sluoksnis yra pagrindinis maisto šaltinis mažoms uodų lervoms ir musėms, kurios savo ruožtu yra mėgstamiausias maistas ten gyvenantiems vorams.
Mokslininkai savo atradimą ir tyrimus aprašė šiame straipsnyje.
