Plėvele apdengti langai, stiklinami balkonai ir raginimai be reikalo nesivažinėti liftais – tokie energijos taupymo akcentai nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje atspindėjo to meto realybę. Kol chaotiškai buvo bandoma kurti laisvą rinką, sklendes bet kada galėjo prisukti Rusija.
Kodėl Lietuvoje atsirado įstiklintų balkonų
Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva turėjo atsijungti nuo Sovietų Sąjungos energetikos sistemos, sukurti energetikos įstatymus, o didžiausiu iššūkiu pirmaisiais metais tapo kainų reguliavimas rinkos ekonomikos sąlygomis.
Pasak žurnalisto, energetikos eksperto Ryto Staselio, savotišku energetikos sektoriaus atspindžiu dešimtojo dešimtmečio pradžioje tapo masiškai stiklinami daugiabučių balkonai. Tokia tradicija atsirado ne dėl estetikos ar privatumo, o dėl to, kad Vyriausybė ribojo energijos skirstymą, tuo metu gamintojai dėl lėšų stygiaus negalėjo nusipirkti kuro. 1992–1993 m. žiemą temperatūra bute galėjo siekti 13 laipsnių, nebuvo karšto vandens.
„Pirmoji energetikos reforma buvo inicijuota visai ne valdžios“, – LRT RADIJO laidoje „Buvo nebėra“ juokavo R. Staselis.
Vienas LRT archyvų reportažas iš 1993 metų pasakoja, kad perkamos rusiškos dujos pabrango 800 kartų. Už jas reikėjo mokėti JAV doleriais, kurių valstybėje trūko, o kai kuriais atvejais buvo susitariama atsiskaityti maisto produktais. Tokių mainų pasitaikydavo dažnai – ir Lietuva kaip skolą už Ignalinos AE elektrą iš Baltarusijos yra gavusi traktorių.
R. Staselis prisimena ir epizodą, kai Vyriausybė, ieškodama išeities, mėgino iš Venesuelos plukdyti iš bitumo gaminamą kurą, vadinamą orimulsija.
„Žmonės buvo skatinami taupyti, gyventi tokiomis sąlygomis“, – sako pašnekovas.
Dideliu galvos skausmu tapo elektros laidų vagystės – pavyzdžiui, vien 1994 metais Lietuvoje buvo pavogta 800 kilometrų laidų. Gyventojai buvo raginami liautis, apeliuojama į tai, kad atokiose vietovėse gyvenantys žmonės likdavo visai be elektros.
Nenutraukiami ryšiai su Rusija
1990 metais, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, Sovietų Sąjunga paskelbė Lietuvai ultimatumą atsisakyti Kovo 11-osios Akto ir du mėnesius buvo nutraukusi dujų ir naftos tiekimą. Blokada galiausiai tapo Lietuvos pergale, bet laikotarpis buvo neramus ir pramonininkams, ir gyventojams. Pavyzdžiui, vienos gamyklos darbuotojai archyviniame LRT reportaže pasakoja, kaip blokados metu gavo dviračius atvykti į darbą – taip trūko automobilių degalų. Pirmaisiais nepriklausomybės metais Rusijos įmonės sustabdydavo dujų tiekimą dėl įsiskolinimų.
Tačiau Rusijos įtaka Lietuvai energetikos srityje siekė toliau nei pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį. R. Staselio teigimu, apie energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos buvo kalbama nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, bet daroma mažai, dažnai trūko valios. Politikai, pavyzdžiui, prezidentu tapęs Algirdas Brazauskas, įmonių vadovai ragino prekiauti su Rusija. Kita vertus, jau 1999 metais pradėjo veikti Būtingės naftos perdirbimo terminalas.
„Šią doktriną aš vadinu vieno vamzdžio arba vienų laidų. Turime vieną vamzdį ar laidus iš sovietinių laikų, turime išlaikyti gerus santykius su tiekėjais, jokiu būdu jų negadinti, gyventi kisieliaus krantuose“, – ironizuoja R. Staselis.
Situacija pasikeitė 2008 metais – didžiausia paskata, R. Staselio nuomone, buvo Lietuvos pozicija dėl Rusijos invazijos į Sakartvelą ir ES Trečiasis energetikos paketas, paskatinęs atsisakyti monopolijų energetikos srityje. Gerokai vėliau Lietuva pastatė jungtis su Vakarų Europa, suskystintųjų dujų terminalą.
Žymiausia Lietuvos politinė kalba ir „Mažeikių naftos“ privatizacija
Pagrindiniu strateginiu Lietuvos energetikos klausimu atgavus nepriklausomybę greitai tapo privatizacija. Gyventojų ir valstybės įsiskolinimai už energiją siekė milijonus, energijos gamintojai savo ruožtu buvo skolingi kuro tiekėjams. Tai grėsė krize, kai gamintojai negalėtų įpirkti kuro.
„Jei nenorime sutvarkyti tarifų taip, kad jie atitiktų išlaidas, belieka vienas pasiūlymas – leisti privatizuotis. Mes neturėsime jokių skolų valstybei ir valstybė mumis gali nesirūpinti“, – toks pasiūlymas nuskambėjo konferencijoje 1995 metais. Energetikai pirmiausia ragino nustatyti adekvačius tarifus.
Skandalingiausiu privatizacijos atveju ir vienu didžiausių Lietuvos politinių skandalų tapo naftos perdirbimo įmonės „Mažeikių nafta“ pardavimas amerikiečių įmonei „Williams International“ 1998 metais. Tuometė konservatorių Vyriausybė siekė išvengti „Mažeikių naftos“ pardavimo Rusijos „Lukoil“, vis tik su „Williams“ galiausiai buvo sudarytas itin nepalankus Lietuvai sandoris.
Pardavimo amerikiečiams skandalas tapo būsimojo prezidento Rolando Pakso tramplinu į politiką ir populiarumą. Būdamas konservatorių premjeru jis pareiškė, kad negali pasirašyti tokios sutarties, kad ji nuskurdins Lietuvą, gyventojai atiduos visus pinigus. Emocionalus R. Pakso 1999 metų spalio 18 d. kreipimasis ir atsistatydinimas vėliau tapo viena žymiausių politinių kalbų Lietuvos istorijoje.
Įvykiai supriešino visuomenę ir politikus – pavyzdžiui, buvo pasklidęs gandas, kad jei Lietuva parduos „Mažeikių naftą“ Rusijos įmonei, ji netaps NATO nare.
„Nemanau, kad „Mažeikių nafta“ tuo metu buvo strateginis objektas. Tai buvo iš blokados ateinanti mitologija: nebus „Mažeikių naftos“ – nebus benzino, viskas bus brangiau“, – apie visuomenėje kilusį ažiotažą sako R. Staselis.
Pelningai „Mažeikių nafta“ ėmė veikti jau parduota „Yukos“, bet, pažymi pašnekovas, amerikiečių privatizavimas lėmė tai, kad pagerėjo įmonės vadyba, sumažėjo nusikalstamo pasaulio įtaka. Tuo metu nebuvo paslaptis, kad dalis produkcijos teko mafijai.
Atominė energija ir atsinaujinantys šaltiniai
Iš Sovietų Sąjungos Lietuva paveldėjo ir Ignalinos atominę elektrinę, veikusią iki 2009 metų. Dėl jos nesaugumo Lietuva Vakarų Europos žiniasklaidoje buvo prilyginama Čornobyliui, o elektrinės uždarymas tapo stojimo į Europos Sąjungą sutarties sąlyga. Vis tik dešimtojo dešimtmečio reportažuose galima rasti ir mitingų dėl elektrinės išlaikymo, ir klausimų, kam uždaryti tai, ką galima pelningai parduoti. Buvo nuolat keliama klausimų dėl elektrinės saugumo, o 1996 metais kilo skandalas, kai dingo radioaktyvaus kuro kasetė.
R. Staselis sako, kad tokio požiūrio šalininkai neįvertino, kad elektros energijos pardavimui reikia jungčių. Tuo metu Lietuva elektros jungtis turėjo tik su Rytais ir sulaukdavo ultimatumų parduoti elektrą pigiai.
„Idėja, kad Ignalinos AE energiją būtų galima parduoti į Vakarus, buvo nulio verta“, – teigia pašnekovas.
Pirmoji jungtis, „Estlink“, 2006 metais buvo nutiesta tarp Estijos ir Suomijos, ji sujungė Baltijos šalių ir Šiaurės Europos elektros rinkas. Naujas tūkstantmetis atnešė ir atsinaujinančios energetikos idėją, biojėgaines, atliekų perdirbimą, 2004 metais buvo atidaryta Klaipėdos geoterminė jėgainė. Vis tik, R. Staselio teigimu, šio energijos sektoriaus pradžia nebuvo sėkminga.
„Problema, kad tuo metu nebuvo tokio verslo ekosistemos: subsidijų, paramos. Buvo galima pastatyti [jėgainę], bet išsilaikyti rinkoje – ne“, – sako žurnalistas.
Laidos „Buvo nebėra“ klausykite LRT radiotekoje.
