„Nėra vieno geno, kuris nulems žmogaus ilgaamžiškumą“, – tvirtina dr. Miglė Tomkuvienė. LRT RADIJO laidoje „Šviesi ateitis“ Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkė kartu su šeimos gydytoja Agne Misiūte dalijasi įžvalgomis apie ilgaamžiškumo bei senėjimo procesus.
Skirtingi senėjimo apibrėžimai
Anot dr. M. Tomkuvienės – visais laikais įvairūs mokslininkai, gydytojai, filosofai ir net astronomai domėjosi žmogaus gyvenimo trukme ir būdais ją valdyti. Šeimos gydytoja Agnė Misiūtė papildo sakydama, kad dabartiniame amžiuje nauja susidomėjimo ilgaamžiškumu banga kilo dėl mokslo pažangos ir pailgėjusios vidutinės žmogaus gyvenimo trukmės.
„Senėjimo stabdymas paskutinį šimtmetį yra aktualesnis dėl to, kad anksčiau svarbesnis buvo išgyvenimo faktorius – kaip išgyventi, kaip nesirgti, kaip padaryti, kad išgyventų kūdikis ar jį gimdžiusi mama – dėl to atsirado vakcinos, antibiotikai. Po truputį ateina žinios, kaip apgudrauti laiką (...). Tuo labiau, kad ir pats žmogus gyvena ilgiau, reikia žinoti, kaip jo gyvenimą padaryti kokybiškesniu“, – sako A. Misiūtė.
Gydytoja priduria, kad dėl tam tikrų savybių senėjimą mokslininkai kartais vadina ne tik savaiminiu žmogaus vystymosi procesu, tačiau ir liga.
„Kaip ir kiekviena liga, taip ir senėjimas, turi specifinių bruožų. Tai yra raumenų silpnėjimas, prastėjančios kognityvinės funkcijos, dažnos ligos, demencija. Kadangi visa tai yra siejama su vienu faktoriumi, tai yra su senėjimu, manoma, kad jį galima priskirti ligai. Ieškoti ligos gydymo yra įdomiau, nei ieškoti natūralaus proceso gydymo“, – aiškina gydytoja.
VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė antrina, kad tikslus senėjimo proceso apibrėžimas yra diskusinio tipo, tačiau bet kuriuo atveju – mokslininkai yra linkę ieškoti būdų, kaip jį suvaldyti.
„Senėjimą galime vadinti liga, galime vadinti natūraliu procesu, klausimas – ar mes norime tai keisti, ar mes tai paliekame savieigai. Mokslininkai ir žmonija bando į šį klausimą atsakyti, mokslininkai vis dėlto linksta link proceso valdymo“, – priduria dr. M. Tomkuvienė.
Ilgaamžiškumas – genetika, ar sveikas gyvenimo būdas?
Vienas iš ilgaamžiškumo raktų slypi žmogaus genuose, tačiau dr. M. Tomkuvienė teigia, kad vieno geno, kuris nulemtų žmogaus ilgaamžiškumą, nėra.
„Genų nustatymui yra naudojama ilgai išgyvenusių žmonių imtis. Dažniausiai tai 100 metų perkopę žmonės, yra tiriamas jų genomas ir lyginamas su kontrolinės grupės genomu. Iš tokios duomenų imties yra analizuojami atskiri genai, kurie turi didesnę tikimybę padaryti, kad žmogus išgyventų ilgiau. Nėra atrasta vieno geno, kuris galėtų nulemti ilgaamžiškumą, yra genų kombinacijos, tačiau ne apie visus genus žinome viską – tai ateities darbas“, – priduria ji.
Pirmiausia senėjimo procesus sulėtinti gali pats žmogus, ne gydytojas ir ne medikamentai.
– A. Misiūtė
Nagrinėjant senėjimo procesus molekuliniu lygmeniu, anot dr. M. Tomkuvienės, yra išskiriama 12 pagrindinių procesų, iš kurių beveik visi pasireiškia ląstelių, dalyvaujančių organizmo palaikymo procesuose, pažeidimais.
„Molekuliniame procese, mes išskiriame tokius senėjimo procesus, kaip: genų pažeidimai, epigenetinių procesų pažeidimai, baltymų pažeidimai, mitochondrijų pažeidimai ir pan. Dar yra ir mikrobiotos pažeidimai – tai naujas punktas. Senstant svarbu išlaikyti ne tik savo, bet ir mikrobiotos ląsteles: vienaląsčius grybus, bakterijas, virusus“, – sako ji.
Šeimos gydytoja prideda sakydama, kad svarbi ne tik genetika, tačiau ir kasdieniai gyvenimo įpročiai: mityba, streso lygis, kasdienis režimas. Anot jos – pirmiausia senėjimo procesus sulėtinti gali pats žmogus, ne gydytojas ir ne medikamentai.
„Dažniausiai žmonės, kurie tikisi gyventi ilgai ir laimingai, mano, kad kažkas tai padarys už juos. Yra išimčių, tačiau dauguma pacientų turi lūkesčių, kad vienas tyrimas, viena piliulė ar vienas gydytojas išspręs visus sunkumus. Pagrindinė piliulė – atsakomybės piliulė už savo sveikatą ir pasirinkimus, ji karti, tačiau tik žmogaus pasirinkimai nulemia jo senėjimo procesą. Atsigerti vandens, pailsėti, prioretizuoti savo laiką, atsakingai valgyti – tai turi būti rutina (...). Sakau paprastus dalykus, kurie atrodo savaime suprantami, tačiau pasidarykite tyrimus ir pasitikrinkite, ar įgyvendinate bent šiuos kriterijus“, – teigia ji.
Anot dr. M. Tomkuvienės, rūpintis sveikata galima pradėti laiku pastebint veiksnius, kurie gali silpninti organizmo veiklą, ir juos pašalinant.
„Tai tam tikras kompleksinis procesas, viskas yra susiję. Senėjimo procesą mes galime stebėti, kaip tam tikrų procesų pažaidą, kurią mūsų procesas nuolat taiso. Aplinka mus gadino, o mūsų organizmas bando atsistatyti. Turime stebėti, kaip galime sumažinti tą pažeidimų kiekį, ar galime atsisakyti žalingų įpročių“, – priduria VU GMC mokslininkė dr. M. Tomkuvienė.
Biologinis amžius
Anot dr. M. Tomkuvienės, žmogaus senėjimo procesus simbolizuoja ne chronologinis, tačiau biologinis žmogaus amžius. Būtent jis parodo, kiek metų yra žmogaus vidiniams organams.
„Biologinis amžius nuo chronologinio skiriasi savo skaičiavimo ypatumais. Chronologinį amžių mes skaičiuojame nuo savo gimimo dienos, biologinis amžius yra skaičiuojamas pagal tai, kaip organai yra išsilaikę – geriau ar blogiau už būdingą vidurkį (...). Vieno būdo apskaičiuoti biologinį amžių nėra, nes mes galime matuoti jį skirtingais aspektais. Pavyzdžiui, nuo organizmo makro funkcijų – raumenų jėgos, iki molekulinių funkcijų – DNR modifikacijų“, – sako dr. M. Tomkuvienė.
Gydytoja A. Misiūtė priduria, kad pacientai dažnai nesupranta, kaip biologinis amžius gali turėti įtakos chronologiniam amžiui – paspartinti arba sulėtinti žmogaus senėjimo procesus.
„Pastebėjau, kad tol, kol žmogus nepastebi ekrane pasirodžiusio skaičiaus, nesupranta arba neįvertina savęs – pro duris vos pralendantis jo pilvukas gali nulemti riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Pastebiu ir kitą tendenciją – jauni žmonės kartais ateina ir skundžiasi tokiais dalykais, kurių neakcentuoja vyresni žmonės, jie dažnai akcentuoja tai, kad neturi energijos“, – teigia A. Misiūtė.
Kad galėtume reikšmingai pakeisti žmogaus gyvenimo ribą, turi pasirodyti ypatingos technologijos, (...) tačiau dabar neverta piešti fantastinio scenarijaus.
– M. Tomkuvienė
Antrindama šeimos gydytojai, dr. M. Tomkuvienė sako, kad ateinančius dešimt metų sveikata teks rūpintis patiems. Be to, nepaisant mokslininkų prognozių, tikėtis stebuklų ilgaamžiškumo mokslo srityje greičiausiu metu yra neverta.
„Manau, kad daug senėjimo aspektų yra mūsų rankose. Kaip mokslininkai skaičiuoja – 10–20 proc. senatvinių ligų priklauso nuo genų, o visa kita priklauso nuo to, kaip nugyvenome savo gyvenimą. Aš esu už tai, kad žmonės norėtų savo gyvenimą nugyventi ilgiau ir svarbiausia – sveikiau.
Judėjimas [ilgaamžiškumo] man atrodo pozityvus. Tačiau dabar šis burbulas stipriai išpūstas, todėl iš mokslo ir gydytojų yra tikimąsi per daug – ateisi, pasidarysi tyrimą ir gyvensi be galo (...). Manau, kad kol kas sakyti, jog gyvensime, kiek norėsime, negalime. Visi gyvi organizmai sensta ir miršta (...).
Kad galėtume reikšmingai pakeisti žmogaus gyvenimo ribą, turi pasirodyti ypatingos technologijos, gali būti, kad su dirbtinio intelekto banga, ateityje turėsime tokių išradimų, kurie padėtų atstatyti dvyliką senėjimo mechanizmų, tačiau dabar neverta piešti fantastinio scenarijaus“, – sako mokslininkė Miglė Tomkuvienė.
Anot šeimos gydytojos – kol pažangiosios technologijos negali pasiūlyti geresnių būdų kovoti su senėjimo procesais, tai padaryti gali kiekvienas, leisdamas savo organizmui atsistatyti ir atsikratydamas žalingų įpročių, kurie gali kliudyti jo sveikatai.
„Šis judėjimas skatina žmones domėtis (...). Kai mes pradedame spręsti šaknines problemas, kūnas turi resursų tvarkytis su kitomis problemomis, tačiau pagrindinė sąmoningo žmogaus vertybė, kol neatėjo itin pažangios technologijos, yra pašalinti visas priežastis, kurios sukelia ligas, pašalinti kliūtis, kurios trukdo organizmui atsistatyti“, – priduria gydytoja Agnė Misiūtė.
Parengė Emilija Balcerytė
Plačiau LRT KLASIKOS laidoje „Šviesi ateitis“.
