Kovo 20–21 d. minima Pasaulinė Žemės diena. Tai kasmetė šventė, kurios metu pagerbiami aplinkosaugos judėjimo pasiekimai ir informuojama apie būtinybę saugoti Žemės gamtinius išteklius ateities kartoms.
Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos (JT) oficialiai paskelbė 1971 m.
„Tegul mūsų gražiam erdvėlaiviui Žemė, kuris su savo šiltu ir trapiu gyvybės kroviniu toliau sukasi ir skrieja šaltoje erdvėje, ateinančios Žemės dienos būna tik taikios ir linksmos“, – sakė tuometis JT sekretorius U Thantas.
Kaip skelbia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellas kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20–21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną.
Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkuriamasis Seimas (tuometė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.
Minėdama Žemės dieną Aplinkos ministerija kasmet iškelia Žemės vėliavą, kuri plevėsuoja visą mėnesį iki Tarptautinės motinos Žemės dienos, kuri minima balandžio 22 d.
Vienas pagrindinių Žemės dienos tikslų – priminti apie gamtinių išteklių saugojimo svarbą. Svarbiausias jų – vanduo.
NASA duomenimis, pasauliniame vandenyne yra sukaupta apie 97 proc. Žemės vandens ir jis dengia 70 proc. mūsų planetos paviršiaus. Jungtinių Tautų duomenimis, vandenyne gali gyventi nuo 50 iki 80 proc. visos gyvybės Žemėje.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2021 m. daugiau kaip 2 mlrd. žmonių gyveno šalyse, kuriose trūksta vandens. 2022 m. pasaulyje mažiausiai 1,7 mlrd. žmonių naudojo fekalijomis užterštą geriamąjį vandenį.
Mikrobiologiškai užterštas geriamasis vanduo gali sukelti viduriavimą ir platinti tokias ligas kaip cholera, dizenterija, vidurių šiltinė ir poliomielitas. Manoma, kad dėl to, jog geria užterštą vandenį, kasmet miršta apie 505 000 žmonių.
2024 m. spalio mėnesį paskelbtoje Pasaulinės vandens ekonomikos komisijos ataskaitoje teigiama, kad vandens sistemos patiria „precedento neturintį stresą“, todėl iki dešimtmečio pabaigos gėlo vandens paklausa pasauliniu mastu 40 proc. viršys pasiūlą.
Palydoviniai duomenys rodo, kad tiek pasaulyje, tiek Europoje jau ne vieną dešimtmetį mažėja gėlo vandens. Viena iš šį procesą skatinančių priežasčių – klimato krizė.
