Minint įkopimo į Everestą 70-metį, kyla rūpestis ne tik dėl begalės šiukšlių, daugybės alpinistų, bet ir klimato kaitos poveikio.
Tūkstančiai žmonių praėjusį pirmadienį šventė Everesto įveikimo 70-metį.
1953-aisias didžiausio kalno viršūnę pirmieji pasiekė Edmundas Hilaris iš Naujosios Zelandijos ir jo vedlys šerpas Tenzingas Norgay.
Nuo tada tūkstančiai alpinistų iš viso pasaulio bando pasiekti beveik 9 kilometrų aukščio viršūnę.
„1953 metų ekspedicija mums labai svarbi. Himalajų įkopimą švenčiame kasmet, tačiau 70 metų sukaktis – ypatinga. Didžiuojasi visi nepaliečiai, ne tik Katmandu, bet ir kituose šalies rajonuos“, – tikina šerpų kilmės alpinistė Pasang Lhamu.
Už nepaprastus pasiekimus šių metų laipiojimo sezonu Nepalo vyriausybė suteikė pažymėjimus dviem alpinistams. Tačiau šis sezonas rekordiškai pavojingas, kalnas pasiglemžė mažiausiai 12 gyvybių.
Nenuspėjamos oro sąlygos Evereste kelia rūpestį alpinistų bendruomenei bei vietiniams, kurių pragyvenimas priklauso nuo lankytojų srauto.
Labiausiai paveikta šerpų bendruomenė, užaugusi Everesto papėdėje. Jie – kalnų ekspedicijų stuburas – alpinistams neša laipiojimo įrangą, krovinius, gamina maistą.
„Klimato kaita kėsinasi ne tik į Antarktidos žuvis, banginius ar pingvinus, ji daro įtaką ir Himalajų kalnams, ten gyvenantiems žmonėms“, – konstatuoja „Asian Trekking“ įkūrėjas Angas Tsheringas.
Beveik kasmet šiukšlių valymo ekspedicijas Evereste organizuojantis šerpas jau daugelį metų agituoja gelbėti Himalajus nuo pasaulinio atšilimo. Naujausi tyrimai rodo, kad vos per 30 metų Everesto ledynai prarado 2000 metų besiformavusį ledą.
„Himalajuose temperatūra kyla labiau nei vidutiniškai pasaulyje, todėl sniegas ir ledas greitai tirpsta, kalnas juoduoja, o ežerai džiūsta“, – tikina A. Tsheringas.
Ekspedicijų vedliai teigia, klimato kaitos pasekmės jau veikia atvykstančius alpinistus.
„Pastato dydžio Kumbu ledyno gabalai kažkada siekdavo pačią bazinę stovyklą, dabar jų visai nebematyti. <...> Anksčiau, norėdami gauti geriamojo vandens, tirpdydavome ledyną. O šiandien to daryti nereikia – ledas pats tirpsta“, – sako šerpas Phurba Tendzingas.
Nuo 17 metų į Everestą kopiantis vedlys sako, kad ištirpus ledui ir atsidengus uoloms, kai kurie žygiai, trukdavę 5 ar 6 valandas, dabar įveikiami per pusvalandį.
