Pasaulį išvydo pirmasis pasaulyje kūdikis, kurio dirbtinio apvaisinimo (IVF) procedūrą atliko specialus prietaisas, o žmogus tik prižiūrėjo procesą. Tikima, kad naujas metodas gali sumažinti žmogiškųjų klaidų riziką, skelbia „New Scientist“
Vienas iš IVF metodų yra intracitoplazminė spermatozoidų injekcija (ICSI), kai spermatozoidai įšvirkščiami į kiaušinėlius specialioje lėkštelėje. Tačiau IVF taip pat gali būti atliekamas maišant spermatozoidus ir kiaušialąstes tarpusavyje, tikintis, kad įvyks apvaisinimas. Tačiau šis metodas paprastai būna ne toks sėkmingas.
ICSI taip pat turi trūkumų, nes priklauso nuo didelio specialistų tikslumo. „Jie kartais pavargsta ir išsiblaško, kaip ir visi kitų profesijų atstovai, todėl pasitaiko klaidų, dėl kurių gali sumažėti apvaisinimo ir gimdymo tikimybė“, – sako Niujorko biotechnologijų bendrovės „Conceivable Life Sciences“ atstovas Jacquesas Cohenas.
Siekdami išspręsti šią problemą, J. Cohenas su kolegomis sukūrė aparatą, kuris gali atlikti 23 pagrindinius ICSI reikalingus veiksmus. Kiekvieną iš jų inicijuoja gyvą transliaciją stebintis žmogus, paspausdamas mygtuką. Tai galima daryti net iš kitos pasaulio vietos.
Vieno žingsnio metu mašina, naudodama dirbtinio intelekto modelį, pagal išvaizdą atrenka sveikiausias spermatozoidų ląsteles apvaisinimui. Kitame etape aparatas imobilizuoja spermatozoidus, lazeriu apšviesdamas jų uodegėles, kad juos būtų lengviau paimti. Vėliau spermatozoidai įšvirkščiami į jau surinktus kiaušinėlius.
Norėdami išbandyti savo aparatą, mokslininkai surado porą, kuriai sunkiai sekėsi pastoti, iš dalies dėl to, kad vyras turėjo spermatozoidų, kurie negalėjo tinkamai plaukti. Moteris taip pat turėjo problemų su kiaušialąsčių gamyba, todėl procedūrai buvo panaudoti donoriniai kiaušinėliai.
Tyrėjai atsitiktine tvarka pasirinko penkis iš aštuonių donorės kiaušinėlių, kuriuos apvaisino automatinė sistema, ir taip buvo sukurti keturi embrionai. Trys likusios kiaušialąstės buvo apvaisintos standartiniu rankiniu ICSI metodu, ir iš visų jų susiformavo embrionai.
Tuomet tyrėjai panaudojo kitą dirbtinio intelekto modelį, kad atrinktų du geriausius embrionus pagal jų chromosomų išvaizdą. Abu jie buvo sukurti naudojant automatinę sistemą.
Kai komanda vieną iš embrionų įterpė į moters gimdą, jis nesugebėjo išsivystyti, tačiau antrasis sėkmingai įsitvirtino ir išsivystė.
Tai įdomus koncepcijos įrodymas, sako Londono universitetinio koledžo atstovė Joyce Harper. Tačiau reikia daugiau tyrimų, kuriuose atsitiktine tvarka poroms būtų paskirta automatinė arba rankinė lCSI procedūra, kad būtų galima nustatyti, ar taikant pirmąjį metodą gimstamumas yra didesnis, sako ji.
Tyrimas čia.
