LRT RADIJO laidoje „Minties eksperimentai“ Vilniaus universiteto neuromokslininkė prof. Valentina Vengelienė pasakoja apie didžiausią profesinį ir karjeros iššūkį – sukurti vaistą, padedantį kovoti su psichotropinių medžiagų priklausomybe. Pasak tyrėjos, pirmiausia svarbu grąžinti asmeninį kontrolės jausmą ir pažaboti impulsyvumą, kitu atveju – vaisto nuo alkoholizmo sukurti tiesiog nebus įmanoma.
Priklausomybė – elgesio kontrolės praradimas
„Vienas dalykas yra noras gerti ir gėrimas, kitas dalykas yra priklausomybė. Priklausomybė yra elgesio kontrolės praradimas, tai yra pasikeitęs elgesys, tai reiškia, tu nebekontroliuoji savęs – ar tau bus bloga, ar tave paliks artimieji, gal tu pats apsinuodysi, visa tai tampa nebesvarbu“, – įžvalgomis dalijasi ekspertė.
Prof. V. Vengelienė pabrėžia, jog kalbant apie priklausomybę ir kontrolės praradimą reikėtų atsisakyti galvojimo, jog į priklausomybes įnikę asmenys nepajėgia suprasti to, ką daro. Mokslininkė sako, jog supratimas yra, tačiau jame trūksta savikontrolės ir tai didžiausias iššūkis temą tiriantiems ir vaistus nuo priklausomybių kuriantiems mokslininkams.
„Nereiškia, jog tie, kurie vartoja, nesupranta, ką jie daro. Jie tiesiog nesugeba savęs sukontroliuoti. Čia ir yra pagrindinis iššūkis – kaip žmogui sugrąžinti elgesio kontrolę“, – priduria ji.
Tyrimams pasitelkia žiurkes
Savo tyrimams ir bandymams profesorė naudoja laboratorines žiurkes. Specialūs įrankiai matuoja, kaip dažnai, kokiu laiko intervalu ir kokiu kiekiu žiurkė narvelyje vartoja alkoholį, taip pat, kurį renkasi dažniau – mažesnės ar didesnės koncentracijos.
„Mes tiriame ir išbandome naujus vaistus netiesiogiai ant žmonių, mes neduodame žmonėms nepažįstamos medžiagos, kuri gali jį nunuodyti. Mes šiam tikslui naudojame gyvūnus – žiurkes. Gyvūnai irgi vartoja psichoaktyvias medžiagas, tik normalioje aplinkoje negali sau to leisti, jiems reikia ieškoti maisto.
Yra augalų, kurie gamina alkoholį yra gyvūnų, kurie jį vartoja kaip maisto šaltinį, bet jie sugeba jį greitai metabolizuoti. Tai nėra didelis žmonių išskirtinumas, tiesiog mes, žmonės, turime laiko, mums nereikia visą dieną ieškoti maisto ir slėptis nuo plėšrūnų, todėl galime sau leisti vartoti“, – teigia profesorė.
Mokslininkė pasakoja, kad tyrimai su laboratoriniais gyvūnais yra pirmas žingsnis, siekiant suprasti kontrolės praradimo priežastis. Vėliau – bandoma išsiaiškinti psichikos komponentus ir kitus susijusius veiksnius.
„Svarbūs ir visi psichikos sutrikimai, bruožai, kuriuos tu turi atitikti, kad tau būtų pripažinta priklausomybė. Tada iš tų požymių išsirenkame kelis, pavyzdžiui – nekontroliavimas.
Taip ir pradedame – duodame žiurkėms alkoholio, kurios jį geria ganėtinai noriai, o vėliau bandome gydyti. (...) Yra metodų, kaip tai yra pamatuojama. Pavyzdžiui, žiurkė miega šviesos metu ir yra aktyvi tamsos metu. Jeigu ji savęs nekontroliuoja, ji bus aktyvi ir šviesos metu, kai turi miegoti“, – sako V. Vengelienė.
Labiau turėtume bijoti gyvenimiškų stresų nei savo genetikos
Mokslininkė išskiria tai, jog dažnai priklausomybė yra asocijuojama su genetiniais žmogaus požymiais. Tačiau – nereikėtų atmesti ir aplinkos įtakos jos vystymuisi.
„Yra genetinis polinkis, apie 60 proc., bet elgesys yra kontroliuojamas priekinės smegenų žievės, kaktinės skilties, o ji išsivysto vėliausiai mūsų gyvenime. Tai reiškia, jog genetiškai jos veikla yra paveikta mažiausiai. Tai reiškia, jog jos veiklai daugiausia įtakos turi aplinka, tad ją galima pakeisti, daryti jai įtaką, tam nebūtinai reikalingi vaistai.
Tai yra visos vaikystės traumos, auklėjimas, kaip mes augome, kokioje aplinkoje augome. (...) Genų taip stipriai galime nebijote, bijoti galime aplinkos iššūkių, gyvenimiškų stresų – taip išsivysto individas. Ne tik jo genetika yra svarbi, labai svarbi ir jo aplinka“, – teigia ekspertė.
Žiurkės turi skirtingą alkoholio vartojimo stilių
Šiuo metu tyrėja yra išmėginusi daugiau, nei 60 skirtingų rūšių vaistų alkoholio priklausomybei gydyti, tačiau anot jos – veikimą nustatyti sunku, nes kiekviena žiurkė individualiai išreiškia alkoholio vartojimo poreikį.
„Išsiskiria jų pasirinkimas, vienos geria labiau koncentruotą, kitos mažiau koncentruotą. Galime pastebėti ir gėrimo stilių: vienos prieina ir geria daugiau, o kitos prieina dažniau ir geria po mažiau. Išbandant vaistą, yra aparatūra, kuri suskaičiuoja, kiek kartų jos priėjo, kiek kartų lyžtelėjo alkoholio, taip žiurkes galima išskirstyti pagal individualų gėrimo stilių.
Pagal tai galime žiūrėti, kaip ir kuris vaistas joms padėjo. (...) mes interpretuojame taip – tos, kurios ateina ir išgeria daug, reiškia, joms patinka. Jeigu jos geria mažai, bet ateina dažnai, reiškia joms nelabai patinka, nėra taip skanu. (...) Dėl to ir vaistai skirtingas žiurkes paveikia skirtingai. Mes esame tai parodę“, – sako V. Vengelienė.
Žmonės yra impulsyvūs ir linkę į kraštutinumus
Tyrėja pabrėžia, jog nors žiurkėse kai kurie vaistai ir veikia, nei vienas jų kol kas netinka žmonėms. Anot jos, taip gali būti dėl to, jog žmonėms naudojamos mažesnės dozės dėl baimės sukelti šalutinius poveikius. Be to, žiurkėms alkoholis ne taip stipriai rūpi, kaip rūpi žmonėms.
„Jei žiurkėms duotum socialinį partnerį, pažaisti su kita žiurke, jos gėrimas iškart sumažėtų. Žmonėms veikia atvirkščiai – jeigu jie grupėje, jie geria daugiau. Dozės, kurias naudoji žiurkėms ir žmonėms, turi būti mažos, esi atsargus, žmogui bijai sukelti pašalinius efektus“, – teigia ji.
Dar vienas svarbus dalykas, tiriant žmogaus polinkį į priklausomybes – reagavimas į aplinkos veiksnius, tokius kaip: stresas, nepriteklius, nesėkmės. Nuo to gali priklausyti, ar žmogus bus linkęs griebtis kraštutinumų, tarp jų ir alkoholio vartojimo.
„Jei kalbame ne apie vaistus, o apie elgesio kontrolę be vaistų, tada yra labai svarbu, kas tau daro įtaką, kokie aplinkos stimulai keičia tavo elgesį. Pavyzdžiui – stresas darbe, susijęs su pinigais, mažina tikimybę, kad pradėsi gerti, tačiau darbo stresas didina tikimybę. Jeigu mokėsi tai kontroliuoti, atpažinsi rizikingas situacijas.
Kitas svarbus dalykas – tavo paties kasdieniniai pokyčiai. Impulsyvumas vieną dieną gali būti didesnis nei kitą ir tai priklauso nuo to, kas vyksta tavo aplinkoje. Tai reiškia, kad impulsyvumas yra kelių tipų.
Vienas iš jų yra negebėjimas planuoti, kitas tipas – kažkas gero įvyksta tavo aplinkoje ir tu pradedi elgtis labai neplanuotai, gal atvirkščiai – įvyksta kažkas blogo ir tau viskas tampa nesvarbu, sugalvoji nusigerti.
Galvojant apie gydymą, būtent tokių situacijų reikėtų vengti, atpažinti, kad į jas patekai. Vaistais galima pagerinti tokią situaciją. Atmintis yra susiformavusi, ją galima iššaukti arba vartoti vaistus, kurie iššaukia atmintį, nes iššaukta atmintis formuojasi ant viršaus. Žinoma, gal ne tiek tiksliai ją iššauki, bet ji užsifiksuoja, iš naujo atsiminį. Tą patį galima padaryti su alkoholiu, ar bet kokia kita psichoaktyvia medžiaga“, – dalijasi įžvalgomis ji.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Minties eksperimentai“ įraše.
Parengė Emilija Balcerytė
