Pastaraisiais metais grybai susilaukia vis daugiau dėmesio dėl savo potencialo padėti mūsų smegenims augti ir funkcionuoti. Ir kalba šiuo atveju eina ne vien apie haliucinogeninius grybus.
Pavyzdžiui, gericijai jau seniai garsėja teigiamu poveikiu psichikos sveikatai, o naujausi tyrimai patvirtina jų poveikį mažinant depresijos riziką ir apribojant Alzheimerio ligos daromą žalą.
Naujame tarptautinės mokslininkų grupės atliktame tyrime buvo išskirti gericijuose (Hericium erinaceus) – dar kartais liūto karčiais vadinamuose valgomuose grybuose – esantys junginiai, galintys paskatinti nervų augimą ir pagerinti atmintį.
„Gericijų ekstraktai šimtmečius naudojami tradicinėje Azijos šalių medicinoje, tačiau mes norėjome moksliškai nustatyti galimą jų poveikį smegenų ląstelėms“, – sako pagrindinis tyrimo autorius, Kvinslando smegenų instituto mokslininkas Frédéricas Meunieras.
Gericijus tyrę mokslininkai išskyrė N-de feniletilizohericerinu vadinamą junginį ir jo hidrofobinį darinį hericeną A, ir išbandė jų poveikį laboratorijoje auginamiems iš žiurkių embrionų paimtiems neuronams.
Taip pat skaitykite
Jie rašo, kad ekstraktai turi „aiškų neurotrofinį poveikį“, todėl susidaro dvigubai ilgesni aksonai – siūliškos jungtys, nukreipiančios impulsus nuo neurono, – ir daugiau nei trigubai padidėja neuritų – mažų neurono projekcijų, galinčių išaugti į visiškai funkcionalius aksonus ar dendritus, – skaičius.
„Laboratoriniuose tyrimuose buvo išmatuotas ir iš Hericium erinaceus išskirtų junginių neurotrofinis poveikis kultivuojamoms smegenų ląstelėms – nustebome nustatę, kad aktyvūs junginiai skatina neuronų projekcijas, kurios ištįsta ir prisijungia prie kitų neuronų“, – sako F. Meunieras.
„Naudodami didelės skiriamosios gebos mikroskopiją nustatėme, kad grybų ekstraktas ir jo aktyvūs komponentai iš esmės padidina smegenų ląstelėms ypač svarbių augimo kūgelių, padedančių joms pajusti savo aplinką ir užmegzti naujus ryšius su kitais smegenų neuronais, apimtį“, – priduria mokslininkas.
Tyrimai parodė, kad augimo kūgeliai skatina aksonų vystymąsi, padėdami šiems svarbiems ūgliams išsišakoti iš vienos nervinės ląstelės ir susijungti su konkrečia tiksline ląstele.
Tyrimo metu taip pat buvo atlikti pelių elgsenos eksperimentai, kuriais siekta išsiaiškinti, kaip grybuose esantys junginiai veikia graužikų atmintį. Rezultatai rodo, kad „papildžius racioną neapdorotu H. erinaceus ekstraktu, ženkliai pagerėjo atpažįstamoji atmintis“.
Akivaizdu, kad tokiam rezultatui pasiekti, nereikalingos didelės junginio koncentracijos – 50 kartų sumažinus hericeno A koncentraciją neapdorotame ekstrakte, kokio nors kitokio poveikio atpažįstamajai atminčiai nepastebėta.
Ankstesni gericijų tyrimai parodė, kad atmintį gerinantis poveikis gali būti susijęs su jų skatinama neurogeneze, ir panašu, kad pastarasis tyrimas patvirtina šią hipotezę.
„Mes siekėme nustatyti biologiškai aktyvius junginius iš natūralių šaltinių, kurie galėtų pasiekti smegenis ir reguliuoti neuronų augimą, taip pagerindami atmintį“, – sako vienas iš tyrimo autorių, Kvinslando smegenų instituto mokslinis bendradarbis Ramonas Martinezas-Marmolis.
Gericijai suformuoja baltus, gauruotus, grupelėmis nukarusius siūlus, kažkiek primenančius barzdą ar liūto karčius. Natūraliai jie auga ant nudžiūvusių medžių ir yra gana plačiai paplitę Azijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje, tačiau taip pat auginami ir dirbtinai.
Šis grybas nuo seno naudojamas tradicinėje kinų medicinoje ir vis daugiau pastarojo meto tyrimų patvirtina jau šimtmečius žinomą jo naudą sveikatai. Pastarasis tyrimas taip pat gali atskleisti tam tikrų vertingų detalių, tačiau dar turime išsiaiškinti visą gericijų gydomąjį potencialą.
Šiame, kaip ir daugelyje ankstesnių tyrimų buvo naudojami graužikai, padėję išsiaiškinti, kaip grybas veikia smegenų ląsteles ir funkcijas. Žinoma, tai gali suteikti naudingų įžvalgų, tačiau reikės atlikti daugiau tyrimų su žmonėmis, kad iki galo suprastume, kaip grybe esantys junginiai veikia mūsų smegenis.
O kol kas naujasis tyrimas tik dar kartą patvirtina jau gana tvirtą įsitikinimą, kad gericijai pasižymi tam tikru smegenų veiklą skatinančiu poveikiu. Jo autoriai rašo, kad tyrimo išvados rodo, jog junginys hericenas A turi „veiksmingų atminantį stiprinančių savybių“.
Pasak Pietų Korėjoje įsikūrusiai ir šį tyrimą rėmusiai bendrovei „CNG Bio“ atstovaujančio Dae Hee Lee, šiuo atveju dar kartą moksliškai buvo patvirtinta senovės išmintis. Mokslininkų įžvalgos gali būti ypač svarbios šiandien, kai daugelis senstančių žmonių susiduria su kognityvinės funkcijos sutrikimais.
„Šis svarbus tyrimas atskleidė gericijuose esančių junginių molekulinį mechanizmą ir jų poveikį smegenų funkcijai, ypač atminčiai“, – sako jis.
