Saulės audros, anot mokslininkų, gali ne tik sukelti Šiaurės pašvaistes, bet ir palikti gyventojus be elektros. Apie tai LRT RADIJO laidoje „10–12“ kalba Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas bei Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Kęstutis Ikamas.
Šiaurės pašvaistė – tai geriausiai žmogaus akimi matoma audrų dalis.
„Šiaurės pašvaistė yra švytintys Žemės atmosferos sluoksniai 200–300 km aukštyje. Juos sužadina, arba švytėjimą sukelia, elektringų dalelių srautas iš Saulės. Jis ne visąlaik plūsta pastoviu tempu, kartais būna intensyvesni pliūpsniai. Tokius momentus vadiname magnetinėmis audromis. Vizualiausia išraiška – Šiaurės pašvaistė“, – paaiškina V. Dobrovolskas.
Šiaurės pašvaisčių spalvų spektras priklauso nuo to, kokios oro dalelės švyti ir kaip smarkiai jos sužadintos. „Raudonai ir žaliai švyti deguonis, aukštai esantys deguonies atomai. Mėlyną atspalvį skleidžia azotas“, – vardija astrofizikas.
Lietuvoje Šiaurės pašvaistės pastaraisiais mėnesiais matomos dažniau, nes Saulė pasiekė maksimalų aktyvumą. „Tai kartojasi maždaug kas 11 metų. Tokio padidėjusio aktyvumo laikotarpiais dažnai įvyksta Saulės žybsniai, elektringų dalelių išmetimai į erdvę, todėl mes kur kas dažniau dabar matome pašvaistes“, – mini pašnekovas.
Saulės aktyvumo pikas trunka ne savaites, o metus arba pusantrų metų, teigia mokslininkas. „Dabar, panašu, aktyvumas lyg ir stabilizuojasi. (...) Turbūt nelabai aukščiau kils. Reikia tikėtis, kad dar mažiausiai metus jis išliks gana aukštoje stadijoje. Kritimo galime pradėti tikėtis tik galbūt kitų metų pabaigoje. O minimumas bus po dar 7 metų“, – prognozuoja V. Dobrovolskas.
Kita šiaurės pašvaisčių pusė
Tuo metu K. Ikamas teigia, kad Saulės audros ne tik spindi grožiu, bet gali ir pridaryti žalos. Pavyzdžiui, gali kilti padarinių įrenginiams, elektros tinklams, telekomunikacijų sistemoms. „Ne telefonams, ne kompiuteriams, bet būtent elektros perdavimo įrangai, skraidantiems kosmose telekomunikacijų palydovams“, – mini mokslininkas.
Visgi šiuo metu vykstančios elektromagnetinės audros nėra tokio stiprios, kad gyventojai pajaustų jų poveikį. „Labai stiprių audrų Žemė nelabai ir matė, išskyrus galbūt daugiau negu prieš 150 metų Karingtono audrą. Jeigu tokia kaip Karingtono audra atsitiktų dabar, mes iš tiesų pajaustume – būtų gan dideli padariniai“, – sako K. Ikamas.
1859 m. Karingtono įvykiu vadinama Saulės audra paveikė telegrafo laidus, sutriko jų veikla. „Tuo metu paėmus Žemės masteliu buvo maža žala. Bet jeigu tokia audra pasikartotų dabar, kadangi dabartinė visuomenė smarkiai priklausoma nuo komunikacijų ir nuo elektros, tą mes pajaustume gan smarkiai“, – paaiškina K. Ikamas.
Anot jo, blogiausia, kas galėtų nutikti – dingtų elektra. Iš to sektų elektra paremtų sistemų veikimo pauzė. Prarastume ryšį, nebegalėtume naudotis kompiuteriais, telefonais. Be elektros galimi šilumos ir vandentiekio sistemų sutrikimai.
Elektromagnetinei audrai labiausiai paveikios teritorijos – arčiau Šiaurės ir Pietų ašigalių. Ties vidutinėmis platumomis, pusiauju reiškinio poveikis būtų minimalus, teigia V. Dobrovolskas.
Viso pokalbio apie Saulės audras klausykite čia:
