Vasario 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2023 metų LMP laureatais. Skirtos septynios premijos, skelbia LMA.
- Humanitarinių mokslų srityje premiją pelnė dr. Mindaugas Paknys už darbų ciklą „Pažaislio vienuolyno ir kamaldulių vienuolijos tyrimai (17–19 a.)“.
Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. M. Paknio darbų cikle orientuojamasi į du svarbius vienuolyno aspektus. Akcentuoti Pažaislio architektūriniai novatoriški sumanymai, nuosekliai atskleista ne tik Pažaislio vienuolyno statybų eiga, bet ir paskelbti su statybomis bei dekoravimu susiję istoriniai dokumentai. Taip pat atlikti ne mažiau svarbūs paties vienuolyno bei vienuolių istorijos tyrimai.
Tyrinėti istorijos šaltiniai leido atskleisti kamaldulių vienuolių Pažaislyje gyvenimą ir vienuolyno istoriją, suprasti pirmųjų Pažaislio vienuolyno šeimininkų, gyvenusių ir besitvarkiusių čia nuo 17 a. antros pusės iki 19 a. pirmos pusės, tradicijas, papročius, liturgiją, kasdienybę.
- Socialinių mokslų srityje įvertintas dr. Evaldas Kazlauskas už darbų ciklą „Psichologinio streso moksliniai tyrimai: stresinių sutrikimų diagnostika, paplitimas, įveika ir psichologinių intervencijų veiksmingumas“.
Psichologijos prof. dr. E. Kazlausko mokslo darbų cikle analizuojamas Lietuvos gyventojų stresorių, psichologinių traumų, stresinių sutrikimų paplitimas, su stresu ir traumomis susijusių sunkumų atpažinimo bei veiksmingos psichologinės pagalbos galimybės ir iššūkiai.
Šis ciklas yra reikšmingas indėlis į Lietuvos ir tarptautinius psichologinio streso ir psichotraumatologijos mokslinius tyrimus. Jis turi didelę taikomąją vertę tobulinant psichologinę pagalbą asmenims, patiriantiems su stresu ir traumomis susijusius psichologinius sunkumus.
- Gamtos mokslų srities laureatais tapo dr. Jūras Banys, dr. Mantas Šimėnas, dr. Jan Macutkevič, dr. Šarūnas Svirskas, dr. Sergejus Balčiūnas, dr. Vidmantas Kalendra, dr. Robertas Grigalaitis už darbų ciklą „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija“ ir dr. Arūnas Jagminas už darbų ciklą „Paklausių nanodarinių formavimo, charakterizavimo ir taikymų tyrimai“.
Prof. habil. dr. J. Banio ir kolegų mokslo darbų ciklas skirtas inovatyvių funkcinių medžiagų tyrimams. Šios medžiagos naudojamos pažangiose pramonės srityse, medicinoje ir kitur.
Mikrobangų spektroskopijos tyrimų metodų visuma leidžia visapusiškai išsiaiškinti tokių medžiagų makroskopinį dielektrinį atsaką plačiame dažnių intervale, o pasitelkus papildomus elektronų paramagnetinio rezonanso tyrimus galima tirti mikroskopinius reiškinius, nulemiančius unikalias šių medžiagų savybes.
Europos Komisijos nanomokslų eksperto dr. A. Jagmino darbų cikle apibendrinti tyrimų rezultatai, gauti 2008–2022 m. Rasti įvairių metalų, puslaidininkių ir hibridinių nanodarinių bei jų tvarkių kolonijų, pasižyminčių naujomis savybėmis, elektrocheminės, terminės ar hidroterminės sintezės būdai.
- Medicinos ir sveikatos mokslų srityse dr. Laura Malinauskienė ir dr. Rūta Dubakienė įvertintos už darbų ciklą „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų“ bei dr. Kęstutis Ručinskas, dr. Vilius Janušauskas, dr. Robertas Stasys Samalavičius, dr. Pranas Šerpytis už darbų ciklą „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas“.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorių R. Dubakienės ir L. Malinauskienės mokslo darbų ciklas skirtas maisto ir cheminės alergijos tyrimams ir nagrinėja jų išsivystymo priežastis bei prielaidas nuo kūdikystės iki suaugusiojo gyvenimo.
Vykdant šį darbą suformuota ir ištyrinėta Lietuvos alergiškų naujagimių kohorta pagal Europos Sąjungos 6 Bendrosios programos maisto alergijos projektą „EuroPrevall“. Gauti originalūs duomenys parodė, kad maisto alergija Lietuvoje pasireiškia iki 17 proc. visų kūdikių, o alergija maistui serga 5,6 proc. vaikų. Įrodyta, kad Lietuvos vaikai dažniausiai įsijautrina pienui ir kiaušiniui, rečiau kviečiams, žemės riešutams, sojai. Išsamiai ištirtos aplinkos, mitybos bei kitos priežastys, lemiančios maisto alergijos išsivystymą, alergijos maistui rizikos veiksniai, įvertinti maisto alergijos diagnostikos būdai ir imunologiniai nustatymo metodai.
VU Medicinos fakulteto prof. dr. Kęstučio Ručinsko ir kolegų mokslo darbų ciklas atliktas 2008–2022 metais, nagrinėja pačių sunkiausių ligonių, sergančių širdies nepakankamumu, gydymą pažangiausiomis mechaninėmis trumpalaikėmis ar ilgalaikėmis pagalbinėmis mechaninėmis kraujotakos palaikymo priemonėmis.
- Technologijos mokslų srityje apdovanotas Antanas Žilinskas už darbų ciklą „Inovatyvūs algoritmai sudėtingiems globalios optimizacijos uždaviniams“.
Esminis naujai kuriamų technologijų bei inžinerinių įrenginių pranašumas yra jų efektyvumas, pvz., šiuo metu ypač aktualus energetinis efektyvumas. Siekiant užtikrinti maksimalų efektyvumą, tenka spręsti optimizavimo uždavinius, kurie dažnai būna daugiaekstremalūs, daugiakriteriai, reikalauja daug kompiuterinių išteklių ir todėl sunkiai sprendžiami. Plačiai prieinami optimizacijos algoritmai tokiems uždaviniams netinka. Racionali daugiaekstremalių uždavinių globalaus optimumo paieška neįmanoma be adekvačios teorijos. Mokslo darbų ciklo „Inovatyvūs algoritmai sudėtingiems globalios optimizacijos uždaviniams“ autorius prof. habil. dr. A. Žilinskas sukūrė originalią vieno ir daugelio kriterijų globalios optimizacijos teoriją. Remiantis pasiūlyta teorija sukurti algoritmai ir juos realizuojanti programinė įranga.
Lietuvos mokslo premija yra lygi 780 bazinių socialinių išmokų dydžių (42900 eurų).
LMP laureatų pagerbimo ceremonija bus tiesiogiai transliuojama kovo 5 d. nuo 13 val. per LRT Plius kanalą.
