Mokslininkai jau seniai atrado ryšį tarp žarnyno ir smegenų. Mikrobiota netgi vadinama „antrosiomis smegenimis“, nes šie mikroorganizmai turi didelės įtakos mūsų savijautai ir nervų sistemai. Deja, šiandien dėl mitybos ir kitų veiksnių mikrobiotos įvairovė nyksta, bet sveiką žarnyno bakterijų balansą gali padėti palaikyti gerosios bakterijos – probiotikai. Visgi, daugiau nei prieš dešimtmetį pradėta kalbėti apie dar vieną probiotikų teikiamą naudą – pagalbą žmogaus emocinei sveikatai.
Nauja papildų rūšis, vadinama psichobiotikais, turėtų padėti kovoti su nerimu ir depresija, o taip pat geriau pažinti autizmo spektro sutrikimus.
Pavartojus bakterijų, studentams sumažėjo stresas
Kaip LRT KLASIKAI aiškina Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojas dr. Aurelijus Burokas, psichobiotikais vadinamos „gerosios bakterijos, kurios, naudojamos tinkamais kiekiais, yra naudingos smegenų veiklai, psichinei sveikatai“.
Nors šis terminas mokslo pasaulyje pradėtas naudoti prieš maždaug 10 metų (jį sugalvojo airių mokslininkai), pasak dr. A. Buroko, kad žarnyno veikla tampriai susijusi su mūsų emocine būkle, žinota jau daug anksčiau.
„Tas supratimas, kad žarnyno funkcionavimas ir veikla yra svarbi ir mūsų emocinei būklei, turbūt tikrai nėra naujas. Pažiūrėkime vien į posakius, ypač anglų kalba: (...) „trust your gut“, „gut feeling“ (liet. nuojauta, tarsi kylanti iš žarnyno), sakoma, kad žmonėms, kai susijaudina, drugeliai pilve skraido. Tai tą žmonės jau seniai jautė net ir be mokslo.
Gal problema buvo mokslo, kad tyrinėjimų pradžioje (...) mes susikoncentravome į organus ir tik į juos. Gal trūko to holistinio požiūrio, kuris dabar ateina. Mes supratome jau, kaip veikia atskirai dalys, o dabar bandome suprasti, kaip ta sistema veikia bendrai“, – laidoje „Šviesi ateitis“ pasakoja biochemikas.
Šiuo metu Jungtinės Valstijos, Kanada ir kelios Europos šalys, įskaitant Airiją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Vokietiją, yra vienos iš labiausiai pažengusių psichobiotikų tyrimų srityje. Šiose šalyse yra įsteigti tyrimų centrai ir akademinės institucijos, užsiimančios žarnyno ir smegenų ašies bei psichobiotikų tyrimais.
Anot mokslininko A. Buroko, nustatyta, kad psichobiotikai gali padėti asmenims, kurių profesijos yra susijusios su padidėjusiu streso ar nerimo lygiu. Pavyzdžiui, 2018 m. paskelbtas tyrimas įrodė, kad probiotikų papildas sumažino medicinos studentų nerimo ir depresijos simptomus.
„Sesijos metu, kada medicinos studentai turėjo tikrai daug egzaminų ir streso lygis [buvo] didelis, mokslininkai tyrinėjo vieną bifido bakterijų kamieną. Vieniems [studentams] davė placebą, o kitiems – tas bakterijas. Paskui matavo jų streso atsaką, vertino jų streso hormonus, darė atminties testus.
Tie, kurie gavo ne placebą, o tas bakterijas, vartojo jas 4 savaites, jiems buvo sumažėjęs streso lygis, (...) jų atminties testo rezultatai buvo geresni“, – dėsto VU Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojas.
Pasak jo, daugėja ir kitokių įdomių tyrimų. Pavyzdžiui, kai kurie tyrėjai kelia hipotezę, kad nykstanti mikrobiota galbūt yra susijusi ir su autizmu.
„Tyrimai, daryti Jungtinėse Valstijose, parodo, kad vis dėlto mikrobiotos dėmuo yra svarbus autizmui. Atrodo, tai yra smegenų vystymosi sutrikimas, ir kaip ta mikrobiota galėtų paveikti? Bet reikia nepamiršti, kad dažnai tie pacientai turi ir virškinimo trakto sutrikimų. Vien tai atstačius jiems jau palengvėja savijauta.
Buvo [vykdomi] tyrimai su mikrobiotos perkėlimu tiems vaikams (turintiems autizmo spektro sutrikimą – LRT). Buvo dalis vaikų, kuriems po perkėlimo tikrai palengvėjo, netgi susilpnėjo autizmo simptomai po 2 metų darytuose tyrimuose“, – aiškina dr. A. Burokas.
Tos pačios bakterijos gali „elgtis“ skirtingai
Anot LRT KLASIKOS kalbinto biochemiko, vienas iš dabar kylančių didžiausių iššūkių mokslininkams – suvokti visą mechanizmą, kodėl vienokia ar kitokia mikrobiota daro įtaką mūsų organizmui. Kaip pabrėžia mokslininkas, tų pačių bakterijų poveikis žmogui gali būti skirtingas.
„Bakterijų buvimas, nebuvimas ar jų sumažėjimas dar neatsako, kas ten vyksta ir kodėl. Priklauso, ką tos bakterijos gamina, kokius produktus, metabolitus, kurie ir veikia mūsų organizmą.
Be to, skirtingoje aplinkoje bakterijos gali gaminti skirtingas medžiagas. Kaip turbūt ir žmonės – vienoje aplinkoje vienaip elgsis, kitoje kitaip. Tai gauti kažkokią bakteriją dar nereiškia, kad ji būtent mūsų žarnyne gamins metabolitus kaip pas kitą žmogų“, – pasakoja laidos „Šviesi ateitis“ svečias.
Kadangi tyrimų su psichobiotikais sritis ir toliau plečiasi, tikėtina, kad ateityje rinkoje bus vis daugiau produktų, sudėtyje turinčių psichobiotikų. Šiuo metu, pasak dr. A. Buroko, dauguma psichobiotinių produktų tiekiami kapsulėmis arba milteliais.
Visgi, sako mokslininkas, pagerinti mikrobiotos įvairovę galime ir patys, tiesiog svarbu vadovautis įprastais sveikos gyvensenos principais.
Specialistas pataria laikytis vadinamosios Viduržemio jūros dietos, kur mitybos pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, riešutai, sėklos, ypač tyras alyvuogių aliejus, žuvis, fermentuoti pieno produktai, o mėsos valgoma retai. Be mitybos, svarbus ir fizinis aktyvumas, reguliarus miego režimas.
„Pradeda vystytis ta mitybinė psichiatrija, į ką kurį laiką net labai skeptiškai buvo žiūrėta. (...) Vaistų vystymas smegenų ligoms, tai pačiai depresijai, labai sumažėja dėl šalutinio poveikio. Daugelis kompanijų išvis atsisakė vystyti tuos projektus. (...) Tad vienas būdas padėti žmonėms [yra] per mitybą“, – tikina VU Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojas.
Viso pokalbio klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Šviesi ateitis“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
