Mėlyna spalva gamtoje nėra plačiai paplitusi – net tie padarai, kuriuos manome esant mėlynus, pavyzdžiui, tam tikri vabzdžiai ir žuvys, iš tikrųjų nėra mėlyni, jie tik naudojasi fizikos dėsniais, kad priverstų mus taip manyti. O kaip yra su mėlynos spalvos akimis?
Atskleisime paslaptį – jos tiesiog neegzistuoja, skelbia „IFLScience“.
„Mėlyną akių spalvą lemia melaninas, o melaninas iš tikrųjų yra rudas“, – akių priežiūros svetainėje „All About Vision“ paskelbtame straipsnyje aiškino licencijuotas optometristas Gary Heitingas.
„Rudas melaninas yra vienintelis akies pigmentas; nėra kito pigmento, dėl kurio akys įgytų rudą, žalią ar mėlyną spalvą, – rašė jis. – Akys atrodo vienos ar kitos spalvos tik dėl to, kad šviesa patenka į rainelės sluoksnius ir atsispindi atgal žiūrinčiajam.“
„[Mėlyna] žmogaus akių spalva atsiranda dėl to, kad baltą šviesą išsklaido smulkios rainelėje esančių baltymų dalelės,“ – aiškino G. Heitingas.
Žalios ir rudos spalvos akys yra to paties šviesos išsklaidymo efekto rezultatas, tačiau šiais atvejais rainelėje yra šiek tiek daugiau melanino, todėl šviesa sugeriama arba atspindima kitaip. Dėl tos pačios priežasties gali atrodyti, kad akių spalva „keičiasi“, priklausomai nuo apšvietimo. „Tai melanino kiekio ir rainelės struktūros sąveika, – CNN sakė G. Heitingas. – Tai labai sudėtinga architektūra.“
Ilgametę optometristo patirtį turintis gydytojas George`as Brittonas priduria, kad tas pats efektas lemia mėlyną paukščių spalvą – jų plunksnose yra neįtikėtinai mažų oro pripildytų membraninių kišenėlių, kurios išsklaido šviesą. Tačiau visais šiais atvejais, patikslina G. Brittonas, „iš audinių neįmanoma išskirti mėlynojo pigmento“.
Mėlynų akių protėviai
„Iš pradžių mūsų visų akys buvo rudos, – 2008 m. sakė Kopenhagos universiteto Ląstelių ir molekulinės medicinos katedros profesorius Hansas Eibergas. – Tačiau dėl genetinės mutacijos, paveikusios chromosomose esantį OCA2 geną, atsirado „jungiklis“, kuris kai kada tiesiog „išjungia“ rudas akis.“
Tačiau keisčiausia yra tai, kad mutacija, suteikianti mėlyną akių spalvą, yra visiškai nenaudinga, na, gal tik kažkiek įdomi. Tai ne tas pats, kaip evoliucija link šviesesnės odos ir laktozės tolerancijos, leidusi šiaurinių platumų gyventojams pasisavinti daugiau vitamino D ir vyresniame amžiuje gerti pieną, – evoliuciškai akių spalvos pokytis yra visiškai neutralus – tik atsitiktinumas.
„Tai tiesiog parodo, kad gamta nuolat keičia žmogaus genomą“, – sakė H. Eibergas.
