Ar kitą žmonijos sveikatos krizę galėtų sukelti grybai? Tokią grėsmės viziją iškelia populiarus serialas „The Last of Us“ (liet. „Paskutinieji mūsiškiai“), sukurtą pagal daug liaupsių pelniusį kompiuterinį žaidimą. Serialas prasideda nuo niūrios epidemiologo kalbos 1960-ųjų televizijos laidoje apie potencialią grybų apokalipsę. Nors tai – fantastinio kūrinio dalis, gamtoje yra pavyzdžių, kai grybai zombiais paverčia vabzdžius. Kodėl tuomet negalėtų žmonių?
„Grybai negali išgyventi, jeigu jo šeimininko temperatūra yra aukštesnė nei 94 laipsniai pagal Farenheitą (34,4 laipsniai Celsijaus – red. past.). Šiuo metu nėra priežasčių grybams evoliucionuoti taip, kad ištvertų aukštesnę temperatūrą. Tačiau kas, jei tai pasikeistų?
Kas, jeigu, pavyzdžiui, pasaulis šiek tiek atšils? Atsiras priežastis evoliucionuoti. Candida, skalsės, kordicepsai, aspergillus: bet kuris iš jų galėtų įsiskverbti į mūsų smegenis ir užvaldyti ne milijonus, o milijardus iš mūsų. Milijardai marionečių apnuodytais protais, visam laikui susivienijusių vienam tikslui – platinti infekciją kiekvienam likusiam gyvam žmogui bet kokiomis reikalingomis priemonėmis. Nuo to nėra jokio gydymo, jokios prevencijos, jokių vaistų“, – šiurpia prognoze pasidalina išgalvotas epidemiologas pačioje serialo pradžioje. Ar tai tik fantazija, ar potenciali realybė?
This shook me. Especially after COVID. Well done @HBO #TheLastOfUs pic.twitter.com/M4yfbg8mb3
— Shinobi Lewis 🥷🏾 (@ShinobiLewis) January 17, 2023
Seriale veiksmas perkeliamas 40 metų į priekį. Masinis kordicepso protrūkis sukelia apokaliptinę pandemiją, dėl kurios žmonės virsta kraujo ištroškusiais zombiais. Lieka nuniokoti miestai ir nedidelės grupelės neužsikrėtusių, tačiau niekuo nepasitikinčių ir įsibaiminusių žmonių.
Panašaus tipo scenarijai nuolat kartojasi filmuose bei serialuose, tačiau grybų apokalipsė gali skambėti netgi visai įtikinamai. Ką apie tai sako mokslininkai ir kuo mums iš tikrųjų pavojingi grybai?
Vabzdžiams mirtis, o mums vaistai
Kaip LRT.lt aiškino Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Aplinkos ir ekologijos katedros mokslo darbuotoja dr. Nijolė Maršalkienė, kininis kordicepsas parazituoja kai kurių genčių drugelių vikšrus, rečiau skruzdėles.
Mokslininkė teigė, jog patekusi ant potencialios aukos kūno, šio grybo spora sudygsta – išaugina hifus. Grybiena augdama numarina lervą ir jos kūną panaudoja kaip maistą vaisiakūniui išauginti ir naujoms sporoms paskleisti.
„Kininis kordicepsas jau šimtmečius populiarus kinų liaudies medicinoje. Šis grybas turi aktyviai kovoti su kitais mikroorganizmais, ypač bakterijomis, dėl maisto šaltinio – vikšro lervos, todėl gamina įvairias antibakterines ir kitas biologiškai aktyvias medžiagas, kurios ypač vertinamos medicinoje. Šio grybo preparatai veikia žmogaus organizmą kaip imunomoduliatoriai, todėl naudojami imunitetui stiprinti, vėžiniams susirgimams gydyti“, – sakė N. Maršalkienė.
Taip pat skaitykite
LRT RADIJO laidoje „10–12“ mikologas Jonas Kasparavičius sakė, jog kininis kordicepsas gali užkrėsti vabalus, drugelius, skruzdes ir vorus, tačiau žinduolių jie nepuola.
„Jie neprisitaikę prie mūsų organizmų terpės, temperatūros ir mūsų imuninė sistema šį tą gali“, – aiškina pašnekovas.
Lietuvos kordicepsai saugo nuo kenkėjų
Anot N. Maršalkienės, šiuo metu žinoma apie 1000 iš 700 tūkst. rūšių grybų, parazituojančių vabzdžius. Kordicepsai yra vieni iš žinomiausių, tarp jų pasitaiko ypač įdomių variantų.
Pavyzdžiui, Ophiocordyceps unilateralis grybo užkrėstos skruzdės pasišalina iš lizdo ir žūsta įsikibusios žabtais į augalo apatinėje pusėje esančią gyslą.
Šio grybo sukeltas reiškinys, dar 1859-aisiais aprašytas britų mokslininko Indonezijoje, sukėlė daug susidomėjimo ir įvairių vaizdingų manipuliacijų. Grybas gana tiesiogine prasme paverčia skruzdę zombiu ir priverčia ją elgtis pagal savo valią. Tokie gamtos reiškiniai kaip reikiant įkaitina vaizduotę.
„Lietuvoje taip pat natūraliai gyvena kordicepsai, vienas iš jų – karingoji grūdmenė (Cordyceps militaris), naikinanti kai kurių miško kenkėjų, tokių kaip verpikai, lervas. Mūsų dirvožemiuose gausu Beauveria genties grybų, gyvenančių ant įvairių jau mirusių vabzdžių ar parazituojančių jų lervas.
Šių grybų preparatai dar tarybiniais laikais buvo naudojami žemės ūkio augalų apsaugai nuo kenkėjų. Karingoji grūdmenė taip pat tiriama kaip potencialus agentas medynų apsaugai nuo kenkėjų plitimo“, – dėstė N. Maršalkienė.
Grybai gali stipriai susargdinti ir numarinti
Kad grybai naikina įvairius kenkėjus, mums tik į naudą. Tačiau ar jie gali mutuoti tiek, kad zombiais paverstų ir žudytų žmones? Mokslininkės teigimu, kol kas tai yra neįtikėtina – jie vystosi žemose, vos kelių laipsnių temperatūrose, be to, žinduoliai turi daug didesnį imuninį atsparumą nei vabzdžiai.
„Ar gali kiti grybai susargdinti ir numarinti? Taip. Grybai gamina toksinus – įvairius vadinamuosius mikotoksinus, grybais galima apsinuodyti ne tik juos valgant, bet ir įkvepiant jų sporas, tai dažnai būna ir alergijų priežastimi, ypač daug laiko leidžiant senose drėgnose ar blogai vėdinamose patalpose, kuriose pelėsiai ankščiau ar vėliau išlenda į paviršių ir itin gausiai paskleidžia sporas. Kai kurie mikotoksinai turi net mutogeninį poveikį, o kai kurie sukelia haliucinacijas ar lemia pakitusį elgesį“, – LRT.lt portalui pasakojo mokslininkė.
Taip pat skaitykite
Pasak pašnekovės, kai kurie grybai gana taikiai su kitais mikroorganizmais gyvena ant mūsų odos, žolėdžių virškinimo trakte jie padeda suvirškinti ląstelieną, grybų turime ir savo organizme. Vieni iš tokių yra mieliagrybiai arba mielės.
„Mielės arba mieliagrybiai – irgi grybai ir vieni iš seniausiai žmonių domestikuotų mikroorganizmų, tačiau kai kurios iš jų, tokios kaip baltasis balkšvagrybis, tiesiog vadinamas Candida grybeliu, sukelia ne tik pienligę, bet ir kur kas rimtesnius susirgimus, paskatina uždegimų vystymąsi organizme, imuniteto silpnėjimą, retais atvejais ir sepsį.
Dažnai nuo šių grybų, įsigalėjusių organizme, skiriami vaistai (fungicidai), tačiau tai ir dažnai sufleruoja, kad jūsų virškinamojo trakto mikroorganizmų pusiausvyra pažeista, gerųjų bakterijų mažai, valgote daug saldžių ir angliavandenių turtingų, ypač baltų miltų, produktų. Taip pat šiam balkšvagrybiui sąlygas plisti sudaro užsitęsęs stresas, susilpnėjęs imunitetas, neseniai gerti antibiotikai. Šiuo metu vis daugiau pranešimų apie kito neseniai atrasto tos pačios genties mieliagrybio Candida auris kai kuriose šalyse sukeltas komplikacijas, kurios kartais baigiasi mirtimi“, – pasakojo N. Maršalkienė.
Kai kurie grybai kasmet pražudo šimtus tūkstančių žmonių
„Visoje planetoje yra daugybė grybų, užkrečiančių žmonių smegenis, dažnai sukeliančių pražūtingas pasekmes, – portalui „Sky News“ sakė profesorė Elaine Bignell, pasaulinė lyderė žmogaus grybelinių patogenų tyrimų srityje. – Kelios grybų rūšys yra gana žymūs patogenai ir kasmet nužudo šimtus tūkstančių žmonių – tiesiog visuomenė apie tai žino ne itin daug.“
„The Last Of Us“ žiūrovai galėjo pastebėti, kad keli iš išgalvoto epidemiologo įvardytų pavojų praėjusiais metais pateko į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sudarytą sveikatai pavojingų grybų sąrašą.
Tarp didžiausią riziką keliančių grybelių buvo Aspergillus fumigatus – pelėsis, plačiai paplitęs namų ir lauko aplinkoje, galintis sukelti „lėtinę ir ūminę plaučių ligą“ bei būti mirtinas.
Į sąrašą taip pat pateko Cryptococcosis neoformans, kuris užkrečia plaučius ir smegenis, sukelia plaučių uždegimą ir meningitą imunosupresinės būklės pacientams. Nuo šios ligos Afrikoje, į pietus nuo Sacharos, kasmet miršta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.
„Žudantys grybai turi vieną bendrą bruožą – jie gali augti žmogaus kūno temperatūroje, o tai neįprasta grybams, – „Sky News“ teigė profesorė E. Bignell. – Dauguma aplinkoje esančių grybų yra prisitaikę augti vidutinio klimato sąlygomis, todėl bet kuriam mikroorganizmui tenka nemažas krūvis kovoti su žmogaus organizmo imuniniu atsaku ir susidoroti su aukšta temperatūra.“
Taip pat skaitykite
Pavojingus grybus organizme tenka naikinti nuodingomis medžiagomis
J. Kasparavičius laidoje „10–12“ taip pat teigė, kad grybai žmogui pavojingi, kai stipriai nusilpsta imuninė sistema, – kai kurie atvejai būna ir mirtini.
„Kiti grybai, tokie kaip sukeliantys visokias dermatomikozes, dermatofitijas, esant normalioms sąlygoms, pažeidžia tik odą, paviršinį sluoksnį, giliau jų neįleidžia imuninė sistema, tačiau kai žmogus nusilpęs, susirgęs, kai imuninė sistema neveikia, sakykime, onkologiniai ligoniai po chemoterapijos, švitinimo, susirgę kokia virusine liga, pavyzdžiui, žmogaus imunodeficito virusu, kai imuninė sistema nebeveikia, ir grybas įsiskverbia giliai, kaip sakoma, per mažai nebūna, nes kai kurie patenka į smegenis ir dažnai netgi ištinka mirtis“, – aiškino mikologas.
Pašnekovas nurodė, kad Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, yra 19 grybų, kurie kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai: „Panašūs į pelėsius, neišvaizdūs, ne tokie kaip baravykai <...>, tačiau jie gali būti daugybės žmonių, sergančių imunodeficito virusu, mirties priežastis.“
Mikologas savo ruožtu taip pat teigė, kad mūsų organizmą susargdinančių grybų antibiotikai neveikia.
„Grybai savo fiziologija yra artimesni gyvūnams nei augalams. Yra kariotinės ląstelės, kaip ir mūsų, ir <...> antibiotikai, kurie žudo bakterijas ir visas ligas padeda išgydyti, šių grybų neveikia. Norint juos sunaikinti, reikia mūsų organizmui labai nuodingų medžiagų, kurios gali pažeisti kepenis, inkstus ir kitus organus, dėl to tai dažniausiai naudojama kraštutiniais atvejais“, – LRT RADIJUJE dėstė J. Kasparavičius.
Jei kiltų pandemija, kaltininkas būtų ne kordicepsas
Grybai turi dar daug paslapčių. Mokslinių tyrimų įrankiams tobulėjant, nuolat atrandama ir išaiškinama naujų grybų rūšių, tarp jų ir mikozių – žmonių ligų sukėlėjų. Tačiau taip pat aptinkama ir naujų medicininių preparatų, biocheminių medžiagų iš tų pačių grybų.
Mokslininkė atkreipė dėmesį, jog grybai, tiek matomi plika akimi, tiek mikroskopiniai, mus supa nuo pat gimimo, tai mūsų ekosistemos dalis, be kurios dabartinė gyvoji gamta negalėtų tvariai egzistuoti. Be grybų išnyktų miškų masyvai, liktų nesuskaidytos organinės atliekos.
Kitas svarbus dalykas – valgomi grybai mums pakeičia mėsą. Pasak N. Maršalkienės, ateityje žmonės galbūt dažniau ir namuose augins pievagrybius, ugniabudes, šitakius ar tokius nereiklius grybus kaip kreivabudes.
Lietuviams tai daug artimesnis baltyminis maistas nei sojos, o baravykai pas mus nuo seno vadinami „miško mėsa“, ne mažiau maistingų rudmėsių net ir pavadinimas kalba pats už save.
Teoriškai grybų sukelta pandemija įmanoma. Tačiau ne tokia, kokią ją parodo staigiai išpopuliarėjęs serialas „The Last of Us“. Zombių nebūtų, o ir dėl tokios pandemijos kaltas būtų ne kordicepsas.
„Jei pandemija būtų, kaltininkas būtų ne jis, o kokia nors kita rūšis, optimaliai prisitaikiusi egzistuoti temperatūroje, artimoje žmogaus kūno temperatūrai. Tai gana aukšta temperatūra, dauguma grybų nemėgsta aukštos temperatūros ir renkasi vėsesnes ir saugesnes vietas – ypač dirvožemį ir žemesnius augalijos ardus, kur galima ir rasti didžiumą grybų atstovų“, – sakė VDU mokslininkė.
Grybai negali taip greitai mutuoti
J. Kasparavičiaus nuomone, žmonės apskritai yra mažai susipažinę su grybais, o parazitiniai grybai kelia dar daugiau neaiškumo.
„Tarkime, grybas užkrečia skruzdėlę, jis užmuša ją, auga grybiena, vaisiakūnis ir jį užkrečia dar kitas grybas – parazitą užkrečia dar kitas parazitas ir sunaikina. Kaip rusiška matrioška – vieną atidarai ir toks pats viduje, tą dar kitas (naikina – LRT.lt), tą patį superparazitą gali parazituoti kokia nors bakterija, virusas, keliais lygmenimis ten gali būti ir ten jau yra santykiai.
Gamtoje kas gerai, kad parazitas parazitą reguliuoja, kad jo nebūtų per daug. Dėl to ir kordicepso nėra labai daug gamtoje, nes daugiau nei pusę tas jo parazitas sunaikina. Kaip gamtos detektyvas, geriau už bet kokį serialą, bet sunkiau tirti“, – dėstė jis.
Pasak mikologo, kataklizmo atveju grybai gali išnykti kokioje nors zonoje, tačiau absoliučios jų išnykimo grėsmės nėra. Pašnekovas sako, kad net išnykus tarakonams, grybų tebebūtų.
„Net jeigu būtų koks atominis karas, tarp tų mano minėtų grybų, kurie apsigyvena žmoguje, yra tokių, kurie ištveria radiaciją ir jiems ji netgi patinka – geriau auga esant radiacijai, didelėms dozėms“, – sako vyras.
Tačiau priešingai nei virusinės pandemijos, toks staigus scenarijus, kuris vaizduojamas kompiuteriniam žaidime ir seriale „The Last of Us“, anot jo, yra neįmanomas.
„Jei būtų suirutė, žlugtų mūsų medicininė sistema, žmonės būtų nusilpę, daug badautų, tai gali būti. Gal nebus tokia baisi, kaip koks Ebolos ar Marburgo virusas, kad labai staigiai plistų kaip ugnis. Vis tik gali būti labai sudėtingos ligos atvejų, bet taip greitai mutuoti kaip virusai ar netgi koronavirusas grybai negali, nespėja“, – nurodo J. Kasparavičius.
Ką gali padaryti klimato kaita?
Dar vienas aspektas, kuriuo dalijamasi „The Last Of Us“ pranašiškoje kalboje, buvo klimato kaitos įtaka grybų prigimčiai ir mūsų santykiams su jais.
Profesorė E. Bignell „Sky News“ teigė, kad visuotinio atšilimo poveikis bus „gilus“ visiems mūsų planetos mikroorganizmams.
Pasaulyje yra identifikuota apie 150 tūkst. grybų rūšių – gerokai mažiau nei milijonai, kurie, kaip manoma, egzistuoja, ir tik nedaugelis iš jų gali susidoroti su 37 laipsnių Celsijaus temperatūra ir kitais žmogaus organizmo patiriamais stresais.
Tačiau kai kurie iš jau žinomų grybų gali prisitaikyti prie šiltėjančios planetos, o mes net nežinome, ką gali padaryti tie, apie kurių egzistavimą apskritai tik numanome. Taigi, seriale vaizduojama pandemija nėra visiškai atitrūkusi nuo tikrovės, tačiau bent dėl vieno dalyko išties nelabai reali.
„Iš tikrųjų nuo dabartinio status quo labiausiai skiriasi „The Last Of Us“ seriale vykstančių infekcijų mastas ir sparta, – pastebėjo profesorė E. Bignell. – Kai kurie grybai gali būti perduodami iš vieno žmogaus kitam, o aplinkoje mes nuolat susiduriame su jų poveikiu, tačiau tam, kad sukeltų tokį rūšių išnykimą, kokį jie dramatizuoja, reikėtų labai ypatingo varianto.“
