Nors natūralių deimantų patvarumas ir blizgesys vilioja, pamačius kainą gali perlieti šaltas dušas. Šių brangakmenių kasybą kritikuoja ir žmogaus teisių aktyvistai. Alternatyva – pastaruoju metu rinką užkariaujantys ir žymiai pigesni laboratorijose užauginti deimantai. Ekspertų teigimu, ateityje laboratorinių deimantų kaina gali pasiekti rekordines žemumas ir susilyginti su cirkoniu. „Laboratorijoje išauginti deimantai vizualiai tikrai nesiskiria nuo natūralių. Ir patvarumu jie nenusileidžia natūraliems“, – teigia Lietuvos prabavimo rūmų Vyriausioji brangakmenių specialistė Violeta Kisielienė.
Identiški natūraliems deimantams?
Deimantai yra brangakmeniai – šiai kategorijai taip pat priklauso smaragdai, safyrai bei rubinai. Natūraliai deimantai susidaro Žemės gelmėse – 100–200 kilometrų gylyje temperatūra įkaista iki 1300°C, o slėgis pakyla iki 45–60 kbar. Į paviršinius sluoksnius jie iškyla kartu su besiveržiančia magma.
Deimantų cheminė sudėtis – anglies atomai. Anot Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininko dr. Martyno Misevičiaus, laboratorijoje sukurtų deimantų išvaizda bei cheminė sudėtis gali būti identiška natūraliems. „Kietumas, optinės savybės, šiluminis laidumas, tankis yra beveik identiški tiek natūralių, tiek dirbtinių deimantų. Plika akimi jų atskirti neišeina, bet panaudojus pažangius tyrimo prietaisus galima būtų atskirti kur kuris“, – pasakoja chemikas.
Nors idealiu atveju deimantus sudaro pagal tobulą deimanto kristalinę struktūrą išsidėstę anglies atomai, gamtoje niekas nėra absoliučiai tobula. „Taigi, iš tų labai nedidelių netobulumų, defektų galima ir identifikuoti natūralius ar sintetinius deimantus. Tačiau dėl itin mažo defektų skaičiaus fizikinėms savybėms tai įtakos beveik neturi“, – teigia M. Misevičius.
Anot chemiko, dirbtinių deimantų užauginimo procesas reikalauja nemažų pradinių investicijų į įrangą, aukštos kvalifikacijos personalo ir elektros energijos sąnaudų.
„Auginimas sunaudoja tikrai daug elektros energijos. O trukmė priklauso nuo konkretaus metodo ir auginamo deimanto dydžio, bet gali trukti nuo kelių dienų ar savaičių iki kelių mėnesių“, – komentuoja mokslininkas.
Dirbtinių deimantų auginimas daugiausia vykdomas dviem metodais: aukšto slėgio aukštos temperatūros metodu (HPHT), kurio metu atkartojamos natūralių deimantų susidarymo sąlygos ir grafitas virsta deimantu, bei cheminis nusodinimas iš garų fazės metodu (CVD), kai specialiame reaktoriuje ant paruošto pagrindo iš daug anglies turinčių dujų anglies atomai nusėda tvarka, atitinkančia anglies atomų išsidėstymą deimante.
„Yra dar porą egzotiškesnių metodų. Detonacijos sintezė, kai sprogimas vykdomas uždarame metaliniame konteineryje ir tuo momentu susidaro slėgis ir temperatūra, pakankama deimantams formuotis. Tik tokiu būdu gaunami labai smulkūs nanodeimantai, o jų panaudojimas nebent pramoninis – poliravimo medžiagoms“, – pasakoja M. Misevičius.
Sukurti deimantus galima ir panaudojus ultragarsą grafito suspensijoje, tuomet gaunami mikrometrų dydžio deimantai.
Moralinė dilema
Natūralių deimantų gavybos praktikos dažnai kelia pavojų ekosistemoms. Tam prireikia kasti karjeruose bei šachtose, nusausinti ar net pakeisti upių tėkmę, kad būtų galima atsijoti nuosėdas.
Tiesa, ir laboratoriniai deimantai nėra tokie nekalti, kaip atrodo. Apskaičiuota, kad 1 karato šlifuoto natūralaus deimanto išgavimo metu išskiriama 160 kg anglies dioksido (CO2) – pagrindinių šiltnamio atšilimą sukeliančių dujų. Tuo tarpu tokiam pat dirbtiniam deimantui sukurti laboratorijoje sukuriama trigubai daugiau CO2 – 511 kg.
Pasirinkimą sunkina ir moralinė dilema. Deimantų gavybos istorijoje – žmonių išnaudojimas, neetiška darbo praktika ir plėšikavimai. Nors teigiama, jog per pastaruosius du dešimtmečius deimantų pramonė žmogaus teisių aktyvistams neduodančias ramybės problemas išsprendė taikydama sertifikavimo sistemą, daugumai pirkėjų vis dar kyla abejonių.
„Problema tikrai nėra mitas. Ji egzistavo, egzistuoja ir, matyt, egzistuos, tiek pat tos pačios bėdos su narkotikais, ginklais, juodais pinigais ir t. t. Tam tikros žmonių grupės ar net valstybės tuo užsiima nuolat, – kalbėdama apie natūralių deimantų gavybos problemas teigia V. Kisielienė. – O dėl dėjimo į tą pačią krūvą – nuo žmogaus priklauso, kokios vertybės. Natūralus – tai Žemės ir gamtos sukurtas stebuklas. O užaugintas laboratorijoje – kaip ir be sielos. Na, be abejo, pigu, pigiau. Bet tai mano nuomonė.“
Laboratorijoje užauginti deimantai greitai sulaukė visuotinio pripažinimo. Tuo tarpu natūralių deimantų paklausa krinta. Įvairios prognozės rodo, kad iki 2030 metų pasaulinė deimantų gavyba gali sumažės iki 5 proc. per metus.
Rekordiškai mažos kainos
Prieš dešimt metų laboratorijoje pagamintų deimantų kaina buvo maždaug 10 proc. mažesnė už natūralių deimantų. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį dėl technologinės pažangos ir padidėjusios gamybos laboratorinių deimantų kainos smarkiai krito. Šiandien jie paprastai parduodami 80–90 proc. pigiau nei natūralūs deimantai.
Šis kainų kritimas gerokai padidino rinkos dalį: 2015 m. laboratorijose išauginti deimantai sudarė tik 1 proc. visų deimantų pardavimų, tačiau iki 2024 m. jų dalis išaugo iki maždaug 20 proc.
Sužadėtuvių žiedų tendencijos pasikeitė dar smarkiau. Vestuvių platformos „The Knot“ duomenimis, 2024 m. 52 proc. pagrindinių žiedų akmenų buvo išauginti laboratorijoje. Palyginimui, 2019 m. jie užėmė tik 12 proc.
„Tobulėja technika ir žmonių skaičius, kurie tuo užsiima, rinka tik auga. Specialistai prognozuoja, kad sintetinių deimantų vertė liks panaši kaip kubinių cirkonio oksidų, dar kitaip vadinamų cirkoniais, vertė“, – pasakoja V. Kisielienė.
Pagal 2025 m. deimantų, spalvotų brangakmenių ir perlų kainoraštį „Palmier’s market monitor“, Nr. 3 retos baltos spalvos ir VS1 švarumo kokybės deimanto vertė svyruoja nuo 3700 dolerių (3270 eurų) iki 4340 dolerių (3835 eurų) už karatą. Tuo tarpu vieno karato laboratorijoje užauginto deimanto kaina – 360–1150 doleriai (318–1016 eurų), priklausomai nuo kitų kokybės charakteristikų.
Palyginti natūralių ir laboratorinių deimantų kainas šiemet teko ir man, LRT.lt žurnalistei. Renkantis vestuvinį žiedą su 10 laboratorinių deimantų po 0,07 karato (iš viso 0,7 karato), bendra kaina siekė 1000 eurų. Tokio paties žiedo su natūraliais deimantais kaina pas tą patį juvelyrą – arti 2000 eurų.
Anot pašnekovės, laboratorinių deimantų paklausa pastaruoju metu sparčiai auga ir Lietuvoje, tačiau juvelyrinėje rinkoje – sluoksniuojasi.
„Pastaruosius dvejus metus [paklausa] ypač padidėjo. Džiugina, kad Lietuvos pirkėjas jau puikiai žino, kokios prekės tikrai nori, ir ne tik vis rečiau painioja terminus, bet ir žino skirtumus tarp jų. Vienur yra visko: aukso, sidabro ir bižuterijos gaminių, taip pat natūralių juvelyrinių akmenų, sintetinių bei dirbtinai sukurtų juvelyrinių produktų. Kitur jau žinomesni gamintojų vardai ar galerijos, turinčios savo veidą ir vardą, – galima rasti tik natūralius akmenis. Deja, vis dar labai dažni atvejai, kai tarp deimantų yra įtvirtinami sintetiniai moisanitai, kubiniai cirkonio oksidai, kurie yra puikios deimantų ar sintetinių deimantų imitacijos“, – apibendrina V. Kisielienė.
