Remiantis, naujų tyrimų duomenimis, tikėtina, kad 2027 m. vasarą Arkties vandenyne fiksuosime pirmąją dieną be ledo. Visgi tikslią datą nuspėti sunku, tad dėl metinių svyravimų ir neapibrėžtumo laikotarpio be ledo gali tekti palaukti ir kur kas ilgiau. Tačiau vienaip ar kitaip ateityje mūsų laukia vasaros su mėlynais vandenimis iki pat ašigalių, skelbia „IFLScience“.
Arkties jūros ledo plotas palydovais stebimas nuo 1978 m. Dešimties metų vidurkis rodo vienareikšmišką tendenciją – per dešimtmetį vasaros ledas sumažėja 12 proc. Tad vasaros be ledo greitai gali tapti nuolatiniu reiškiniu. Poliarinių sričių mokslininkai sukūrė neužšalusios Arkties apibrėžtį, pagal kurią neužšalusiu Arkties vandenynas bus laikomas tuomet, kai ledo jame bus mažiau nei 1 mln. kvadratinių kilometrų.
Jau nemažai nuveikta siekiant išsiaiškinti, kada galime tikėtis pirmojo mėnesio be ledo. Dr. Celine Heuze iš Geteborgo universiteto ir dr. Alexandra Jahn iš Kolorado Boulderio universiteto mano, kad jo galime sulaukti 2030 m. Tačiau jos pažymėjo, kad pirmąsias dienas be ledo greičiausiai stebėsime ir anksčiau. Tuomet ledo danga sumenks žemiau milijono kvadratinių kilometrų ribos, o po to per kalendorinį mėnesį šiek tiek atsistatys.
Atlikdamos savo tyrimus mokslininkės rėmėsi 366 simuliacijomis, sugeneruotomis naudojant 11 klimato modelių. C. Heuze ir A. Jahn nustatė, kad pirmųjų dienų be ledo galime sulaukti jau per trejus–šešerius metus. Tokią prognozę rodo devyni pesimistiškiausi modeliavimai, o kad ji išsipildytų, reikėtų, kad vienas po kito sektų neįprastai, bet ne išskirtinai šilti sezonai. Tai susilpnintų jūros ledą ir sulėtintų jo atsistatymą, kol galiausiai ankstyvą rudenį jis visiškai išnyktų.
Tad anksčiausia galima data, kai Arktyje bus fiksuojamos pirmosios dienos be ledo – 2027 m. Visgi didžiausia tikimybė, kad dienų be ledo Arktyje sulauksime 2031–2044 m.
Teigiama, kad pagal pačius optimistiškiausius scenarijus dėl sutelktinių veiksmų, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, ir sėkmės sezoninių svyravimų atveju, pirmoji diena be ledo gali nusikelti į aštuntąjį šio amžiaus dešimtmetį ar net 22 amžių.
Iš pradžių „pirmoji diena be ledo Arktyje nieko iš esmės nepakeis, – sakė A. Jahn. – Tačiau ji parodys, kad dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų pakeitėme vieną iš pagrindinių Arkties vandenyno gamtinės aplinkos ypatybių, t. y. tai, kad jį ištisus metus dengia jūros ledas ir sniegas.“ Nė vienas iš C. Heuze ir A. Jahn atliktų modeliavimų nerodė, kad kitą dieną ledas atsistatytų. Priešingai, pirmoji diena be ledo žymėjo 11–53 dienų laikotarpio, kai vandenynas bus neužšalęs, pradžią.
Dėl dujų, kurias jau esame išmetę į atmosferą, šiandien gali būti per vėlu bandyti išvengti visiško Arkties ledo sunykimo, tačiau A. Jahn pabrėžia, kad laiko paveikti šį procesą dar turime. „Bet koks išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas padėtų išsaugoti jūros ledą“, – sakė ji, vėlesniam laikui atidėdama svarstymus, ar įmanoma jo nykimą sustabdyti.
Jūros vanduo sugeria saulės šviesą, o ledas ją atspindi. Tad nesant ledo dangos, vandenynas intensyviai šyla. Atviras vandenynas netoli ašigalių taip pat lemia nepastovesnius vėjo srautus, todėl daug labiau apgyvendintuose regionuose pasitaiko ekstremalių orų – tiek karščio, tiek šalčio bangų. Tuo metu nuo Arkties ledo priklausanti gyvybė, pradedant zooplanktonu ir baigiant baltaisiais lokiais, nesant ledo, gali būti išstumta iš savo gyvenamųjų teritorijų, kas gali privesti prie jos išnykimo.
