Susisiekimo ministras Juras Taminskas ministerijai pavaldžioms įmonėms pavedė parengti rizikų valdymo planus tam atvejui, jeigu toliau užsitęstų jau kelis mėnesius trunkanti krizė Hormuzo sąsiauryje. Teigiama, kad geopolitinės įtampos akivaizdoje reikalingi konkretūs susisiekimo sektoriaus sprendimai, tad vien rizikų įvardijimo neužtenka.
Ministras Susisiekimo ministerijai pavaldžioms bendrovėms nurodė numatyti veiksmus įvairiems scenarijams ir pasiruošti galimiems iššūkiams, toliau tęsiantis konfliktui Irane.
„Ministerijai pavaldžios įmonės jau atliko pirmuosius namų darbus ir toliau intensyviai ruošiasi, o visų bendras tikslas – užtikrinti sklandžią sektoriaus veiklą, strateginių projektų tęstinumą ir patikimą kasdienių paslaugų teikimą gyventojams“, – Eltai teigė ministro patarėjas Lukas Paškevičius.
Pasak jo, dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose brangstantys energetiniai ištekliai didžiausią įtaką daro kelių sektoriui – gali padidėti asfalto gamybos ir statybos sąnaudos, todėl dalį projektų gali tekti atidėti arba įgyvendinti mažesne apimtimi.
Tiesa, ministro atstovas tikina, kad bendrovės yra pasiruošusios galimiems iššūkiais.
„Bendrovė „Kelių priežiūra“, pavyzdžiui, atliko vidinius veiksmus ir parengė krizių valdymo planą, kurio pagrindinės priemonės – kuro talpyklų išplėtimas, atsargų planavimas ir bendradarbiavimas su kitomis sektoriaus įmonėmis, siekiant užtikrinti darbų tęstinumą ir valstybės poreikių patenkinimą“, – aiškino L. Paškevičius.
Pasak „Kelių priežiūros“ generalinio direktoriaus Audriaus Vaitkaus, jo vadovaujama įmonė rizikas susijusias su dabartine geopolitine situacija pradėjo vertinti dar iki ministro J. Taminsko pavedimo.
„Įsivertinome galimus kuro, energijos, žaliavų, tokių kaip druskos, ir kitų kelių priežiūros veiklai reikalingų išteklių kainų svyravimus bei tiekimo sutrikimus. Šios rizikos tiesiogiai siejasi su bendrovės veiklos sąnaudomis, finansiniu tvarumu ir gebėjimu užtikrinti nepertraukiamą kelių priežiūrą visoje šalyje“, – Eltai teigė A. Vaitkus.
Tiesa, kaip teigia „Kelių priežiūros“ vadovas, situacija šalia Hormuzo sąsiaurio privertė bendrovę darkart įsivertinti rizikas, susijusias su kuro, energijos ir kitų išteklių kainomis bei tiekimo grandinėmis.
„Šiuo metu ši rizika yra nuolat stebima, o jos vertinimas atliekamas reguliariai – ne rečiau kaip kartą per savaitę“, – aiškino A. Vaitkus.
Anot jo, įmonė jau sukaupė daugiau kaip 50 tūkst. tonų žiemos kelių priežiūros medžiagų, planuoja didinti jų sandėliavimo pajėgumus, taip pat plečia degalinių tinklą ir analizuoja energijos vartojimo optimizavimo galimybes.
Tarp svarstomų priemonių – ir elektros kaupimo sprendimai bei galimi šildymo ribojimai kritinėse situacijose.
„Atsakingi „Kelių priežiūros“ vadovai su komandomis sistemingai peržiūri taikomų priemonių efektyvumą, analizuoja situacijos pokyčius ir vertina, ar esamos priemonės yra pakankamos, ar būtina inicijuoti papildomus veiksmus“, – pridūrė generalinis direktorius.
Tuo metu valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ teigia, jog situacija šiuo metu yra stabili, sutrikus medžiagų tiekimui nėra prašoma peržiūrėti su bendrove sudarytų sutarčių.
„Kol kas nesame gavę rangovų prašymų peržiūrėti sutartis. Indikacijų, kad darbai būtų stabdomi taip pat kol kas nėra. Šiandien reikšmingesnio padidėjimo pirkimo pasiūlymų kainose nematome, tačiau stebime situaciją ir analizuojame galimas rizikas. Jei bus poreikis, imsimės priemonių situacijai valdyti“, – Eltai komentavo bendrovės atstovas Vytenis Radžiūnas.
Anot susisiekimo ministro patarėjo L. Paškevičiaus, „Via Lietuvai“ keliami lūkesčiai, kad rangovų darbai nebūtų stabdomi dėl kainų indeksavimo ir rizikos būtų valdomos per sudarytus grafikus, tarpinio darbo stebėjimą bei savalaikį sprendimų priėmimą, atsižvelgiant į situaciją.
V. Radžiūnas savo ruožtu sakė, jog bendrovė aktyviai stebi rinką ir palaiko ryšius su partneriais.
„Nuolat stebime kainas rinkoje, pirkimo pasiūlymus, taip pat bendraujame su asociacija „Lietuvos keliai“, kitomis kaimyninėmis valstybėmis, dalijamės patirtimis“, – patikino V. Radžiūnas.
Uostas ir geležinkeliai akcentuoja lankstumą
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija teigia pradėjusi rengti atnaujintą planą, kuriame vertinamas geopolitinių įtampų poveikis krovinių srautams ir rinkai.
„Rengiant šį planą yra vertinamos įvairios rizikos, geopolitinių įtampų poveikis krovinių srautams, energetinių išteklių kainoms, šalies pramonei ir to pasekmės, analizuojami galimi skirtingi Klaipėdos uosto veiklos scenarijai, ieškoma efektyviausių sprendimų prisitaikant prie rinkos pokyčių“, – Eltai teigė generalinis direktorius Algis Latakas.
„Patirtis rodo, kad Klaipėdos uostas yra lankstus ir geba prisitaikyti prie staigių sektoriaus permainų“, – tikino jis.
Teigiama, kad uostas šiuo metu dirba įprastai, o direkcijos vykdomi investiciniai projektai tęsiami laikantis planų.
Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) pabrėžia jau turinti veikiančią sistemą ir pasirengimą įvairiems scenarijams.
„Kiekvienai identifikuotai rizikai yra parengti konkretūs priemonių planai“, – Eltai teigė grupės laikinasis vadovas Arūnas Rumskas.
Pasak jo, bendrovė taip pat yra sukaupusi kuro atsargų beveik pusmečiui, todėl trumpalaikiai kainų svyravimai neturėtų reikšmingos įtakos veiklai.
Paštas ir oro uostai orientuojasi į veiklos tęstinumą
Lietuvos paštas nurodė nuolat atnaujinantis krizių valdymo planus ir vertinantis įvairius scenarijus.
„Didelį dėmesį skiriame operacinio lankstumo stiprinimui, infrastruktūros atsparumui bei alternatyvių logistikos sprendimų užtikrinimui“, – Eltai komentavo bendrovės atstovas Lukas Simonas Zadarackas.
Lietuvos oro uostai (LTOU) savo ruožtu pažymėjo, kad nepaisant geopolitinės situacijos, keleivių srautai auga.
„Pirmąjį šių metų ketvirtį visi trys Lietuvos oro uostai sulaukė rekordinių keleivių srautų“, – nurodė atstovas Martynas Jaugelavičius, pridurdamas, kad keleivių skaičius augo apie 9 proc.
Tiesa, jis pabrėžė, kad LTOU veikia padidintos rizikos – aviacijos – industrijoje, o rizikų valdymas yra vienas iš kritinės infrastruktūros tęstinės veiklos kertinių principų, todėl bendrovė turi sudarytus rizikų valdymo planus, kurie atspindi galimus pasikeitimus rinkoje.
„Lietuvos oro uostai savo veikloje kasdien seka daugybę rodiklių, pagal kuriuos priima su veikla susijusius sprendimus. Šiuo metu stebimi veiklos rodikliai leidžia laikytis ilgalaikių įsipareigojimų ir toliau pagal sudarytą strateginį veiklos planą investuoti į infrastruktūrą, procesus, junglumo skatinimą bei keleivių patirtį“, – pridūrė M. Jaugelavičius.
Aviacijos eismo valdymo bendrovė „Oro navigacija“ tuo metu akcentuoja, kad pagrindinis prioritetas išlieka skrydžių sauga ir nenutrūkstamas paslaugų teikimas.
„Operacinis tęstinumas, skrydžių sauga ir saugumas išlieka mūsų pagrindiniai prioritetai“, – Eltai sakė įmonės vadovas Saulius Batavičius.
Susisiekimo ministerija teigia, jog planuoja toliau reguliariai susitikinėti su sektoriaus įmonėmis, siekiant stiprinti koordinavimą ir pasirengimą galimiems iššūkiams visame susisiekimo sektoriuje.
Šios institucijos reguliavimo srityje iš viso yra 17 subjektų – 2 institucinės įstaigos, 12 akcinių bendrovių ir 3 viešosios įstaigos.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje, rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Lietuva ėmėsi skirtingų priemonių krizei spręsti – laikinai sumažintas dyzelino akcizas, skubos tvarka parlamente svarstomas prezidento siūlymas įtvirtinti mechanizmą, kurį aktyvavus didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos būtų nustatomos kasdien.
Nuo balandžio 8 d. taip pat galioja energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno įsakymas, pagal kurį degalinės kasdien informaciją apie kuro pardavimo kainas turi pateikti Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) – taip siekiama padėti vartotojams priimti geriausius sprendimus bei skaidrinti degalinių tinklų veiklą.
Prezidentas Gitanas Nausėda balandžio pabaigoje paskelbė, jog Lietuva gavo pasiūlymą dalyvauti „neutralioje“ misijoje, skirtoje užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje. Jau kelios tokį pat kvietimą gavusios šalys paskelbė prie misijos prisijungsiančios.
Lietuvos vadovas šį siūlymą artimiausiu metu ketina teikti Valstybės gynimo tarybai (VGT).
