„Tik genijai gali rasti dramblį šiame paveikslėlyje“ – dažnai interneto platybėse paplinta optinės iliuzijos, kuriose reikia įžvelgti kažkokį objektą ir taip neva įsivertinti, koks aukštas yra jūsų intelekto koeficientas (IQ). Tačiau ar tikrai tokie paveikslėliai kažką pasako apie mūsų intelektą? Kaip jis matuojamas ir kodėl gautas įvertinimas ne visada tiksliai atspindi protines galimybes?
Dabar vertina ir greitį, ir sukauptas žinias
Kaip LRT.lt aiškino neuropsichologijos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto lektorė Ramunė Dirvanskienė, su optinėmis iliuzijomis ir jose slypinčiais atsakymais yra taip – jeigu žinai, kur ieškoti, atsakymą randi greitai, jeigu nežinai, tuomet ne.
Vis dėlto, IQ yra siejamas daugiau su nekintančiais dalykais, ne tik išmoktais. Optinės iliuzijos nėra tinkamas būdas matuoti IQ, bent jau kaip yra sutarta jį vertinti.
„Priklausomai nuo psichologijos krypties, mokslininkai vis dar ginčijasi, ar IQ labiau yra vienas dalykas, ar kitas. Bendru sutarimu, pagal tai, kaip evoliucionavo ir buvo kuriami IQ testai, pirmieji buvo skirti akademiniams gabumams matuoti, tam, kad būtų atrinkti mokiniai, kurie patektų į sustiprinto ugdymo klases. Užduotys buvo taip parinktos, kad pavyktų atrinkti vaikus, gebančius greičiau mokytis. Nuo tada pagal tradiciją dauguma IQ testų ir matuoja greitą gebėjimą įsisavinti ir apdoroti informaciją“, – sakė R. Dirvanskienė.
Ji pastebėjo, kad dabar dauguma šiuolaikinių, populiariausių IQ testų sudaromi 50/50 – 50 proc. užduočių skirta informacijos apdorojimo greičiui ir susijusioms funkcijoms įvertinti (fluidiniam intelektui), o likusios 50 proc. matuoja per gyvenimą sukauptas žinias (kristalizuotą intelektą). Šioje dalyje geriau pasirodo žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimą, esantys iš tam tikro socialinio ir ekonominio sluoksnio, kultūrinių grupių. Jie žino daugiau žodžių, faktų.
Įvertinimas gali didėti, tačiau intelektas nesikeičia
Neuropsichologė įvardijo, kad sulig kiekviena karta pastebima, jog žmonės surenka vis aukštesnius IQ įverčius. Tiesa, taip yra todėl, kad šie testai populiarėja ir mes tiesiog išmokstame geriau juos spręsti, panašias į jų užduotis atliekame mokykloje.
„Nėra taip, kad tas pats žmogus kiekvieną kartą surinks tokį patį rezultatą. Jeigu jis praktikuojasi, žino atsakymus, surinks vis daugiau ir daugiau, geriau spęs testą, tačiau realiai savo IQ nepasikels“, – teigė R. Dirvanskienė. Taigi, protingumas ir testo rezultatai ne visada yra lygūs.
Pasak mokslininkės, labai svarbu nutarti, ką mes laikome IQ. Jeigu tai yra gebėjimas greitai rasti ir apdoroti informaciją, tuomet ir objektų paieška optinėse iliuzijose gali šį tą pasakyti apie jį. Tačiau diskusijų šiuo klausimu yra daug.
Vieni mokslininkai sako, kad tai yra tik greitis, kiti pabrėžia gebėjimą spręsti logines ir matematines užduotis, treti atkreipia dėmesį į emocinį, muzikinį ar kūno-kinetinį intelektus – žmogus gali turėti prastą matematinį ir loginį IQ, tačiau geba gerai suprasti ir išmokti muzikos garsus, suvokti kūno judesius ir pan.
Tokio tipo IQ – emocinio, kinetinio ar muzikinio – įvairiais piešinukais įvertinti nepavyks.
Žinios ir mąstymo greitis laikui bėgant kinta
Kaip tuomet be testo įsivertinti, ar turi aukštą IQ? Problema tokia, jog nėra bendro susitarimo, kas iš tiesų yra intelektas. Net jeigu laikytume, kad svarbiausias požymis yra greitas mąstymas, svarbu turėti omenyje, kad ši savybė laikui bėgant kinta – jaunystėje esi greitesnis, o vyresniame amžiuje mąstymas sulėtėja. Tačiau turime idėją, kad intelektas yra toks dalykas, kuris neturėtų labai kisti per gyvenimą.
„Greitis tada neturėtų būti tikrasis atsakymas, kuris mus atskiria. Kiti sako, kad svarbus senasis požiūris, jog intelektas yra žinios. Jeigu gerai pasirodai žinių patikrinimo žaidimuose, kurių metu atsakai į daug klausimų apie istorinius ar geografinius įvykius ir t. t., tuomet tavo IQ yra aukštas. Tačiau tai yra kaupiamosios žinios, jeigu žinai atsakymus, pavyzdžiui, perskaitai testo nugarėlę su teisingais variantais, tai jau turi aukštą IQ – taip irgi negerai. Arba jeigu daug praktikuojiesi ir išmoksti, imi surinkti daug taškų, bet realiai tavo IQ nepadidėja, pasidarai tik geresnis sprendėjas, o tai irgi ne atsakymas.
Dabar dauguma priėjo tokį kompromisą, kad turi būti abu – turėtum ir greitai orientuotis, ir turėti sukaupęs daug žinių. Grįžkime prie klausimo, kaip žinoti, ar turi aukštą IQ? Labai supaprastinant atsakymą – turi greitai suvokti informaciją, greitai orientuotis naujose nežinomose situacijose, rasti sprendimą, bet taip pat turi turėti daug žinių, kuriomis gali remtis“, – LRT.lt pasakojo neuropsichologė R. Dirvanskienė.
Reikia mąstyti ne apie IQ įvertį, o smegenų sveikatą
Pašnekovė pabrėžė, kad neteisinga manyti, jog IQ įvertis yra siekiamybė. Siekiamybe turėtų būti laimingas gyvenimas, geros gyvenimo sąlygos ir t. t. Nes jeigu tik norima pasigirti aukštu IQ įverčiu, užtektų išmokti atmintinai visus atsakymus ir tuomet gausi maksimalų rezultatą, tačiau vargu ar tai kiek nors pakeis gyvenimą.
„Jei nori turėti gerą atmintį, greitai reaguoti, žinoti daug faktų, tą galima pasiekti mokantis, plečiant žinias. Kodėl žmonėms suprastėja atmintis ar sutrinka dėmesys, tai priklauso ir nuo sveikatos, kuria reikia rūpintis, vengti žalingų įpročių, įsitraukti į naudingas veiklas. Yra daugybė literatūros apie tai, kaip pagerinti savo smegenų sveikatą“, – tvirtino mokslininkė.
Žinoma, nepaisant to, žmonių intelektas vis tiek skiriasi. Didžioji dalis turi vidutinį intelektą, nedidelė dalis turi itin aukštą ir tam tikra visuomenės dalis turi mažą intelektą. Tačiau viskas nėra taip paprasta.
Anot R. Dirvanskienės, kai yra sudaromos normos, žemą intelektą apibrėžia ne tik tai, koks yra paties asmens absoliutus įvertis, tačiau ir tai, koks jo santykis su likusia populiacija.
„Pavyzdžiui, surinkus 50 taškų iš 100, tai gali būti žemas rezultatas trisdešimtmečiui, tačiau puikus septyniolikmečiui, jeigu jie spręstų tą patį testą. Tai priklauso nuo to, su kuo lygini. Dėl to daromos standartizacijos skirtingose šalyse, nes ten, kur žemas raštingumas, vienoks įvertis reikš gerą rezultatą ir aukštą IQ, o kitose šalyse tas pats įvertis reikš žemą rezultatą. Priklauso ir nuo to, kokia šalies gyventojų testavimo patirtis, raštingumas, susipažinimas su testo užduotimis ir visi kiti veiksniai. Taip nustatoma apatinė dalis, nes viskas priklauso ne tik nuo tavęs paties, bet ir nuo populiacijos, su kuria tave lygina“, – paaiškino neuropsichologė.
Ji pabrėžė, kad intelekto testai sulaukia daug kritikos – jie per daug sureikšminami ir romantizuojami. Iš tiesų šie testai turi nemažai trūkumų.
„Lietuvoje psichologai naudoja vieną arba du intelekto testus, nes mes turime mažai priemonių. Kitose šalyse, kurios turi jų daugiau, gali pasirinkti, kurį iš intelekto testų nori atlikti, per savaitę atlik penkis testus ir pamatysi, kad priklausomai nuo to, su kuriuo testu esi vertinamas, rezultatai gali smarkiai skirtis. Tai koks tada tavo IQ? Priklauso nuo to, kokius gebėjimus matuoja testai“, – LRT.lt sakė R. Dirvanskienė.
