„Dėl greito gyvenimo būdo sumažėjo Vakarų pasaulio gyventojų mikrobiotos įvairovė“, – tvirtina Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkas dr. Aurelijus Burokas. Anot jo, tai gali turėti ilgalaikį poveikį, pavyzdžiui, lemti didėjantį diabeto ar autizmo diagnozių skaičių.
Mikrobiotos reikšmė
Mokslininkai žarnyno mikrobiotą apibrėžia, kaip mikroorganizmų grupę, gyvenančią visuose daugialąsčiuose organizmuose. Dr. A. Burokas teigia, kad pagrindinės jos funkcijos yra prisidėti prie stipraus imuniteto palaikymo ir virškinimo.
„Mikrobiota lengvina maisto virškinimą, ji gamina daugelį B grupės vitaminų (...) Mikrobiota padeda turėti imuninę sistemą, kuri kovoja su patogeninėmis bakterijomis“, – LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ įžvalgomis dalijasi neuromokslininkas.
Tačiau kiekvieno daugialąsčio organizmo, taip pat ir žmogaus, mikrobiota skiriasi – tai lemia gyvenimo būdo ypatumai.
„Yra tyrimų, kurie parodė, kad žmonių mikrobiotos gali skirtis 80–90 proc. Jeigu žiūrėsime į savo genomą, įdomu tai, kad kiekvieno mikrobiota išlieka unikali. Dažniausiai skirtumus galime paaiškinti skirtingais mitybos įpročiais, gyvenimo būdu (...) Taip pat mikrobiotą galima keisti – tai nėra lengva, kadangi jau susiformavusi mikrobiota yra nusistovėjusi“, – priduria jis.
Dr. A. Burokas tvirtina, kad dėl greito gyvenimo būdo Vakarų pasaulio gyventojai palaipsniui prarado reikšmingą dalį jų organizmo bakterijų. Anot neuromokslininko, dėl to galimai didėja autizmo ir cukrinio diabeto atvejų skaičius.
„Mokslininkai pastebėjo, kad dėl Vakarietiško gyvenimo būdo: vartojamų antibiotikų, nepilnavertės mitybos, streso, sterilaus gyvenimo, žmogaus [Vakarų šalyse gyvenančio] mikrobiota daug skurdesnė nei Afrikoje ar Pietų Amerikoje gyvenančio žmogaus. (...) Yra tyrimų, kurie bando išsiaiškinti, ko mes netekome ir kaip tai atkurti. (...) Netekimas yra siejamas su diabeto banga, alergijomis, autizmo atvejų didėjimu“, – teigia dr. A. Burokas.
Kaip mikrobiota veikia?
Dr. A. Burokas teigia, kad pastaruoju metu daugėja mokslinių tyrimų, siekiančių išsiaiškinti kaip veikia žmogaus mikrobiota ir joje gyvenančios bakterijos.
„Susidomėjimas mikrobiotos įtaka žmogui padidėjo. Atliekami tyrimai, kuriais bandoma nustatyti mikrobiotos įtaką, kiek ji turi reikšmės, kiek ją galima moduliuoti. Bandoma suprasti, kad svarbu ne pati bakterija, o kaip ji veikia vienoje ir kitoje aplinkoje“, – tvirtina dr. A. Burokas.
Ar. A. Burokas teigia, kad norint pagerinti mikrobiotos veiklą užtenka laikytis subalansuoto kasdienio režimo.
„Mikrobiotai padėti yra naudojami tie patys būdai, kurie būdingi ir bendrai savijautai palaikyti – geras miego režimas, pilnavertė mityba, fizinis aktyvumas. Padėdami mikrobiotai, mes padedame sau“, – sako jis.
Neuromokslininkas priduria, kad organizmo mikrobiota gali pagerinti bendrą organizmo būklę ir prisidėti prie greitesnio gijimo proceso.
„Nesakau, kad tai yra panacėja, tačiau tai gali padėti, ypatingai atliekant imunoterapijas – gydant vėžį. Imunoterapijų efektyvumas koreliuoja su mikrobiota, dėl tam tikrų mikrobiotinių bakterijų, gydymo efektyvumą galima padidinti. (...) Net antidepresantų efektyvumas gali priklausyti nuo organizmo mikrobiotos“ , – priduria neuromokslininkas.
Mikrobiota lemia sportinius rezultatus ir atsaką į stresą
Anot dr. A. Buroko, viename iš mikrobiotą nagrinėjančių tyrimų buvo nustatyta, kad egzistuoja bakterija, kuri gali padidinti sportinius rezultatus – ji suvartoja pieno rūgštį ir suteikia raumenims papildomos energijos.
„Buvo atliktas tyrimas kurio metu lyginamos maratonus bėgiojančių ir nesportuojančių žmonių mikrobiotos. Mokslininkai atkreipė dėmesį į konkrečiai vieną bakteriją – žmonės, bėgantys maratonus jos turi keturis kartus daugiau. Buvo atliktas eksperimentas su pelėmis, kurio metu pastebėta, kad joms davus tų pačių bakterijų, pelės bėga tris kartus daugiau (...) žmonės, kurie turi šių bakterijų daugiau laiko praleidžia sporto klube“, – priduria neuromokslinikas.
Tačiau kalbant apie mikrobiotą svarbios yra ne tik bakterijos. Dr. A. Burokas atliko tyrimą, kurio metu pastebėta, kad virusai žarnyne gali turėti teigiamą poveikį reguliuojant reakcijas į stresą. Jis publikuotas prestižiniame „Nature Mikrobiology“ žurnale.
„Idėja buvo pasižiūrėti, kaip ilgalaikis stresas moduliuoja pelės mikrobiotą. Pastebėjome, kad keičiasi jos sudėtis. Norėjome įvertinti, kaip keičiasi virusinė sudėtis – dažnai mikrobiotą norime pagerinti pridedame bakterijų, tačiau pastebėjome, mikrobiotoje yra virusų, kurie nužudo tas bakterijas. (...) Pastebėjome, kad perkėlus virusus iš streso nepatyrusių pelių mikrobiotos į stresą patyrusias peles – jų streso lygis sumažėjo“, – priduria dr. A. Burokas.
Parengė Emilija Balcerytė
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Minties eksperimentai“ įraše.
