Mokslininkai sukūrė humanizuotas peles, kurių organuose yra žmogaus ląstelių. Į nėščių pelių amniono ertmę (vaisių gaubiančius vandenis) buvo įterptos žmonių ląstelės. „Šis tyrimas pirmą kartą parodė, kad pakanka ląsteles ar organoidus implantuoti į amniotinį skystį, ne į embrioną“, – teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biochemikė dr. Daiva Baltriukienė.
Taikant metodą, pristatytą birželio 12 d. Honkonge vykusioje Tarptautinės kamieninių ląstelių tyrimų draugijos konferencijoje, pelės atsivedė jauniklių, kurių žarnynuose, kepenyse ir smegenyse buvo žmogaus ląstelių.
„Humanizuotomis vadinamos genetiškai modifikuotos pelės – į jų genomus, siekiant imituoti žmogaus biologinius procesus, ypač žmogaus imuninę sistemą, įterpti žmogaus genai arba implantuotos žmogaus ląstelės ar audiniai“, – pasakoja D. Baltriukienė.
Mokslininkai ieško būdų, kaip žmonių ląsteles įterpti į gyvūnų embrionus. Toks procesas atveria duris į žmonių audinių vystymosi tyrimus. Ilgalaikis tikslas – išauginti žmogaus organus, kuriuos būtų galima panaudoti transplantacijai.
Pašnekovės teigimu, šie modeliai vertingi, nes leidžia tyrinėti ir suprasti įvairių žmogaus ligų vystymosi mechanizmus, išbandyti naujus gydymo būdus ir, apskritai, geriau suprasti, kaip funkcionuoja žmogaus organizmas.
„Įterpiant į gyvūnų organizmą, ne tik pelių, gali būti naudojamos žmogaus imuninės ląstelės (pavyzdžiui, T ląstelės, B ląstelės ir makrofagai), žmogaus audiniai (pavyzdžiui, kaulų čiulpai, kepenys ir užkrūčio liauka) ar net žmogaus genai“, – vardija pašnekovė.
„Naudodami perprogramuotas kamienines ląsteles, kurios gali virsti bet kokia žmogaus organizmo ląstele, mokslininkai sukūrė žarnyno, kepenų ir smegenų organoidus laboratorijoje ir tada šiuos organoidus ankstyvoje nėštumo stadijoje implantavo pelei. Pasaulį išvydus peliukams, implantuotos žmogaus ląstelės užfiksuotos jų organuose ir audiniuose“, – komentuoja D. Baltriukienė.
2025 m. pradžioje paskelbta dar viena publikacija – aprašytas tyrimas apie peles, į kurias įterptas žmogui būdingas genas, pakeitęs graužikų balsą.
„Šie rezultatai atvėrė naujas galimybes suprasti žmogaus komunikacijos evoliucijos ištakas ir parodė, kaip nedidelis mūsų DNR pokytis (panašūs genai aptinkami ir kituose organizmuose, bet žmogui būdingas genas unikalus) galėjo turėti lemiamą įtaką mūsų unikaliems kalbos gebėjimams“, – pasakoja mokslininkė.
Etiniai klausimai
Šių tyrimų nauda neabejojama, tačiau nerimsta ir diskusijos apie etišką tokių eksperimentų pusę.
„Šie tyrimai mokslininkams suteikia daug žinių apie ląstelių funkcijas, jų reguliavimą, ar net viso organizmo funkcionavimą, bet kelia ir etinių klausimų dėl žmogaus ląstelių įterpimo į smegenis, nes tokiu būdu būtų galima atkurti žmogui būdingas pažintines funkcijas“, – pabrėžia D. Baltriukienė.
Anot mokslininkės, technologiškai tai sudėtingas ir daug resursų reikalaujantis procesas.
„Tačiau tai galingas biomedicininių tyrimų įrankis, suteikiantis unikalią galimybę tirti žmogaus ligas ir kurti naujus gydymo metodus. Tyrimams progresuojant nuolat kuriamos naujos ir patobulintos modelių versijos, bandoma įveikti esamus apribojimus ir dar labiau padidinti šių modelių naudingumą. Taip ir gauti pelių embrionai, turintys žmogaus ląstelių“, – apibendrina pašnekovė.
