Trečiadienį ryte pranešta apie užsidegusias dujų cisternas Baltojoje Vokėje. Nepavykstant gaisro lokalizuoti, apie 14 valandą buvo paskelbta evakuacija 1 kilometro spinduliu (redaguota 2025-09-10, 17.33 val.)*. LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Organinės chemijos katedros docentas dr. Rimantas Vaitkus teigė, kad to, kas dega, užgesinti jau nebeįmanoma.
Prieš 15 val. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Donatas Gurevičius žurnalistus informavo, kad gaisras vis dar nėra lokalizuotas ir dega 50 kubinių metrų talpos suskystintų dujų rezervuaras.
R. Vaitkus LRT.lt sakė, kad suskystintos naftos dujos yra produktas, kuris susidaro naftos perdirbimo metu.
„Tos dujos dažniausiai būna ištirpusios naftoje. Kai vyksta naftos distiliacija ir atsiskiria įvairios frakcijos, tai suskystintos dujos yra verdančios net kambario temperatūroje. Jas suslegia (jos slegiasi nesudėtingai) ir jos tampa skysčiu. Skystis vėliau laikomas suslėgtas“, – aiškino mokslininkas.
Anot jo, pagrindinės suskystintų dujų sudedamosios dalys yra propanas ir butanas. Nuo šių dujų koncentracijos priklauso ir degimo specifika: „Jeigu butano yra daugiau, tai liepsna yra ryškesnė, susidaro daugiau suodžių. Jei propanas, tai dega ore su mažiau suodžių. Tačiau jų pagrindinė savybė yra degumas ir todėl jos naudojamos kaip kuras.“
„Užgesinti nebeįmanoma“
Chemikas R. Vaitkus LRT.lt aiškino, kad dujos yra lakios – perėjusios į dujinį būvį garuoja, tad norėdami užgesinti bet kokias dujas gaisrininkai turėtų jas apsaugoti nuo deguonies: „Jei tai būtų mažas kiekis, tai jį galima būtų uždengti audeklu ir užgesinti, o čia jau kalbame apie keliasdešimt tonų [skysčio], paverskite tokį kiekį dujomis ir gausite milžinišką dujų tūrį. Akivaizdu, kad tai yra labai sudėtingas procesas.“
Taip pat dujas galima gesinti anglies dioksidu.
„Dideliam kiekiui dažniausiai naudojamos specialios putos, kurios turi anglies dioksido. Apipurškiama tomis dujomis, nes jos yra šiek tiek stabilesnės, specialiai dedamas putokšlis, kuris vandeny užputoja, o burbuliukuose yra anglies dioksido. Gesintuvai veikia tokiu principu ir galima padaryti tokius stambius gesinimo įrenginius“, – sakė R. Vaitkus.
Ryte D. Gurevičius teigė, kad gaisrą suskystintų dujų perdirbimo parke buvo bandoma gesinti vandeniu. Anot mokslininko, gesinti dujas vandeniu – bergždžias reikalas.
„Dujos vandenyje netirpsta, tai jūs tik prislopinsite liepsnas. Jei dega kažkokia įprasta medžiaga, tai galima su vandeniu, bet dujų gesinimui dažniausiai naudojamos putos“, – paaiškino jis.
Chemiko R. Vaitkaus teigimu, šiuo metu degančio gaisro užgesinti jau nebepavyks, tiesiog reikia laukti, kol liepsnojančioje cisternoje savaime išdegs dujos, ir neleisti liepsnoms plisti į gretimas suskystintų dujų talpas.
„Tad suprantama, kad dabar stengiamasi cisternas, kur yra dujos, ataušinti, kad jos jokiu būdu nesprogtų, nes priešingu atveju baigsis taip, kad cisterna prakiurs, vožtuvai atsidarys, dujos ištekės į aplinką ir užsidegs, ir turėsime naują gaisro šaltinį. Tai pirmas dalykas yra apsaugoti nuo gaisro sveikas cisternas“, – teigė Vilniaus universiteto chemikas.
Vilniaus universiteto chemijos profesorius Albinas Žilinskas LRT.lt sakė, kad dar vienas kartais taikomas gaisro nuslopinimo būdas – kryptingo sprogimo sukėlimas, tačiau gaisras kilo teritorijoje, kuri apsupta gyvenamųjų namų, tad šį metodą pritaikyti būtų itin sudėtinga.
Vyksta aušinimas
Donatas Gurevičius informavo, kad šiuo metu aktyvus degančio rezervuaro gesinimas nėra vykdomas dėl itin aukštos temperatūros. LRT.lt žiniomis, ji gali siekti 400–500 laipsnių Celsijaus, priklausomai nuo to, kokie junginiai yra suskystintų dujų sudėtyje.
Anot PAGD specialisto, šiuo metu yra tikimasi, kad dujos iš liepsnojančio rezervuaro išdegs savaime.
„Neretai yra naudojamas išdegimo principas, kai dalyje vagonų išdegė dujos ir degimas nuslopo nekeldamas didesnio pavojaus. Ar tai bus išdegimas, priklauso nuo uždarytų sklendžių skaičiaus. (...) Technologiškai yra sudėtinga pasakyti, kiek rezervuarų yra prijungta prie to degančio ir kiek jau pavyko atjungti“, – sakė jis.
PAGD direktorius Renatas Požėla komentavo, kad yra ruošiamasi operacijai, per kurią bus užsukamos sklendės, leidžiančios dujoms cirkuliuoti bendru vamzdynu ir palaikyti degimą. Tam bus pasitelkiamas „Aro“ šarvuotis.
„Jei sklendžių nepavyktų užsukti, tai neaišku, kiek gaisro likvidacija ir lokalizacija užtruktų. Tai padarę mes užkirstume kelią dujoms patekti, kur jos dabar patenka, ir būtų galima prieiti su mūsų turima įranga ir bandyti lokalizuoti gaisrą“, – paaiškino R. Požėla.
D. Gurevičius taip pat pridūrė, kad šiuo metu yra aušinamos kitos, su degančiu rezervuaru sujungtos talpos, kad neužsiliepsnotų ir jos.
„Parką sudaro daug tokių rezervuarų, jų bendra talpa yra 2000 kvadratinių metrų. Technologiškai rezervuarai yra susiję, tai jeigu dega viename, gali būti, kad per sklendes tos dujos atiteka ir iš kitų rezervuarų“, – komentavo D. Gurevičius.
*Šis tekstas buvo redaguotas. Oficialiai gyventojai gavo pranešimus apie evakuaciją 1 km spinduliu, tačiau policija įspėjo ir gyvenančius toliau.
