Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Jūratės Skerniškytės ir kolegų iš Sorbonos ir Strasbūro universitetų straipsnis publikutoas prestižiniame „Nature Reviews Gastroenterology & Hepatology“ žurnale. Jame mokslininkai apžvelgia naujausius tyrimus, analizuojančius, kaip žmogaus žarnyno mikroorganizmų sąveikos su neutrofilais sutrikimai gali lemti žarnyno lygų, tokių kaip opinis kolitas ir Krono liga, išsivystymo, skelbia VU GMC.
Neutrofilai – tai trumpai gyvuojančios įgimto imuniteto ląstelės, kurios nuolat cirkuliuoja kraujyje ir „patruliuoja“ po audinius, ieškodamos naujų infekcijos židinių.
Žarnyne neutrofilai nuolat sąveikauja su ten gyvenančiomis bakterijomis ir tokiu būdu tikrina, ar nėra pažeistas balansas tarp skirtingų mikroorganizmų rūšių. Pažeidus šį balansą neutrofilai reaguoja, išskiria prouždegiminius signalus ir galiausiai gali sukelti lėtinį audinio uždegimą.
Nors lėtinių uždegiminių žarnyno ligų dažnis auga, vis dar yra mažai suprasta apie šio spektro ligų patogenezę.
Dr. J. Skerniškytės ir kolegų publikacijoje apžvelgti tyrimai, kurių metu mokslininkai analizavo kaip neutrofilai gali daryti įtaką žarnyno mikroorganizmų sudėčiai ir atvirkščiai – kaip mikrobiota aktyvuoja ar slopina neutrofilų funkcionavimą uždegiminių žarnyno ligų atveju.
Nors neutrofilai yra vienos iš pirmųjų imuniteto ląstelių, kurios reaguoja į infekciją, deja, šių ląstelių molekuliniai tyrimai yra ypač sudėtingi, dėl jų trumpo gyvavimo laiko ir didelio jautrumo įvairiems stimulams.
Šis straipsnis siekia atkreipti dėmesį į neutrofilų ir žarnyno mikrobiotos sąveikos tyrimų būtinumą naujų gydymo strategijų kūrime.
