Per ekspediciją į Kalifornijos įlanką povandeniniai robotai užfiksavo retą giliavandenio kalmaro patelės vaizdą. Neįtikėtinai didelius kiaušinius perinantis gyvūnas gali būti visiškai naujos rūšies atstovas, skelbia Monterėjaus įlankos akvariumo tyrimų institutas (MBARI).
Nors manoma, kad giliavandenių kalmarų vandenyno gelmėse gausu, mokslininkams jie vis dar yra tam tikra paslaptis, nes retai aptinkama jų gyvų. Dar rečiau galima pamatyti giminės pratęsimu besirūpinančią kalmaro patelę, tačiau būtent taip nutiko 2015 m. – Monterėjaus įlankos akvariumo tyrimų instituto povandeninis robotas nufilmavo Gonatus genties kalmaro patelę su kiaušiniais.
MBARI nuotoliniu būdu valdomi aparatai jau 17 kartų buvo stebėję giliavandenių kalmarų kiaušinių dėjimo procesą, tačiau šis atvejis buvo kitoks – kiaušiniai buvo 11,6 milimetrų pločio, t. y. beveik dvigubai didesni už kitų žinomų Gonatus genties kalmarų rūšių kiaušinius.
Stebėto kalmaro kiaušiniai buvo ne tik neįprastai dideli – jų buvo gerokai mažiau, nei buvo galima tikėtis. Daugelis vandenyne kiaušinėlius dedančių rūšių deda daug mažų kiaušinėlių, kad maksimaliai padidintų jų išgyvenimo galimybes gana atšiaurioje aplinkoje.
„Jūros gelmės yra didžiausia gyvenamoji erdvė Žemėje ir dar daug ką joje galime atrasti. Netikėtas kalmaro, auginančio milžiniškus kiaušinius, vaizdas patraukė visų laivo valdymo kambaryje buvusių žmonių dėmesį. Šis nepaprastas stebėjimas dar kartą parodo, kokiais įvairiais būdais gyvūnai prisitaiko prie unikalių gyvenimo gelmėse iššūkių“, – sakė MBARI vyresnysis mokslininkas Stevenas Haddockas, vadovavęs ekspedicijai, per kurią užfiksuotas unikalus kalmaras.
Išanalizavę vaizdo medžiagą ir ištyrę per ankstesnes ekspedicijas į Kalifornijos įlanką surinktus panašios išvaizdos kalmarų egzempliorius, tyrėjai nustatė, kad tai greičiausiai yra neaprašyta Gonatidae šeimos rūšis. Nepriklausomai nuo to, ar mokslininkų iškelta hipotezė pasitvirtins, ar ne, ši kalmarė motina investavo daugiau, nei daugelis norėtų investuoti į vaikų auginimą.
„Jaunikliai pareikalauja daug kalmaro patelės jėgų. Nešiodama kiaušinius ji nesimaitina ir galiausiai miršta, vos tik jaunikliai išsirita“, – paaiškino pagrindinis tyrimo autorius Henkas-Janas Hovingas. Tyrėjų teigimu, kalmaro jauniklių išsiritimas gali užtrukti net iki ketverių metų, o tai gana ilgas laiko tarpas be maisto.
„Tačiau kalmaro patelės auka padidina tikimybę, kad jos palikuonys išgyvens, – sakė H. J. Hovingas. – Tai tik vienas iš daugybės nuostabių prisitaikymo būdų, galinčių padėti galvakojams išgyventi jūros gelmėse.“
„Kalmarai atlieka svarbų vaidmenį vandenyne – jie yra nuožmūs plėšrūnai ir gyvybiškai svarbus maisto šaltinis daugeliui gyvūnų, net ir žmonėms, tačiau mums dar daug ką reikia sužinoti apie giliai jūroje gyvenančius kalmarus. Pažangūs povandeniniai robotai padeda mums geriau pažinti giliavandenių kalmarų gyvenimą ir atskleidžia naujos įdomios informacijos apie jų biologiją ir elgseną. Kiekvienas naujas stebėjimas – tai dar viena dėlionės dalis“, – sakė H. J. Hovingas.
Tyrimas https://esajournals.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/ecy.4319
