Šios savaitės pradžioje internete buvo gausu fotografijų, kuriose matyti virš Lietuvos nusidriekusi Šiaurės pašvaistė. Tai Saulėje vykstančių elektromagnetinių audrų pasekmė. Kaip susidaro šiaurės pašvaistės ir kaip jas pamatyti ne tik plika akimi?
Šiaurės pašvaistės vadinamos naktinio dangaus karalienėmis. Nufotografuoti ją visada buvo Tado Janušonio svajonė. Naktinį dangų jis stebi nuo vaikystės, o pastarąjį dešimtmetį jį ir fotografuoja. Pirmąją pašvaistę Lietuvoje išvydo beveik prieš dešimtmetį.
„Kai pirmą kartą nufotografavau, pralaužiau ledus ir supratau, kad pašvaistes pagauti Lietuvoje yra labai paprasta, reikia tik žinių. Jei žinai, tai sąlygos tokios, kad per mėnesį kartą įmanoma jas užfiksuoti. Pamatyti plika akimi – rečiau. Užfiksuoti – paprasta.
Su naktine fotografija yra įdomus dalykas, kad su kamera gali pamatyti daugiau. Tai nereiškia, kad pamatai kažką netikro, kažką pripiešto. Tiesiog kamera praplečia akies matymo galimybes. Net ir su telefonu, jei nufotografuoji, gali pamatyti daugiau. Bet tai yra visiškai tikra. Tiesiog, mes esame per toli nuo Šiaurės , kad galėtume plika akimi pamatyti tas spalvas. Jei būtume toje pačioje Šiaurėje, tai ir plika akimi galima matyti“, – atskleidžia mėgėjas fotografas, „Sky Chasers LT“ narys T. Janušonis.
Šiaurės pašvaisčių priežastis – Saulė.
„Jas galima vadinti Saulėje vykstančių audrų aidu ant Žemės. Nors Žemę nuo Saulės skiria 150 mln. km, bet audringi procesai vykstantys Saulėje, turi poveikį ir Žemėje. Šiaurės pašvaistė yra vizualiausių, geriausiai pastebimų efektų.
Kalbant apie šį amžių, ši geomagnetinė audra ir su ja susijusi pašvaistė nebuvo pati stipriausia. Stipriausia buvo 2003 metais, ji buvo pavadinta Helovino audra. Ji buvo tokia stipri, kad Šiaurės pašvaistė Lietuvoje buvo matoma 3 naktis iš eilės. O šiaip ji buvo matoma net Viduržemio jūros regione“, – pasakoja Vilniaus universiteto (VU) astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas.
Elektringų dalelių srautas vadinamas Saulės vėju, kurio tankis labai mažas. Elektronai ir protonai, vandenilio elementai iš kurių sudaryta Saulė, pasiekę Žemę negali judėti laisvai.
„Krūvį turinčios dalelės ima sąveikauti su magnetiniu lauku. Taigi Žemės magnetinį lauką galime palyginti su skėčiu. Kaip sus skėčiu galime prisidengti nuo vėjo ir jis mus apipučia, mes užuovėjoje atsiduriame, tai taip Žemės magnetinis laukas yra savotiškas skėtis, kuris nukreipia į šalis Saulės vėją“, – aiškina VU astrofizikas
Saulės vėjo dalelės susidūrusios su deguonies, azoto atomais pradeda švytėti. Šį susidūrimą ir vadiname Šiaurės pašvaiste.
„Atomus mes galime lyginti su stygomis. Skirtumas tik tas, kad atomas gali skambėti skirtingomis natomis arba skleisti skirtingas spalvas. Priklausomai nuo to, kaip smarkiai mes užgausime atomą. Tai deguonis gali švytėti žaliai, raudonai, priklausomai nuo to, kaip smarkiai susiduria atomai su kitomis dalelėmis. Azoto dalelės švyti mėlynai. Tad įvairūs dariniai galimi“, – priduria dr. Vidas Dobrovolskas.
Kartais Šiaurės pašvaistės plika akimi nepamatysi, ją išvysti padeda fotoobjektyvas.
„Telefonas, fotoaparatas turi funkciją rinkti šviesą. Akis renka šviesą akimirksniu: kas ateina į akį – tą smegenys fiksuoja. Fotoaparatas – paspaudi mygtuką ir jis kaip kibiras renka šviesą. Lyja, lyja, lyja, lyja... Tada nustoja lyti, daug prilyja ir daug daugiau, nei akis gali užfiksuoti per tą trumpą laiko tarpą. Su fotoaparatu tu gali ir pusę minutės rinkti ir pamatai daug ryškesnį vaizdą“, – nurodo T. Janušonis.
Pastaruoju metu dėl Saulėje vykstančių audrų Lietuvoje Šiaurės pašvaistės matomos dažniau. Anot astrofiziko, Saulės pliūpsnių bangavimas vyksta vienuolikos metų periodu.
„Kadangi šiuo metu Saulė kopia į eilinį savo aktyvumo maksimumą, kai dažniau įvyksta Saulės žybsniai, dažnesni elektringų dalelių išmetimai į erdvę, todėl ir matome vis dažniau Lietuvoje pasirodančias pašvaistes. Šiais metais bemaž trečia naktis, nes buvo vasarį, kovą ir dabar turime dar vieną atvejį. Tai įspūdingiausias kol kas reginys per pastaruosius keletą metų. Saulė jau yra arti savo aktyvumo maksimumo, bet dar pilnai nepasiekė. Jis turėtų būti šių metų pabaigoje, kitų metų pradžioje. Tai dar artimiausius metus, gal du Šiaurės pašvaistės tikrai mus džiugins“, – tvirtina dr. Vidas Dobrovolskas.
„Kaip nuspėti, kada bus pašvaistės? Programėlių aš asmeniškai jokių nenaudoju, naudoju tikslius mokslinius duomenis. Yra svetainė „Spaceweather“ – „Kosmoso oras“ lietuviškai. Ten galima stebėti, kas vyksta ant Saulės ir ką Saulė išspjauna. Ten parašo, kad išspjovė – Saulės pliūpsnis buvo. Tada aišku – po trijų dienų bus tikimybė kažkam. Tada po trijų dienų įsijungi kitą svetainę „Space Weather Live“, jau gyvai. Ten daug parametrų visokių, reikia susigaudyti tarp tų parametrų, toks yra skaičiukas „BZ“ ir kuo didesnis minusas, tuo ryškesnės pašvaistės gali būti. Ir tada gali nuspėti, kas bus už valandos“, – kaip pagauti Šiaurės pašvaistę dalijasi T. Janušonis.
Tikimybė išvysti Šiaurės pašvaistę galima ir šią naktį. Balandžio 24 dieną, apie 19 val. Lietuvos laiku Saulėje įvyko dar vienas nestiprus žybsnis, kuris Žemės planetą kliudys šonu. Bet jei Šiaurės pašvaistė ir bus, ji nebus ryški, matoma tik per fotokameras.
