Sekmadienį 4 val. ryto įvedamas žiemos laikas, todėl laikrodžio rodykles ir vėl persuksime viena valanda atgal. Nors istoriškai žvelgiant laiką keisti du kartus per metus pradėjome vardydami to privalumus, deja, dabar jau viskas nebeatrodo taip gražiai: mokslininkų teigimu, ne tik nesutaupome reikšmingo kiekio energijos, bet dar ir pakenkiame sau.
Norėjo taupyti žvakes
Jau 1784 m. Benjaminas Franklinas laiške, skirtame „Journal du Paris“, aptarė žvakių švaistymo problemą dėl užsitęsusio naktinio gyvenimo Paryžiuje, jis siūlė paryžiečiams keltis anksčiau. Istoriškai pirmasis žmogus, viešai pasiūlęs sezoninį laiko keitimą, buvo britų Naujosios Zelandijos mokslininkas George'as Vernonas Hudsonas. 1898 m. jis įrodinėjo, kad įvestas vasaros laikas leis išnaudoti ankstyvą ryto šviesą darbui, vakare leis patalpose dirbantiems žmonėms pasimėgauti grynu oru ir Saule, be to, tokiu būdu bus taupomas dirbtinis apšvietimas.
Panašiai mąstė ir Jungtinėje Karalystėje statybininkas Williamas Willetas. Jis pastebėjo, kad, anksti ryte jam jojant arkliu į darbą, darbininkų nameliuose langinės lieka užvertos. Jis manė, kad įvedus vasaros laiką žmonės galėtų anksčiau pradėti dieną ir po darbo turėtų daugiau laiko laisvalaikiui.
Mokslininkų pasvarstymai virto kūnu Pirmojo pasaulinio karo metais. Vasaros laiką, siekdamos taupyti išteklius, 1916 m. balandžio 30 d. pirmosios įvedė Vokietijos imperija ir Austrija-Vengrija. Iki karo pabaigos prie jų prisijungė dauguma Europos šalių bei Rusija su JAV.
Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m., panaikintas 2000 m., o nuo 2003 m. sausio 1 d. ir vėl įvestas.
Kyla diskusijos
Nors šiandien laiko keitimo praktiką taiko daugiau nei trečdalis pasaulio šalių, jau kuris laikas kyla diskusijų, ar visgi tai darome pagrįstai. 2017 m. atliktoje 44 tyrimų metaanalizėje teigiama, kad sezoninis laikrodžių persukimas leidžia sutaupyti tik ~0,34 proc. energijos. Žinoma, skaičiai šiek tiek skiriasi priklausomai nuo šalių geografinės platumos.
4,6 mln. europiečių atsakė, ką manantys apie du kartus per metus persukamą laiką. Rezultatai parodė, kad šios praktikos atsisakyti norėtų 84 proc. apklaustųjų.
2018 m. Europos Komisija rengė apklausą, kurioje 4,6 mln. europiečių atsakė, ką manantys apie du kartus per metus persukamą laiką. Rezultatai parodė, kad šios praktikos atsisakyti norėtų 84 proc. apklaustųjų. Be to, net 76 proc. respondentų laiko keitimą įvardijo kaip neigiamą arba labai neigiamą patirtį.
Kenkia sveikatai
Tačiau tai, kad beveik nesutaupome elektros (nors buvo žadėta priešingai), yra tik viena laiko sukiojimo medalio pusė. Kita – neigiamas šios praktikos poveikis sveikatai.
Oslo universiteto neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė pasakoja, kad žmonių gyvenimas ir veiklos yra veikiami trijų laikrodžių: vidinio biologinio (cirkadinio), saulės (dienos ir nakties ritmo) ir socialinio (kada prasideda ir baigiasi darbas ar mokykla). Idealiu atveju visi trys laikrodžiai turėtų būti sinchronizuoti (angl. aligned). Praktikoje tai galėtų atrodyti maždaug taip: šviesa ryte „prisuka“ mūsų centrinį biologinį laikrodį – aktyvuoja organizmą, tuomet pradedame dienos veikas, o šviesos trūkumas vakare duoda signalą nurimti, tuomet taip pat baigiami darbai.
Deja, anot L. Bojarskaitės, dėl modernaus gyvenimo būdo trys minėti laikrodžiai vis labiau nebesutampa. O tai dar labiau blogina laiko sukiojimas. Dėl to atsiranda sveikatos problemų.
Vasaros laiko įvedimas yra susijęs su pakilusiu širdies ritmu, padidėjusiu kraujospūdžiu, padidėjusiu uždegiminių žymenų kiekiu kraujyje.
L. Bojarskaitė
„Pasak tyrimų, vasaros laiko įvedimas yra susijęs su pakilusiu širdies ritmu, padidėjusiu kraujospūdžiu, padidėjusiu uždegiminių žymenų kiekiu kraujyje. Taip pat žiūrint į skaičius prieš ir iškart po vasaros laiko įvedimo pastebimas sveikatos sutrikimų skaičiaus padidėjimas, pavyzdžiui, daugiau insultų, priėmimo į ligoninės dėl nusiskundimų širdimi, širdies infarktų bei kitų širdies ir kraujagyslių sutrikimų“, – pasakoja ekspertė.
Be to, ji priduria, kad kai žmonės miega per trumpai, itin pailgėja jų reakcijos laikas ir pablogėja dėmesys bei atidumas. Dėl to didėja klaidų ir nelaimingų atsitikimų rizika.
„Tą būtent ir matome po vasaros laiko įvedimo – iškart po jo stebimas stiprus automobilių ir motociklų avarijų išaugimas. Pavyzdžiui, Amerikoje mirtinų automobilių susidūrimų padidėja 6 proc. Taip pat padaugėja medicinių klaidų bei medicininių traumų skaičiai medicinos įstaigose. Taip pat po vasaros laiko įvedimo užregistruota daugiau gaisrų miškuose“, – paaiškina neuromokslininkė.
Na, o kaip yra su žiemos laiku? Juk dažniausiai yra manoma, kad ši praktika yra naudinga, nes dovanoja papildomą valandą miego...
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MIF) docentės Vaidos Taminskienės, papildoma valanda miego gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, kuris tyrimuose stebimas kelios dienos po laiko persukimo rudenį.
„Įvedus žiemos laiką, gauname daugiau rytinės saulės šviesos ir mažiau vakarinės. Teoriškai tai yra tikrai palankiau mūsų cirkadiniam ritmui ir miego higienai: vakare turėtume lengviau užmigti, ryte lengviau keltis, taigi ir miego kokybė turėtų būti geresnė“, – LRT.lt komentuoja visuomenės sveikatos specialistė.
Deja, teorija ne visada sutampa su praktika. „Šiuolaikiniame pasaulyje gyvename ne pagal saulės šviesą, bet pagal laikrodį. Nemaža dalis žmonių šaltuoju metų laiku darbus tiek pradeda, tiek baigia tamsiu paros metu, taigi stipraus teigiamo poveikio gali ir nepastebėti“ – papildo V. Taminskienė.
Žiemos laiko įvedimas yra susijęs su pablogėjusia nuotaika, be to, padaugėja depresijos epizodų, padidėja savižudybių skaičius bei eismo įvykių skaičius.
L. Bojarskaitė
Visgi net ir kalbant apie žiemos laiką, svarbu suprasti, kad bet koks stabilaus miego ritmo pakeitimas yra stresas organizmui, kuris gali išbalansuoti vidinį žmogaus laikrodį – tai akcentuoja abi pašnekovės
L. Bojarskaitės teigimu, nors įvesto žiemos laiko pasekmės sveikatai nėra tokios blogos kaip vasaros laiko, jų nuneigti negalima „Žiemos laiko įvedimas yra susijęs su pablogėjusia nuotaika, be to, padaugėja depresijos epizodų, padidėja savižudybių skaičius bei eismo įvykių skaičius, taip užregistruojama daugiau biuletenių dėl opinio kolito bei Krono ligos“, – sako specialistė.
„Įvedus žiemos laiką, anksčiau temsta, tad po darbų natūraliai praleidžiame mažiau aktyvaus laiko lauke“, – priduria V. Taminskienė.
Pasak L. Bojarskaitės, laiko persukimas labiausiai kenkia vaikams, paaugliams, senjorams bei jautrioms žmonių grupėms, turinčioms fizinių bei psichinių sutrikimų.
Prisitaikymas gali trukti ir kelis mėnesius
Neuromokslininkė pasakoja, kad prisitaikymo prie naujo miego ritmo periodas yra panašus į jet‘lagą: „Miegama trumpiau ir aptinkama prastesnė miego kokybė, dažniau prabundama naktį, sunkiau keliamasi, dieną jaučiamas didesnis mieguistumas, blogesnė nuotaika, sumažėja proto aštrumas.“
Laiko persukimas paveikia ne tik mūsų elgesį bei įvairių medžiagų ir hormonų kiekius kraujyje, bet ir ląstelių veiklą bei genų raišką.
L. Bojarskaitė
Kiek truks prisitaikymas prie naujo laiko, yra labai individualus klausimas – kai kurie žmonės laiko persukimo yra nepaveikiami ir prisitaiko per kelias dienas, kiti žmonės kankinasi savaites ar net mėnesius. „Tai iš dalies yra nulemta genetiškai, taip pat priklauso nuo amžiaus bei sveikatos būklės, geografinės žmogaus padėties“, – papildo L. Bojarskaitė.
Be kita ko, ji pabrėžia, kad visišką prisitaikymą labai sunku pamatuoti, nes laiko persukimas paveikia ne tik mūsų elgesį bei įvairių medžiagų ir hormonų kiekius kraujyje, bet ir ląstelių veiklą bei genų raišką. „Taigi, net jei ir miego ritmas susitvarko, neaišku, kiek užtrunka, kol į naują pusiausvyrą grįžta ląsteliniai procesai.“
Visgi po ilgalaikių tyrimų, vertinusių žmonių sveikatą bei matavusių jų miegą ir įvairius biologinius rodiklius keletą mėnesių po laikrodžio persukimo, buvo pastebėta, kad žmonių organizmas blogiau prisitaiko prie vasaros laiko nei žiemos.
Kaip sau padėti lengviau prisitaikyti prie pokyčių?
Neuromokslininkė sako, kad sutrumpinti adaptacinį laikotarpį po laikrodžio persukimo gali padėti pasiruošimas laiko pokyčiams iš anksto. „Patariama po truputį pradėti eiti miegoti ir keltis nauju laiku, kiekvieną vakarą einant miegoti 15 ar 20 minučių anksčiau ar vėliau (pavasarį ir rudenį atitinkamai) 4–5 naktis prieš keičiant laiką“, – pataria L. Bojaskaitė.
VU docentė V. Taminskienė tiems, kas pastebi, kad ilgiau pamiegojus ryte vakare sunkiau užmigti, rekomenduoja vakarą prieš žiemos laiko įvedimą eiti ilsėtis šiek tiek vėliau. „Šeštadienį prieš laiko sukimą galite sau leisti ilgiau pavakaroti, kad sekmadienio vakare pavyktų lengviau užmigti įprastu laiku.“
Atsibudus po laikrodžio persukimo nakties L. Bojarskaitė rekomenduoja kaip įmanoma greičiau gauti daug saulės šviesos, pajudėti, pavalgyti ir pabendrauti su žmonėmis, nes visos šios veiklos yra signalas vidiniam biologiniam laikrodžiui, kad rytas ir prasidėjo diena ir tai padės organizmui greičiau prisitaikyti prie naujo laiko.
Taip pat patariama dieną ar dvi po laikrodžio persukimo pasistengti, kiek leidžia galimybės, neplanuoti svarbių susirinkimų ar didelių darbų, jei įmanoma turėti kiek mažiau apkrautas, lengvesnes dienas, sako specialistė.
Jei visa tai nepadeda, tuomet dar galima pamėginti 20 min. nusnausti. Tik svarbu tai daryti iki 14.00 val. „Jei dieną jaučiatės labai mieguisti, gali padėti dienos miegelis, bet čia svarbu, kad jį pamiegotumėte trumpą ir ne per vėlai, nes kitaip tai dar labiau sutrikdys jūsų naktinį miegą“, – teigia neuromokslininkė.
Galiausiai, anot V. Taminskienės, laiko keitimas tuo mažiau paveiks, kuo labiau stengsitės puoselėti įprastą miego higieną. „Svarbu miegoti gerai išvėdintame, vėsesniame kambaryje, kelios valandos iki miego reikėtų vengti ekranų, nevalgyti sunkiai virškinamo maisto, nevartoti kofeino turinčių gėrimų“, – sako pašnekovė.
Tad kurį palikti?
2018 m. Europos Komisija pateikė rekomendaciją nustoti keisti laiką Europos Sąjungos šalyse. Už tai nubalsavo ir Europos Parlamentas. Jis siūlė šios praktikos taikymą sustabdyti pradedant 2021 m. Deja, tuomet tam nepritarė Europos Sąjungos Taryba. Šiuo metu šis klausimas nebėra aptarinėjamas ir nelaikomas prioritetiniu.
Geriausių Amerikos ir Europos miego mokslininkų bei miego medicinos specialistų nuomone, žmonių sveikatai geriausia yra palikti žiemos laiką.
L. Bojarskaitė
Visgi, jei kada būtų nuspręsta du kartus per metus nebesukti laikrodžio rodyklių, kurį laiką tuomet turėtume palikti?
VU MIF docentė Vaida Taminskienė įsitikinusi, kad apie tai diskutuojant svarbu būtų apžvelgti kultūrinius bei ekonominius aspektus. „Pavyzdžiui, kada dauguma žmonių pradeda mokslus ir darbus, kokiu laiku gyvena kaimyninės šalys bei valstybės, su kuriomis dirbame ar kur dažniausiai keliaujame. Visa tai turėtų būti apsvarstyta prieš priimant galutinį sprendimą“, – LRT.lt sako pašnekovė.
Anot dr. Lauros Bojarskaitės, vertinant laiko keitimo poveikį sveikatai, šiuo metu linkstama prie to, kad būtų paliktas žiemos laikas.
„Geriausių Amerikos ir Europos miego mokslininkų bei miego medicinos specialistų nuomone, žmonių sveikatai geriausia yra palikti žiemos laiką, nes šis laikas yra arčiau žmogaus vidinio biologinio laikrodžio nei vasaros laikas, taigi ir mažiausiai kenkia žmogaus sveikatai“, – užbaigia Oslo universiteto neuromokslininkė.
