Neseniai Europos molekulinės biologijos organizacija (EMBO) paskelbė dešimt 2024 m. EMBO laboratorijų kūrimo dotacijų (angl. Installation Grant) laimėtojų. Tarp jų – ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Stephenas Knoxas Jonesas jaunesnysis. Tyrėjui dotacija suteikta projekto, susijusio su patikimų ir nuspėjamų genų redagavimo priemonių kūrimu, vykdymui.
EMBO dotacijos teikiamos tyrimų grupės vadovams trejus–penkerius metus. Gavėjui per metus skiriama 50 tūkst. eurų siekianti suma, be to, jis gali kreiptis dėl papildomo finansavimo iki 10 tūkst. eurų per metus. Dotacijos laimėtojai tampa dalimi EMBO jaunųjų tyrėjų tinklo, kurį sudaro daugiau kaip 600 dabartinių ir buvusių EMBO mokslininkų. Todėl EMBO dotacija suteikia ne tik finansinį pranašumą, bet ir ryšių mezgimo, mentorystės bei mokymų galimybes, taip pat – galimybę naudotis Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) Heidelberge, Vokietijoje, įrenginiais.
Šiais metais dotacija buvo skirta dešimčiai skirtingų šalių mokslininkų. Amerikietis S. Knoxas Jonesas tapo vieninteliu Lietuvoje dirbančiu mokslininku, 2023 m. laimėjusiu dotaciją.
Šiame projekte daugiausia dėmesio skiriama būdų, kaip patobulinti mūsų genų redagavimo technologijas, paieškai.
– Stephenas Knoxas Jonesas
– Sveikinu gavus EMBO dotaciją savo laboratorijos įkūrimui. Kaip jautėtės, kai apie tai sužinojote?
– Jaučiau susijaudinimo ir palengvėjimo mišinį – susijaudinimą, nes ši garbė man ir mano komandos nariams atveria didžiules galimybes, palengvėjimą, nes tai buvo paskutinė galimybė pateikti paraišką, kai vis dar atitinku dotacijos gavimo kriterijus.
– Su kokiais iššūkiais susidūrėte siekdamas gauti dotaciją?
– Pagrindinis iššūkis buvo tas, kad, kaip ir kitų dotacijų atveju, turėjau teikti paraiškas kelis kartus, kol buvau atrinktas. Kiekvieną kartą stengiausi, kad mano paraiška būtų stipresnė, todėl šiemet, kai sužinojau, kad dalyvausiu pokalbyje, jaučiausi puikiai net ankstyviausiame etape. Juk net ir pokalbio metu gaunu grįžtamąjį ryšį, kuris naudingas mano komandos tobulėjimui.
– EMBO laboratorijų kūrimo stipendija skiriama konkrečiam projektui. Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie savąjį?
– Atsižvelgiant į bendrą mano komandos mokslinių tyrimų temą, šiame projekte daugiausia dėmesio skiriama būdų, kaip patobulinti mūsų genų redagavimo technologijas, paieškai. Šis projektas išplės ir pagerins mūsų gebėjimą programuoti molekulines mašinas, įskaitant CRISPR-Cas fermentus, kurie naudojami genų redagavimui. Tai apima ir būdų, kaip redaguoti genus, kurių dabar negalime redaguoti, paiešką.
– Prieš metus jūs ir jūsų komanda iš Europos mokslinių tyrimų tarybos gavo 1,2 mln. eurų dotaciją. Kaip EMBO laboratorijų kūrimo dotacija padidins Jūsų laboratorijos galimybes? Ar šios lėšos skirtos esamiems tyrimams plėsti, ar naujoms kryptims tyrinėti?
– Visų pirma, ši dotacija finansuos naujo podoktorantūros tyrėjo prisijungimą prie mano komandos, todėl susidomėję tyrėjai būtinai turėtų su manimi susisiekti! EMBO laboratorijų kūrimo stipendija taip pat pagerins mano laboratorijos galimybes ir dalyvavimą EMBO jaunųjų tyrėjų tinkle, kuriame dirba daug pirmaujančių jaunųjų tyrėjų iš viso pasaulio. Veikla ir mainai tinkle padeda siekti karjeros ir mokslinio tobulėjimo ne tik man, bet ir visiems mano komandos nariams.
Šios programos lėšos yra lankstesnės nei kitų šaltinių. Planuoju jas panaudoti mūsų vykdomiems tyrimams plėsti ir naujoms kryptims tyrinėti, tačiau prireikus galėsiu jas nukreipti į perspektyviausias sritis, remdamasis žiniomis, kurias įgysime pradiniame etape. Tai reiškia, kad už kiekvieną gautą eurą galime sutelkti dėmesį į didžiausios vertės suteikimą mūsų bendruomenei.
– Ką patartumėte kitiems mokslininkams, svarstantiems galimybę teikti paraiškas EMBO stipendijoms gauti?
– EMBO dotacijos yra didžiulis turtas Jūsų komandai. Jos yra visas paketas – tinklai, renginiai, mokymai, mentorystė, finansavimas ir dar daugiau. EMBO dotacijomis siekiama stiprinti mokslinius tyrimus visame pasaulyje, todėl dažnai tikimasi, kad jų prašytojai praleis laiką įvairiose šalyse.
Jie [dotaciją skirianti komisija] tikisi, kad pareiškėjai bus stiprūs lyderiai, o ne tik mokslininkai, vykdantys stiprius projektus. Tai dar viena svarbi priežastis, dėl kurios baigę mokslus galite praleisti laiką įvairiose laboratorijose, ypač užsienyje. Kiekvienam pareiškėjui linkiu sėkmės teikiant paraiškas ir atliekant mokslinius tyrimus, džiaugiuosi galėdamas pasidalyti žiniomis, kurias įgijau per du paraiškų teikimo etapus.
– Laimėti stipendiją reiškia įsipareigojimą likti Lietuvoje ilgesnį laiką. Kas mūsų šalyje jus labiausiai žavi?
– Trys dalykai: puiki mokslinių tyrimų aplinka (ypač žmonės!), visuomenės gerovės prioritetas ir galimybė susipažinti su gamtos pasauliu!
– Paraiškų dotacijoms gauti teikimas reikalauja nemažai laiko, be to, tenka atlikti tyrimus vykdomiems projektams. Ar randate laiko laisvalaikiui? Kokia veikla geriausiai padeda atsipalaiduoti po darbo laboratorijoje?
– Be abejo! Mano laisvalaikio veikla padeda išlaikyti sveiką psichinę ir fizinę būklę, reikalingą aukšto lygio moksliniams tyrimams atlikti. Daugumą dienų pradedu nuo maždaug 15 minučių grojimo ir dainų rašymo, taip pat leidžiu laiką važinėdamas motociklu ir praktikuodamas akrojogą su šeima ir draugais.
Kalbėjosi Simona Šalčiūnaitė.
