Invaziniai augalai ir gyvūnai kasmet pasauliui kainuoja per 400 milijardų dolerių, perspėja pranešimą parengę pusšimčio šalių mokslininkai. Atsidūrę vietovėse, kur iki tol neaugo, augalai ar gyvūnai naikina vietinę florą ir fauną, kelia grėsmę naujų ligų plitimui ir maisto saugumui. Mokslininkai įspėja: žmonėms daugiau keliaujant ir plačiau prekiaujant, svetimos rūšys plinta „precedento neturinčiu greičiu“.
Šie apsauginius kostiumus vilkintys žmonės Kloteno miestelyje, Ciuricho rajone naikino japoniškus vabalus, kurie ėda viską, kas pasitaiko kelyje. Nors paplitę penktadalyje miestelio, jų nedaug, tad tikimasi įveikti. Šie vabalai iš Japonijos iš pradžių pasiekė Ameriką, galiausiai atsidūrė Šveicarijoje. Kaimynai italai sunerimę stebėjo, ar neperkops Alpių.
„Labai apmaudu, kai matai, kaip tie japoniški vabalai ėda tavo vynuogienojus“, – sako vynuogių augintojas Marco Minoggio.
Žinoma, daugybė pavyzdžių, kai štai tokie braziliški vandens hiacintai sekina ežerus ir upes Afrikoje, invazinės žuvys kenkia žvejybai Karibų jūroje, o milžiniškos Afrikos sausumos sraigės užvaldo kaimus, Kalėdų saloje, Indijos vandenyne.
Taip kovojama su invazinėmis širšėmis Prancūzijoje. Dabar žinomi 37 tūkstančiai invazinių rūšių, iš jų – 3,5 tūkstančio laikomos kenksmingomis ar net keliančiomis didelę pasaulinę grėsmę, sako mokslininkai. Jos naikina pasėlius, vietines rūšis, teršia vandens telkinius, platina ligas, dėl jų gal kilti stichinės nelaimės.
„Pavyzdžiui, esama mažų gėlavandenių midijų, kurių gali tiek prisidauginti, kad užkimš vamzdžius. Žinome, kad kai kurie augalai gali paveikti, pavyzdžiui, laivybą vandens kanalais. Tai gali kelti sunkumų ir didelėms pramonės šakoms, ir vietinėms bendruomenėms. Jei negali plaukti per ežerą, kur gauni maisto, tai jau didelė problema“, – pasakoja ekologė, viena Jungtinių Tautų pranešimo autorių Helen Roy.
Pasak mokslininkų, pasaulio ekonomikos sąnaudos dėl invazinių rūšių – milžiniškos – daugiau nei 400 milijardų per metus. Nuo 1970-ųjų kas dešimtmetį jos augo bent keturis kartus. Ir tai tik ledkalnio viršūnė.
„Iš 37 000 svetimų rūšių, apie kurias pranešame savo vertinime, žinome, kad 37 procentai atkeliavo nuo 1970 metų. Tačiau prognozuodami ateitį, nustatėme, kad dar 36 procentai galimi iki 2050-ųjų“, – sako ji.
Anot mokslininkų, kad invazinės rūšys taip pavojingai neplistų, būtina jas stabdyti, juk daugiausia jų atsiranda dėl žmogaus veiklos. Kitaip neliks ir vietos augalų ir gyvūnų rūšių įvairovės. Su invazinėmis siejama 60 procentų išnykusių rūšių pasaulyje.
