Dviejų 17 a. mumifikuotų žmonių smegenų audinyje, aptiktame Milane, rasta kokaino pėdsakų. Tai rodo, kad šis narkotikas Europoje buvo vartojamas 200 metų anksčiau, nei užfiksuota anksčiau, skelbia „New Scientist“.
Kokainmedžio lapai, iš kurių išgaunamas kokainas, gimtojoje Pietų Amerikoje buvo kramtomi tūkstančius metų, tačiau Europoje šis narkotikas paplito tik 19 a., kai iš augalo buvo chemiškai išskirtas.
Dabar Milano universiteto mokslininkė Gaia Giordano ir jos kolegos ištyrė devynis žmones, kurie mirė maždaug 1600-aisiais ir buvo palaidoti gerai išsilaikiusioje kriptoje, priklausiusioje buvusiai „Ca' Granda“ ligoninei, kurioje istoriškai buvo gydomi miesto vargšai. Komanda paėmė mažyčius kiekvieno asmens smegenų audinio mėginius ir išanalizavo jų cheminę sudėtį, kad sužinotų, kokie vaistai tuo metu buvo jiems skiriami.
Kadangi kokainas paprastai iš organizmo išnyksta po kelių mėnesių, G. Giordano apstulbo, kai dviejose smegenyse rado jo pėdsakų.
Kartu su aktyviuoju kokaino junginiu centrinės nervų sistemos organe komanda aptiko higrino – medžiagos, išsiskiriančios kramtant kokaino lapus. Ligoninės įrašuose neminima, kad iki 19 a. kokainas buvo skiriamas kaip vaistas, todėl galima manyti, kad šie du asmenys arba gydėsi patys, arba kramtė augalą rekreaciniais tikslais, sako G. Giordano.
Šie įrodymai, kad 1600 m. europiečiai kramtė kokainmedžio lapus, rodo, jog šis augalas galėjo išgyventi kelionę iš Pietų Amerikos. Be to, tai, kad kokainą vartojo neturtingesni visuomenės nariai, rodo, kad „augalas buvo prieinamas atviroje rinkoje“, sako Mario Zimmermannas iš Boizo valstybinio universiteto Aidaho valstijoje.
Tyrimas čia.
