Žili plaukai yra neatsiejama senėjimo dalis. Po 30-ies žilų plaukų atsiradimo tikimybė kas dešimtmetį padidėja nuo 10 iki 20 proc. Tarp 61 ir 65 metų amžiaus, 91 proc. žmonių dalis plaukų pražyla, teigia Alabamos universiteto biologijos profesorė Melissa Harris.
Tačiau kodėl taip yra?
Plaukų, odos ir akių spalva daugiausia priklauso nuo pigmento, žinomo kaip melaninas, rašo „Live Science“. Plaukuose yra dviejų tipų melanino: eumelanino, randamo juoduose, ruduose ir šviesiuose plaukuose, bei feomelanino, kurio yra raudonuose plaukuose.
Melaniną plaukuose gamina ląstelės, vadinamos melanocitais, kurie įleidžia pigmento į kiekvieną augantį plaukelį. Šios ląstelės apsistojusios šalia plaukų folikulų – odos dalių, iš kurių išauga plaukai. Žmogaus plaukų folikulai susiformuoja dar prieš jam gimstant.
Bėgant metams, melanocitų skaičius mažėja. O mažesnis pigmento melanino kiekis reiškia daugiau pilkų žilų plaukų, kai melanino visai nėra, plaukai tampa balti.
Melanocitai susidaro iš nedidelio skaičiaus kamieninių ląstelių, esančių plaukų folikulų nišose. Mokslininkai galvojo, kad šių ląstelių grupė nuolat dauginasi ir gamina vis daugiau savęs, o kai kurios jų retkarčiais migruoja į plaukų folikulus, kad subrandintų melanocitus.
Mokslininkai dvejus metus tyrinėjo pelėse esančias melanocitų kamienines ląstelės. 2023 metų tyrime, publikuotame žurnale „Nature“, jie aptiko, kad šios ląstelės laikui bėgant iš tiesų migruoja aukštyn žemyn plauko folikulu. Ląstelėms senstant, sustoja šie migravimai, o tai lemia mažesnį melanocitų kiekį ir žilstančius plaukus.
„Nature“ tyrime nustatyta, kad aktyviuoju pelių plaukų augimo etapu melanocitų kamieninės ląstelės juda link plauko folikulo pagrindo ir bręsta į melanocitus. Keista, kad vėliau, plaukų augimo metu, melanocitai migravo atgal į savo pirminę nišą plauko folikule, kur pakeitė savo brendimo kryptį ir vėl tapo kamieninėmis ląstelėmis. Pelėse šios ląstelės galėjo vykdyti tokį migracijos ciklą mažiausiai dvejus metus, t. y. maždaug tiek, kiek gyvena suaugę graužikai.
Tačiau plaukams senstant vis daugiau ląstelių nebemigruoja atgal į savo nišą. Vietoje to jos užstringa plauko folikule ir negali nei subręsti į melanocitus, nei nuolat daugintis kaip kamieninės ląstelės, nustatyta „Nature“ tyrime.
Anksčiau mokslininkai manė, kad žili plaukai atsiranda dėl to, kad laikui bėgant mažėja melanocitų kamieninių ląstelių skaičius. „Tai, kad mūsų plaukuose gali būti neaktyvių melanocitų kamieninių ląstelių, leidžia manyti, kad jas galima vėl aktyvuoti, jog būtų galima atlikti repigmentaciją, – sakė M. Harris „Live Science“. – Tai būtų šaunu.“
