Balandžio 16 d. prasidėjo vidutinio stiprumo geomagnetinė audra. Nors silps, JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos duomenimis, ji tęsis iki balandžio 17 d. paryčių. Kai kurie naktinėtojai jau spėjo užfiksuoti Šiaurės pašvaisčių. Remiantis, „My Aurora Forecast & Alerts“, jų Lietuvoje galime pamatyti ir naktį iš balandžio 16 d. į 17 d.
Geomagnetinės audros vertinamos pagal Kp indeksą, kuris svyruoja nuo 1 iki 9.
Panašu, kad apie vidurnaktį didėja tikimybė išvysti pašvaistes ir Lietuvoje (tuo metu Kp indeksas turėtų siekti 6,67).
Balandžio 12 ir 13 d. Saulėje įvyko dvigubas Saulės magnetinių gijų išsiveržimas.
Gijos arba filamentai susidaro magnetinėse kilpose, kurios sulaiko virš Saulės paviršiaus pakibusias palyginti vėsias, tankias dujas, – spaceweather.com aiškino NASA Saulės fizikas Davidas Hathaway'us.
Kai išsiveržimas yra nukreiptas Žemės kryptimi, mūsų planetos link keliauja Saulės elektringosios dalelės ir magnetinis laukas. Kai jie susiduria su Žemės magnetosfera įvyksta geomagnetinė audra.
Pagal stiprumą geomagnetinės audros skirstomos nuo silpnos (G1) iki ekstremalios (G5), kokią matėme 2024 metų gegužę.
Silpnos (G1) ir vidutinio stiprumo (G2) geomagnetinės audros įprastai nedaro didelio poveikio įprastam Žemės gyvenimui. Retais atvejais jos lemia nedidelius elektros tinklo, radijo ryšio, palydovinės navigacijos sutrikimus. Taip pat atsiranda tikimybė pamatyti Šiaurės pašvaistę.
Ar pastebėjot, kad pastaraisiais metais Lietuvoje Šiaurės pašvaistes matome neįprastai dažnai? Taip yra todėl, kad šiuo metu Saulė yra pasiekusi savo aktyvumo maksimą. Saulės aktyvumo ciklas trunka 11 metų.
