Išplitus pokalbio ištraukai, kurioje Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas per karinį paradą Pekine aptarinėja ilgaamžiškumą, viešojoje erdvėje užvirė diskusijos apie mokslo tiriamas žmogaus gyvenimo pratęsimo galimybes. Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė sako, kad šiame amžiuje dar yra galimybė pasiekti 150 metų gyvenimo trukmę, bet eksperimentai gali turėti ir atvirkštinį efektą.
Kinijoje rugsėjo 3 d. surengtas karinis paradas neabejotinai tapo proga Xi Jinpingui ir V. Putinui aptarti planus, kaip mesti iššūkį Vakarų dominavimui tarptautinėje politikoje. Tačiau net ir labiausiai patyrę politologai buvo nustebinti kita lyderių aptarinėta tema – nemirtingumu. Šio pokalbio detales netyčia pagavo neišjungtas mikrofonas.
„Anksčiau žmonės retai gyveno iki 70 metų. Bet šiandien sulaukęs 70-ies tu dar vaikas“, – pareiškė Kinijos lyderis.
„Žmogaus organus galima nuolat persodinti. Kuo ilgiau gyveni, tuo jaunesnis tampi ir netgi gali pasiekti nemirtingumą“, – sakė V. Putinas.
Pokalbis baigėsi Xi Jinpingo žodžiais: „Kai kurie prognozuoja, kad šiame amžiuje žmonės galės gyventi iki 150 metų.“
72-ejų V. Putiną, pasak apžvalgininkų, ilgaamžiškumas domina jau seniai – žinomas ne tik jo paranojiškas rūpinimasis savo sveikata ir didžiulė mirties baimė, bet ir noras spręsti sparčiai senstančios Rusijos visuomenės problemą. Vyriausios V. Putino dukros vykdomi ilgaamžiškumo tyrimai sulaukė didelio Rusijos lyderio dėmesio ir milijoninių valstybės dotacijų. Tuo metu branduolinės energetikos konglomeratas „Rosatom“ pernai paskelbė jau kuriantis technologiją, leisiančią spausdinti žmogaus organus. Tuo, pasak spaudos, domisi daugelis senstančių Rusijos oligarchų.
Mokslininkė: šiuo metu neturime nė vienos patvirtintos terapijos
Vertindama paviešintą V. Putino ir Xi Jinpingo pokalbį, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Miglė Tomkuvienė sako, kad ilgaamžiškumo galimybės vis dar išlieka teorinės.
„Šiuo metu tikrai neturime nė vieno vaisto ar patikrintos terapijos, kuri stabdytų senėjimą, t. y. būtų tiesiogiai pritaikyta žmogaus ilgaamžiškumui pratęsti. Tos kalbos, net ir tų asmenų dialoge, apie kurį šnekame, remiasi tik teoriniu pagrindu, o ne kažkokiu praktiniu“, – teigia M. Tomkuvienė.
Pasak jos, Rusijos ir Kinijos lyderių dialogas apie senėjimo stabdymo galimybes atspindi pasaulines mokslo tendencijas – tyrimus ir eksperimentus, nagrinėjančius senėjimo procesus ir ieškančius būdų juos suvaldyti.
„Tai gal net labiau toks politinis galios demonstravimas, kad jie [V. Putinas ir Xi Jinpingas] irgi tai seka, domisi. Bet kol kas neturime standartizuotų procedūrų, kurias galėtume praktiškai pritaikyti žmonėms. Tai toks teorinis minties eksperimentų pokalbis“, – įvertina mokslininkė.
M. Tomkuvienės teigimu, ilgaamžiškumo moksliniai tyrimai turi potencialo, tačiau eksperimentai kelia ir tam tikrų grėsmių.
„Kaip ir su visomis nepakankamai ištirtomis ir netgi kartais su ištirtomis medicininėmis procedūromis, dažnai kažkokia medicininė intervencija gali turėti nepageidaujamų pašalinių poveikių. Net jeigu šiems asmenims būtų prieinamos eksperimentinės terapijos, kas tikrai galėtų būti ir galima įsivaizduoti, kad jei jie norėtų, galėtų tuo pasinaudoti, tai ateina kartu su rizikomis“, – pastebi ji.
Mokslininkė pabrėžia, kad ilgaamžiškumo technologijos daugiausia orientuojasi į pažangius gyvenimo trukmės pailginimo būdus, tokius kaip genų ar ląstelių terapija. Nors šiame kontekste neretai minima ir organų transplantacija, pašnekovės teigimu, ji nepriskiriama prie lyderiaujančių eksperimentinių procedūrų.
„Yra egzistuojanti praktika organus transplantuoti iš vienų žmonių kitiems. Eksperimentuose dabar bandoma auginti žmogui tinkamus organus genetiškai modifikuotose kiaulėse, bet tai dar labai eksperimentiniai procesai. Aišku, jau buvo bandyta pritaikyti sunkiai sergantiems žmonėms, bet po tokių transplantacijų žmonės išgyveno tik kelias savaites ar mėnesius, todėl dar tikrai nėra tinkama kalbėti apie tokias transplantacijas kaip ilgaamžiškumo garantą“, – sako M. Tomkuvienė.
M. Tomkuvienė atkreipia dėmesį, kad smegenys yra vienintelis organas, kurio negalima persisodinti, siekiant ilgesnės gyvenimo trukmės, tačiau, net jei tai teoriškai ir būtų įmanoma, smegenų senėjimo procesai nesustotų ir senatvės išvengti nepavyktų. O ir ilgaamžiškumo technologijos negarantuoja imuniteto nuo visų ligų ar traumų.
„Labai svarbu prisiminti, kad tiek organų transplantacija, tiek įvairios genų, ląstelių ar RNR terapijos, žadančios pratęsti mūsų sveiką gyvenimą, tikrai neišgelbės nuo tokių ūminių kūno pažeidimų kaip didelės mirtinos traumos, stiprūs apsinuodijimai ar naujos infekcijos. Ilgaamžiškumo mokslas apie tai nekalba“, – teigia mokslininkė.
Anot M. Tomkuvienės, šiame amžiuje įmanoma perkopti 100 metų gyvenimo trukmę, tačiau garantijos tam nėra.
„Pamąstymai, kad galbūt jau šiame amžiuje galėsime išgyventi iki 150 metų, turi mokslinio pagrindo. Iš kitos pusės, yra nuolat tiriami senėjimo molekuliniai procesai – kas ten vyksta ląstelėse, kaip viskas po truputėlį išsiderina. Tad atrasti terapijas ir būdus, kaip suvaldyti kiekvieną iš tų molekulinių procesų, bus tikrai sunku“, – pažymi ji.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Svarbi valanda“ įraše
