Specialistai pastebi, kad pastaruoju metu socialiniuose tinkluose suaktyvėjo propagandą skleidžiančios fiktyvios paskyros, vadinamieji botai. Tam pasikliaujamas dirbtinis intelektas.
Informacijos skelbimą stebinčios ir analizuojančios įmonės „Mediaskopas“ direktorė Jūratė Stankuvienė sako, kad botai tobulėja. Pavyzdžiui, ginčijasi su internautais.
„Gegužės 9-tą buvo kažkoks straipsnis apie buvusią Tarybų Sąjungą ir kitus dalykus, lietuvė gražiai angliškai pakomentavo, kaip buvo gera būti Tarybų Sąjungoje ir kaip yra negerai iš tikrųjų Lietuvoje gyventi. Ir aš pagalvojau, kad aš galiu su ja argumentuotai pasiginčyti“, – sako J. Stankuvienė.
Ji pasakoja, kaip stebint socialinius tinklus teko susidurti propagandą skleidžiančiais botais, kurie pasitelkia dirbtinį intelektą. Botas – tai kompiuterio programa, automatizuotai atliekanti tam tikrus veiksmus, kuriuos galėtų atlikti žmogus. Pavyzdžiui, komentuoti ir bendrauti su kitais žmonėmis.
„Atsiranda botai ir jeigu jūs su jais ginčijatės, jie panaudos jūsų argumentus ir labai greitai atsakys, bet iš jūsų argumentų pasimokys ir kitam pradės pasakoti jau jūsų istorijas ir jie bus dar įtikinamesni. Žmogus taip greitai nespėtų nei suskaityti, nei atrašyti, nei argumentų susidėliot, bet jie gali dirbtinio intelekto [programoje] padaryti pauzę, tada tu nesuprasi. Šitas kaip ir dingsta ir tai iš karto yra vienas jų atpažinimo mechanizmų“, – kalba pašnekovė.
Dezinformacijos ir misinformacijos analizės centro „Debunk“ analitikė Laima Venclauskienė sako, kad socialiniuose tinkluose vis dažniau pastebimi ir kiborgai. Tai botai, kuriuos nuolat valdo žmogus. Ji komentuoja, kad kiborgai yra dar efektyvesni propagandos skleidėjai, nes jų sukurtuose įrašuose matomas tiek žmogiškas unikalumas, tiek dirbtinio intelekto sukaupta informacija.
„Ką daro toks kiborgas? Keli variantai: gali būti botas, kuriam padeda žmogus, arba kaip tik tikras vartotojas, paskyra, kuri naudoja botą automatizuotiems procesams. Gali pradėti tas kiborgas pradėti žemaičiuoti, gali naudoti tam tikras svetimybes, kurios yra būdingos subkultūros tam tikram atstovui. Taip jis atrodo savesnis, artimesnis, mes ateinam su tam tikru įsitikinimu ir jis dar labiau sustiprinamas tose socialiniuose burbuluose, kuriuose mes esame“, – teigia L. Venclauskienė.
Ji priduria, jog atskirti kiborgus nuo tikrų žmonių yra sudėtinga.
„Lietuvos erdvėje mes nebematome tos atvirai prorusiškos, prokremliškos propagandos ir dezinformacijos arba jos matome nedaug. Bet atseit žmogus tikrai mums atrodo patikimesnis, negi jis dabar mums čia meluos, kodėl jis turėtų, o koks jo tikslas? Jį sunkiau susekti, sunkiau identifikuoti ir užkardyti, jo platinama propaganda ir dezinformacija pasiekia didžiules auditorijas“, – sako pašnekovė.
Nacionalinio krizių valdymo centro vyriausiasis patarėjas Darius Buta sako, kad pašalinti botus iš socialinių tinklų nėra lengva. Pasak jo, propagandą skleidžiantys botai daro didelę įtaką nacionaliniam saugumui, dėl to juos valdančius veikėjus reikia bausti.
„Socialiniuose tinkluose po žiniasklaidos įvairiais straipsniais aktyvavosi tikrai nemaža botų armija, keičiamės informacija su institucijomis, taip pat su socialiniais tinklais ir neretai pavyksta vieną ar kitą botų spiečių tiesiog eliminuoti. Ta identifikacija nėra lengva, tačiau iš esmės galima juos atrasti ir galima juos panaikinti. Botų veikimas ypač yra svarbus, kai mes kalbame apie nacionalinį saugumą, demokratinius procesus, rinkimus. Įstatymų leidėjas įgyvendino tam tikras iniciatyvas, kad būtų ta veikla kriminalizuota. Šios iniciatyvos tikrai nesibaigusios, labai tikimės, naujas įstatymo projektas bus artimiausiu metu priimtas“, – teigia pašnekovas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad reikia keisti Visuomenės informavimo įstatymą ir bausti botų valdytojus. Tačiau, pasak jo, kol kas dar nėra būdo, kuris padėtų nustatyti, kas valdo botus ir ar jie yra Lietuvoje.
„Reikalingos tam tikros priemonės, kad žmones atgrasintų nuo tokios veiklos, kuri yra siejama su botų valdymu ar bandymų kažkokiais būdais daryti įtaką visai informacinei erdvei. Kyla klausimas, jeigu mes sakome, kad mes galime nubausti tuos žmones, kurie valdo botus, kiek iš tų botų yra galima iš tikro rasti ryšį su žmonėmis, kurie reziduoja Lietuvoje? Mes girdime labai dažnai apie tas botų fermas Rusijoje ar Šiaurės Korėjoje, Kinijoje, taip yra uždirbami pinigai, tai yra patvirtintas verslo modelis kai kuriose tokiose kriminalinėse valstybėse. Aišku, gerai būtų rasti būdą, kaip užblokuoti tokius botus arba apriboti jų įtaką, čia būtų visiems naudinga“, – tikina jis.
Ekspertai ragina kritiškai vertinti informaciją socialiniuose tinkluose ir atsakingai ja dalytis, o kilus įtarimams patikrinti ar įrašų autorių paskyros yra tikros. Dažniausiai interneto botų paskyros būna sukurtos neseniai.
