„Kai kurie apokaliptiniai scenarijai gali išsipildyti, mes matėme COVID-19 pandemijos atvejį“ – taip sako prof. dr. Eglė Lastauskienė. Gyvybės mokslų centro mikrobiologė įsitikusi, jog filmų bei serialų scenarijai, vaizduojantys vaikščiojančius negyvėlius, didelių šansų atsikartoti realybėje neturi. Jai antrina ir Gamtos tyrimo centro, Šivickio parazitologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vaidas Palinauskas – tam, kad žmogaus kūne apsigyventų parazitas, kuris galėtų paveikti jo laisvą valią, prireiktų milijono metų.
„Vieni parazitai gali keisti savo šeimininko elgesį, kiti – jo nekeičia. Tai priklauso nuo įvairių faktorių: parazito genetikos, šeimininko genetikos, aplinkos faktorių ir [parazito] gyvybinio ciklo“, – sako dr. V. Palinauskas.
Parazitai (ne)gali keisti žmogaus elgsenos
Mikrobiologė prof. dr. E. Lastauskienė sako, jog egzistuoja nekenksmingų parazitų (organizmų, kurie gyvena ir minta kitame organizme), kurie gyvena kiekvieno žmogaus kūne ir padeda jam efektyviai vykdyti išgyvenimui reikalingus procesus. Parazitų, kurie užvaldo žmonių kūnus ir pakeičia jų elgesį, realiame gyvenime bijoti nereikėtų – tokiems organizmams būtų sunku išlikti dėl riboto resursų kiekio.
„Elgesio keitimas reikalauja papildomų faktorių, jam [parazitui] reikia naudoti savo resursus. Mikroorganizmai apskaičiuoja tai. Tačiau mūsų elgsena manipuliuoja daug mikroorganizmų.
Mūsų mikrobiota daro tą patį, ji stengiasi palaikyti balansą – palaikyti homeostazę šeimininko organizme. Jeigu ilgai gyvename streso sąlygomis, ji išskiria medžiagas, kurios mažina streso lygį. Jeigu atsiranda užkrėtimas, mūsų mikroorganizmai kovoja su užkrėtimu, stengiasi bloguosius mikroorganizmus pašalinti. Tokių pavyzdžių yra begalės“, – priduria prof. dr. E. Lastauskienė.
Nors mokslininkai įsitikinę, jog parazitams sunku įsitvirtinti žmogaus kūne ir stipriai keisti jo elgseną, Europoje egzistuoja pirmuonis, vadinamas toksoplazma, kuris geba daryti įtaką kai kurių žinduolių, o retais atvejais ir žmonių, elgsenai.
„Yra parazitas, kuris sukelia toksoplazmozę (ligą, kurią sukelia parazitas toksoplazma – LRT), ji paplitusi Europoje. Šis parazitas keičia elgseną. Yra atlikti tyrimai su graužikais, kurie parodė, jog po to, kai jų organizmuose apsigyvena šis parazitas, jie nebebijo kačių šlapimo kvapo, katėms tampa lengviau juos pagauti ir tuomet katės tampa parazito galutinėmis šeimininkėmis.
Su žmonėmis taip pat – yra mokslinių tyrimų, kurie parodė, jog šiam parazitui apsigyvenus jų kūne, jie tampa agresyvesni, linkę rizikuoti, patekti į avarijas. Todėl mūsų manymas, kad veikiame laisva valia yra didelis klaustukas“, – įžvalgomis dalijasi dr. V. Palinauskas.
COVID-19 pandemija ir apokalipsė turi panašumų
Gyvybės mokslų centro mikrobiologė E. Lastauskienė tvirtina, jog šių laikų apokalipse iš dalies galėtume pavadinti COVID-19 pandemiją. Pasak jos, mąstyti, kad žmonės viskam atsparūs ir saugūs, būtų neprotinga.
„Kai kurie apokaliptiniai scenarijai gali išsipildyti, mes matėme COVID-19 pandemijos atvejį. Galvoti, kad sėdime saugūs ir nieko mums nenutiks, negalima. Pavyzdžiui, atsirastų mikroorganizmas, kuris išjungia adrenalino sintezę mūsų kūne – sustotų visas organizmas“, – sako ekspertė.
Nors kitų parazitų įsitvirtinimą žmogaus kūne abu ekspertai vertina, kaip beveik neįmanomą scenarijų, virusų paplitimas anot jų – galėtų būti daug paprastesnis ir labiau tikėtinas procesas.
„Virusų sistema daug paprastesnė. Yra daug literatūros, kurioje rašoma, jog didėjant žmonių skaičiui, daugės ir pandemijų, atsiras ir [virusų] šokinėjimas nuo gyvūno ant žmogaus.
Su kitais parazitais yra daug sudėtingiau, ryšiai išsivysto per milijonus metų. Parazitas negali taip greitai peršokti iš skruzdėlės į žmogaus smegenis ir veikti taip pat greitai. Iš kitos pusės – maliarija per metus užsikrečia 250 milijonų žmonių, tai yra didžiulis skaičius žmonių, tačiau esame su tuo susigyvenę“, – sako dr. V. Palinauskas.
2023 metais pasaulio žiniasklaidą apskriejo pasakojimas apie Indijoje gyvenantį augalų grybelio tyrinėtoją, kurį infekavo augalo grybelis. Grybelis egzistuoja ir Lietuvoje, jis atpažįstamas kaip purpurinė plutpintė. Nors grybelis yra prisitaikęs infekuoti tik žemos temperatūros organizmus, buvo išsiaiškinta, jog simptomai, kuriuos jautė tyrinėtojas, pasireiškė būtent dėl augalinio grybelio.
„Grybeliai yra įdomūs padarai. (...) Grybelių vystymuisi yra svarbi šeimininko imuninė būsena ir konkurentų buvimas. Jeigu nusilpsta imuninė sistema – tai [grybelio sukelta liga] gali išsivystyti.
Kalbant apie indų tyrėjo atvejį – grybelis susirado tinkamą nišą, gali būti žaizdą, kurioje sugebėjo suformuoti cistą ir tokiame apvalkale sėkmingai dauginosi“, – pasakoja mikrobiologė.
Dr. V. Palinauskas prideda, jog daugelį parazitų žmogaus organizmas yra prisitaikęs sunaikinti.
„Yra paukščių maliarijos rūšių, kurios gali užkrėsti tik vieną rūšį paukščių, yra rūšių, kurios gali užkrėsti 500 skirtingų paukščių, visa tai vystosi evoliucijos eigoje. Mes nuolatos esame atakuojami įvairių parazitų, ir įkandus uodui, kuris galbūt turi maliarija užkrėsto paukščio kraujo, tas parazitas mūsų organizme yra iškart sunaikinamas“, – teigia jis.
Jeigu virusai paveiktų visas smegenų ląsteles, organas virstų balute
Mikrobiologė prof. dr. E. Lastauskienė sako, jog Lietuvos klimatas palyginti palankus lėtesniam virusų plitimui dėl besikeičiančių metų laikų ir žemesnės temperatūros. Tačiau ji priduria, jog virusai gali plisti ir tokiomis sąlygomis.
„Visi gyvi objektai vasarą yra aktyvesni. Temperatūrai kylant gali prasidėti apokaliptiniai scenarijai, bet tada kalbėtume apie virusus. Jie tobulai pritaikyti infektuoti didelį ląstelių kiekį iš karto. Tiek bakterijos, tiek parazitai neužpuola viso organizmo. (...) Greitas plitimas gali būti siejamas su virusais.
Virusas, užkrėtęs ląsteles, turėtų jų nežudyti, jeigu jis užpuls smegenis, sterilizuos visas ląsteles – pavers jas į košę, tai vaikščiojančių zombių neturėsime, turėsime balutes“, – teigia ji.
Mokslo darbuotojas dr. V. Palinauskas neigia apokaliptinio scenarijaus galimybes. Jis šmaikščiai sako, jog tam, kad parazitai apsigyventų žmogaus organizme ir pradėtų keisti jo elgseną, kartu su pačiais parazitais reikėtų pagyventi ne mažiau keleto milijono metų.
„Toks scenarijus galimas tik su virusais. Tam, kad parazitai prisitaikytų ir keistų elgseną, tektų pagyventi keletą milijonų metų kartu. Žmonės yra socialinės būtybės, jeigu jis [žmogus] pradės keistai elgtis – bus eliminuotas iš visuomenės. Taip vyksta ir su skruzdėlėmis, jos stengiasi neišsiskirti. Tai yra sudėtingi dalykai, kurie gali išsivystyti per ilgą laiko tarpą“, – priduria ji.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Minties eksperimentai“ įraše.
Parengė Emilija Balcerytė
