Mokslas ir IT

2018.11.24 20:00

Sukčių išmones narpliojanti ekspertė: jie gudrūs, bet mes patyrę

Lina Mustafinaitė, DELFI.lt2018.11.24 20:00

„Nusikaltėlių išradingumas labai dažnai nustebina, priverčia kaip reikiant pasukti galvą, o kartais ir prajuokina. Technologijos tobulėja ir nesąžiningi žmonės tikrai jomis pasinaudoja. Praėjo laikai, kai antspaudą ant dokumento bandydavo padirbti su bulve“, – sako Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus vedėja Regina Pajaujytė. 

Jai kartu su kolegomis teko padirbėti prie daugelio rezonansinių ir plačiai žiniasklaidoje nuskambėjusių bylų. Perrašyti testamentai, anoniminiai laiškai, suklastoti dokumentai, padirbti pinigai ir daugybė kitų žmonių sugalvotų suktybių – tokia yra R. Pajaujytės kasdienybė, o tikslas visada vienas – rasti teisybę.

Degino pinigus

„Tiriant bylas ekspertus labai dažnai apima smalsumas ir azartas“, – juokiasi Regina ir prisimena vieną tyrimą, kurį su kolegomis atliko prieš keletą metų. Tuomet vienoje žmogžudystės byloje kilo klausimas, kur dingo didelė pinigų suma, kurią turėjo nužudytasis. Įtariamasis dievagojosi, kad pinigų jis neturi, neva jie sudegė.

„Mums buvo pateikti pelenai ir reikėjo nustatyti, ar tie pelenai liko nuo sudegusių banknotų, ar ne. Ekspertai atliko didelį tyrimą, patiems buvo be galo įdomu išsiaiškinti, kuo skiriasi sudegusių banknotų ir šiaip popieriaus pelenai.

Žinoma, gaila buvo tiesiog paimti ir deginti pinigus, tad susitarėme su Lietuvos banku, kad duotų iš apyvartos išimtų supjaustytų banknotų likučių. Atlikome įvairius eksperimentus: deginome pinigus ir virš elektrinės plytelės, ir mufelinėje krosnyje. Toje byloje tyrėme litų banknotus, tačiau tas pats tinka ir eurams. Pastebėjome, kad spausdinant banknotus daug elementų spausdinama giliaspaude, todėl net sudegusiose kupiūrose galima matyti tam tikrus griovelius, kalnelius, tie pelenai tarsi banguoti.

Eksperimentuodami įrodėme, kaip sudegusių pinigų pelenai atrodo visai kitaip nei, pavyzdžiui, sudegusio laikraščio ar kitokio popieriaus pelenai. Padarėme išvadą, kad policijos mums atgabenti pelenai neturi banknotų požymių, tad versija, kad pinigai buvo sudeginti, buvo atmesta“, – pasakoja ekspertė. 

Tiria anoniminius laiškus

Dokumentų ekspertizių skyrius atlieka trijų krypčių tyrimus: rašysenos ekspertizę, lingvistines ir dokumentų ekspertizes.

Rašysenos ekspertizės metu specialistai identifikuoja dokumentą parašiusį arba pasirašiusi asmenį. Lingvistinės ekspertizės pastaruoju metu labiausiai yra susijusios su grasinimų, nesantaikos kurstymo, šmeižto bylomis.

„Tiriame anoniminius laiškus, iš kurių bandome charakterizuoti autorių, parašiusį tą laišką.

Vienoje seksualinio priekabiavimo byloje tyrėme prašymą, kurį neva parašė nukentėjusios mergaitės, prašydamos nutraukti bylą, nes neva jos viską išsigalvojo. Reikėjo nustatyti prašymo autorystę, nustatyti, ar tos mergaitės pačios rašė ar tekstas joms buvo diktuojamas. Pagal minčių reiškimo pobūdį galima nustatyti net tai“, – sako R. Pajaujytė

Plagiatas ar ne?

Dokumentų ekspertizė apima labai platų tiriamų objektų ratą: pradedant asmens tapatybės, kelionių, transporto priemonių registracijos dokumentais baigiant padirbtais testamentais ar net plagiato atvejais. Vieną tokią bylą R. Pajaujytė prisimena iki šiol.

„Vienas gamtininkas buvo išleidęs gražiai iliustruotą atlasą su gyvūnų piešiniais. Po kurio laiko jo giminaičiai pastebėjo, kad viename kalendoriuje plėšomais lapais yra be leidimo panaudoti gamtininko piešiniai. Atlase jie buvo spalvoti, o kalendoriuje – ne.

Teismas paskyrė mums ištirti, ar tai yra tokie pat piešiniai, ar pažeistos autoriaus teisės. Prie mūsų prisijunė keli dailininkai ir kiekvienas iš savo pozicijų nagrinėjome, ar tie gyvūnėliai buvo nukopijuoti, ar ne. Mūsų išvada buvo, kad piešiniai buvo nukopijuoti. Bet neužtenka vien pateikti išvadą, turėjome pateikti įrodymus, pagal ką mes taip nutarėme“, – pasakoja R. Pajaujytė.

Darbuotojas apako, o darbdavys bandė sukčiauti

Ekspertai tiria ir atvejus, kai dokumentuose kas nors būna ištrinta, užtepta korekcine medžiaga ir užrašyta ant viršaus. Specialūs prietaisai leidžia pamatyti, kas buvo parašyta prieš tai ar tebėra po korekcinės medžiagos sluoksniu ir konstatuoti faktą, kad įrašai tikrai buvo pakeisti.

Dažnai specialistams tenka tirti parašų ant dokumentų autentiškumą. Ekspertas turi atskirti, ar parašas pasirašytas ranka, ar padarytas antspaudu.

„Mums svarbi kiekviena detalė, specialiais prietaisais ar mikroskopais išsididiname dokumentus ir studijuojame kiekvieną centimetrą“, – darbo subtilybes atskleidžia R. Pajaujytė.

Ji prisimena vieną bylą, kai įmonėje įvyko nelaimingas atsitikimas ir darbuotojas neteko regėjimo.

„Mes gavome ištirti dokumentą dėl darbuotojams skirtų darbo saugos priemonių. Darbdavys bandė įrodyti, kad akiniai žmogui buvo išduoti laiku, tačiau panaudoję specialius prietaisus specialistai išsiaiškino, kad prierašas apie neva išduotus apsauginius akinius buvo padarytas vėliau. Plika akimi atrodo, kad abu įrašai padaryti juodu tušinuku, tačiau tam tikras apšvietimo režimas rodo, kad įrašai buvo padaryti skirtingu metu“, – pasakoja Dokumentų ekspertizių skyriaus vedėja. 

Seka nusikaltimų madas

Ekspertai pastebi, kad nusikaltimų pobūdis keičiasi: ateina tam tikrų nusikaltimų banga, vėliau ją keičia kitokio pobūdžio sukčiavimai. Pavyzdžiui, iki 2008-2009 metų į Lietuvą dažnai atvykdavo kitų šalių nusikaltėliai ir mėgindavo bankomatuose išsigryninti pinigų. Tuo metu buvo labai daug netikrų banko mokėjimo kortelių. Ekspertams reikėjo prisitaikyti prie tokių nusikaltimų, pasigilinti į banko kortelių gamybos specifiką, kuo skiriasi tikros kortelės nuo padirbtų. 

Prieš kurį laiką į pareigūnų rankas patekdavo daug padirbtų brandos atestatų. Regina rodo du beveik identiškus vidurinės mokyklos baigimo atestatus: abu turi vandens ženklus, popieriuje matomi apsauginiai siūliukai. Tik įdėjus atestatus į optinio didinimo aparatą pradeda ryškėti skirtumai. Pasirodo, apsauginiai siūliukai turi būti pačiame popieriuje, mat jie įdedami gaminant popierių. Padirbtame dokumente matyti, kad siūliukai nupiešti. Sudėjus abu dokumentus šalia vienas kito ir apšvietus juos ultravioletine šviesa, matyti, kad jie skiriasi.

„Metodai tobulėja, o ekspertai turi mokėti atpažinti klastotę. Tai padaryti padeda patirtis, šiuolaikiniai prietaisai ir originalų turėjimas“, – sako R. Pajaujytė.

Norėjo užvaldyti pusę senamiesčio

Ekspertė prisimena ir kitą itin įžūlaus sukčiavimo bylą. Teisėsaugos pareigūnai kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą prašydami pagalbos išspręsti paveldėjimo bylą.

Vienos užsienio valstybės konsulato patvirtintame testamente buvo nurodyta, kad vienas asmuo paveldėjo vos ne pusę Vilniaus senamiesčio, net kartu su kai kuriais Vilniaus universiteto pastatais. Žmogus jau net buvo pradėjęs tvarkytis nuosavybės dokumentus, bet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes pareigūnams kilo įtarimų dėl tokio neįtikėtino paveldėjimo. Testamentas atsirado ekspertų rankose.

„Iš kur žinoti, ar ta konsulato apostilė tikra ar ne? Su tyrėja nutarėme, kad panašių dokumentų pavyzdžių reikėtų paieškoti archyve. Man krito į akis, kad tas testamentas buvo keistai parudavęs. Žmogus paaiškino, kad neva ant jo buvo išpiltas kavos puodelis.

Porą mėnesių užtruko lyginamosios medžiagos rinkimas, jau išsiimame dokumentą tirti, žiūrime, kad jis dar labiau parudavęs.

Paaiškėjo, kad tas popierius buvo toks parudavęs todėl, kad paveldėtojas bandė rūgštimi panaikinti prieš tai rašomąja mašinėle atspausdintą tekstą, kad įrašytų savo versiją. Mes perskaitėme pirminius įrašus, buvo nurodyta, kad paveldėtojui paliekamas gana didelis žemės sklypas, bet ne Vilniaus senamiestyje, o kitoje Vilniaus vietoje. Žmogui to pasirodė negana, jis norėjo užvaldyti senamiestį. Įdomiausia, kad jis sugebėjo pakeisti įrašus net archyvuose ir įrašyti savo pavardę“, – neeilinę bylą prisimena R. Pajaujytė.

Ji tikina, kad tobulėjant technologijoms tyrėjų darbas darosi vis sunkesnis, reikalauja vis daugiau specifinių žinių. 

„Negaliu sakyti, kad mes turime būti vienu žingsniu priekyje, nes mes nekuriame sukčiavimo būdų. Mes turime nuolat domėtis, nuolat bendradarbiauti su kolegomis užsienyje, žinoti apie naujausias technologijas ir jų galimybes. Tai įdomus darbas“, – sako ekspertė. 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt