Nors mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“ lankytojams durų dar oficialiai neatvėrė, kai kurie „svečiai“ čia jau kurį laiką lankosi. Vorų tyrėjos Mildos Riepšaitės teigimu, ant pastato fasado apsigyvenę vorai nepavojingi ir net galėtų tapti edukacijos dalimi. O štai Kauno savivaldybė teigia apie centrą apraizgiusius voratinklius žinanti ir problemą sprendžianti.
Kryžiuočių šeimai priklausantys vorai
Vorus tyrinėjanti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) doktorantė M. Riepšaitė sako, kad ant naujo Kauno pastato koloniją įkūrė vienas iš vandenvorių genties vorų – tiltinis vandenvoris (lot. Larinioides sclopetarius), priklausantis vorų kryžiuočių (lot. Araneidae) šeimai.
„Šios rūšies atstovai yra linkę įsikurti ant žmogaus pastatytų objektų, ypač tų, kurie yra arti vandens ar šviesos šaltinių (lempų, tiltų, taip pat ir pastatų, laivų). Tinklai būna apvalūs, panašūs į kryžiuočio, dažniausiai šie vorai pasirodo vakarop ir naktį, o dieną slepiasi. Minta įvairiais uodais (tarp jų ir mašalais), musėmis, kartais ir kitais savo rūšies individais. Jaunikliai plinta atpučiami oro srovių su ilgu šilko siūlu“, – LRT.lt pasakoja ekspertė.
Anot jos, L. sclopetarius individai lengvai prisitaiko prie naujos aplinkos, yra nebaikštūs, todėl, esant užtektinai maisto ir vietos, jų skaičius greitai išauga. Be to, greitą jų dauginimąsi lemia šilti rudeniški orai.
„Matyt, pastatas labai geroje, „strateginėje“ jiems vietoje, ypač jei aplink nieko panašaus nėra. Nors šių vorų galima aptikti iki pat žiemos, dabartiniai šilti orai irgi galėjo prisidėti prie palankių sąlygų jiems sukūrimo“, – teigia pašnekovė.
Milda Riepšaitė atkreipia dėmesį – šie vorai nekenkia žmogaus sveikatai, aplinkai ar pastato struktūrai. Išprovokuotas didesnis voras įkąsti gali, tačiau įkandimas nepavojingas.
Galėtų tapti edukacijos dalimi
Vorų tyrinėtoja M. Riepšaitė sako, kad tokių kolonijų, kokios susiformavo ant „Mokslo salos“ pastato fasado, galima pamatyti toli gražu ne visur, tad svarsto – galbūt šie vorai galėtų tapti net edukacijos dalimi.
„Tai galima pristatyti ir kaip įspūdingą gamtos reiškinį, nes tokių kolonijų ne visur galima pamatyti. (...) Tai labai įdomūs, ypač gerai prisitaikę gyventi žmogaus aplinkoje vorai, padedantys kontroliuoti ir kraujasiurbių skaičių“, – teigia ji.
Visgi kalbėdama apie tai, kaip galima būtų nuvalyti nuo pastato voratinklius ir atsikratyti juos vejančių vorų, M. Riepšaitė nerekomenduoja naudoti pesticidų „ne tik dėl abejotino jų veiksmingumo (dažniausiai jie net nepritaikyti vorams), bet ir dėl to, kad pastatas yra arti vandens“. Jos teigimu, geriausia voratinklius būtų valyti mechaniniu būdu.
„Mažiausiai žalingas aplinkai metodas būtų tiesiog mechaniškai valyti šiuos tinklus, bent jau iš reprezentacinių ar dažnai lankomų vietų. Tai gali tekti daryti periodiškai sezono metu, priklausomai nuo to, kaip greitai atsiranda naujų voratinklių. Trikdomi vorai pasitrauks kitur, tačiau į patalpas jie neturėtų skverbtis“, – pataria vorus tirianti mokslininkė.
LRT.lt susisiekus su Kauno savivaldybe, gautas atsakymas, kad apie vorų problemą „Mokslo saloje“ yra žinoma ir yra pradėti pastato valymo darbai.
„Problema yra žinoma, voriukai gyvena saloje ir atėjus šiltam rudeniui rado patogią vietą, bet kaip tik šiuo metu yra sprendžiama ši problema, yra atliekamas specialus valymas, jis užtruks apie 10 dienų“, – komentavo Investicijų ir projektų skyriaus vedėja Aistė Lukaševičiūtė.
Nemuno saloje įsikūrusio pirmojo Lietuvoje mokslo populiarinimo muziejaus „Mokslo sala“ atidarymas planuojamas jau šį rudenį. Deja, konkreti data dar nėra nurodyta. Ekspozicija apims žmogaus kūno ir sveikatos, gamtos ir aplinkos, atliekų ir taršos, energijos ir transporto, komunikacijos temas. Lankytojai galės išbandyti įvairius interaktyvius eksponatus.
Ką daryti su kambarioku voru?
Milda Riepšaitė primena – jeigu voras apsigyvena namuose, jis turi kuo nors maitintis, tad namuose bus mažiau skraidančių vabzdžių. Anot pašnekovės, šie „kambariokai“ nėra pavojingi ir ligų neplatina.
Pašnekovė teigia, kad vorai apsistoja mažiau lankomose vietose, kur visada yra grobio, tad namuose įprastai vieši trumpai.
„Namuose gyvenantys vorai įprastai ilgam neapsistoja vienoje vietoje, ypač jei ta vieta yra nuolat trikdoma ar tiesiog nėra grobio. (...) Rūsiuose, sandėliukuose, vasarnamiuose vorų būna daugiau, pavyzdžiui, ilgakojai virpūnėliai (lot. Pholcus phalangioides) gali net sudaryti kolonijas ant lubų.“
Tiems, kam naujojo kambarioko teikiamos paslaugos nenaudingos, M. Riepšaitė pataria jį tiesiog išnešti iš namų. O siekiant, kad vorai namuose išvis neįsikurtų, anot VU GMC doktorantės, vorų tyrinėtojos M. Riepšaitės, reikėtų periodiškai tvarkytis, pašalinti visus voratinklius.
„Tvarkantis ypatingą dėmesį reikėtų skirti drėgnoms, tamsioms, ankštoms namų vietoms, pavyzdžiui, voniai, spintelėms, už baldų“, – sako ekspertė ir priduria, kad taip pat svarbu gerai užsandarinti visus plyšius.
